Joje sudėlioti vaizdai, kaip nebejauna moteriškė, labai tikėtina, Kniaudiškių mikrorajono daugiabučių gyventojų samdoma aplinkos tvarkytoja, bando atsikratyti atliekomis.
Iškuopusi teritorijas, už kurių sutvarkymą jai neabejotinai mokami pinigai, į maišus surinktas atliekas moteriškė iškrauna šalia hortenzijų gėlynų, kuriais prieš dvi savaites apsodinti konteineriai šalia Kniaudiškių gatvės.
Jei nufilmuotas moters triūsas vieną po kito tempiant ir šalia gėlyno iškraunant šiukšlių maišus patektų į kokį nors filmų festivalį, galbūt net pelnytų specialųjį prizą. Šis dokumentinis filmas, kurio negali žiūrėti nekvatodamas ar bent nesišypsodamas, vertas dėmesio.
Dabar ši išradinga tvarkytoja, tapusi viena iš savotiško realybės šou herojų, greičiausiai bus „apdovanota“ bauda.
Šiemet didžiausia už tokį nusižengimą skirta bauda siekė 200 eurų.
Hortenzijų gėlynai, spalio pradžioje susodinti šalia Kniaudiškių gatvėje stovinčių keturių atliekų konteinerių, tapo savotišku eksperimentu, kuriuo tikrinamas panevėžiečių mentalitetas.
Šių gėlynų idėjos autorė, Panevėžio savivaldybės ekologė Rūta Taučikienė atkreipė dėmesį, kad nufilmuota moteris, šalia gėlynų kraunanti šiukšles – ne vienintelė pažeidėja.
„Gėlynus šalia konteinerių nutarta sodinti kaip tik todėl, kad į tas vietas nebekrautų atliekų. Ten, kur styrodavo jų krūvos, ir buvo sodinamos hortenzijos“, – pabrėžė ekologė.
Ji teigė, kad ant gėlynų atliekos nekraunamos. Tačiau dabar jos verčiamos kiek tolėliau. Tiesa, pastebėta, kad žydint hortenzijoms atliekų prinešama kiek mažiau.
„Gerai nors tai, kad pasodintų gėlių nebuvo pavogta“, – konstatavo R. Taučikienė.
Šis hortenzijų eksperimentas Panevėžio savivaldybei kainavo 3000 eurų. Už tiek pinigų pasodinta 20 krūmelių – po penkis keturiose Kniaudiškių vietose prie konteinerių.
„Suma gal ir nemaža, tačiau tai toli gražu ne vien šių gėlių nupirkimo kaina. Ten, kur žmonės šalia atliekų konteinerių pažeisdami tvarką kraudavo atliekas, buvo susiformavusios duobės, palijus jose telkšodavo vanduo. Teko iškasti senąjį gruntą, atvežti ir pripilti kito, pasodinti hortenzijas, užpilti mulčio. Be to, gėlynai atitverti borteliais“, – vardijo ekologė.
Suskaičiuota, kad iš vieno tokio neteisėto sąvartyno išvežti atliekas per metus kainuoja 3720 eurų. Šie pinigai įskaičiuojami į gyventojams pateikiamas sąskaitas už atliekų tvarkymą.
Panevėžiečiai šalia konteinerių suverčia baldų, statybinių medžiagų, senų rūbų ir avalynės, dažnai taip atsikrato kriauklių, unitazų, įvairių automobilių dalių, padangų ir viso kito, ko nebereikia namų ūkyje.
Vasaromis maišais gabenama ir šalia konteinerių išverčiama nupjauta žolė, rudenį – lapai.
O visą šį šlamštą žmonės privalėtų vežti į specialias aikšteles, kuriose jis priimamas nemokamai.
Pasak R. Taučikienės, dauguma panevėžiečių rūšiuoja atliekas kraudami jas į tam skirtus konteinerius.
Nepaisant to, konteinerių teritorijoje sumontuotos vaizdo stebėjimo kameros prifilmuoja įvairių vaizdų.
Štai prie Kniaudiškių gatvės gėlėmis apsodintų konteinerių ypač „pasižymėjo“ jau paminėta moteriškė. Jos asmenybę nustatys, į Savivaldybę kviesis, pasiaiškinimų klaus ir baudą išrašys Viešosios tvarkos skyriaus darbuotojai.
Tačiau bendrovės „Panevėžio specialus autotransportas“ feisbuko puslapyje matyti gerokai daugiau piliečių, prie konteinerių išverčiančių atgabentas atliekas.
Paskelbti filmuoti vaizdai, kaip jos kraunamos Staniūnų, Tulpių, J. Tilvyčio, S. Kerbedžio, Vilties gatvėse prie konteinerių.
Atvežamos automobilių bagažinėse, karučiais, atliekų maišai tempiami ant pečių, nešami glėbiais. Matyti, kaip karučiu atliekų maišą atveža jaunas vyriškis, o iškrauti padeda mažas vaikas, tikėtina, pažeidėjo sūnus.
Kameros nufilmavo sukrautus atliekų maišus naršančias varnas bei namų neturinčius žmones.
„Pamatę tokius vaizdus panevėžiečiai dažniausiai paskambina į Savivaldybę ir piktinasi šiukšlėmis. O tai kas jų prikrovė šalia konteinerių, o dabar krauna ir šalia gėlių?“ – besipiktinančiųjų klausianti R. Taučikienė.
Nufilmuotą medžiagą, kurioje matyti atliekas šalia konteinerių kraunantys žmonės, peržiūri ir pažeidėjų ieško Savivaldybės Viešosios tvarkos skyriaus specialistai.
Pasak šio skyriaus vedėjo Tado Martinaičio, lengviausia nustatyti tuos, kurie ne vietoje paliekamus atliekų maišus atveža mašinomis. Kadangi vaizdo kameros puikiai fiksuoja pažeidėjų veidus, atnešusių atliekas ir jų nesukrovusių į konteinerius ieškoma kreipiantis į daugiabučių bendrijų pirmininkus.
Dažniausiai, tikina T. Martinaitis, pažeidėjai atpažįstami ir baudos neišvengia.
Pričiuptieji pirmą kartą atsiperka 15-os eurų bauda. Jei nusižengia ir vėl, per piniginę kertama stipriau.
„Šiemet nubaustas vyriškis, kuris tvirtino atliekas prie konteinerių mesiantis ir toliau, niekas jam nieko nepadarys. Šiam, rodos, buvo skirta 200 eurų bauda“, – pamena Viešosios tvarkos skyriaus vedėjas.
Komentarai
Tai gal spec konteinerius statykit o ne žmones bauduokit ar pinigus gelem taskykit
Juk yra pavojingų ir stambiagabaričių atliekų surinkimo aikštelė. Ten jos priimamos nemokamai. Bet baudimas, panašu, geriausia drausminimo priemonė žemo sąmoningumo ir prasto auklėjimo žmogui.