-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Turbūt nesuklysiu pasakęs, kad yra mažai ligų, kurios būtų taip gerai
kiekvienam girdėtos kaip gripas, angina, apendicitas ar hemorojus. Kiekvienas
žmogus, paminėjus šią ligą, iš karto supranta, apie ką kalbama. Tačiau ar iš
tiesų jis visada suvokia teisingai apie ligą?
Šį kartą norėčiau aptarti hemorojaus problemą. Statistika teigia, kad kas antras žmogus per 50 metų turi tam tikro laipsnio hemorojų arba kas antras žmogus per savo gyvenimą patiria nors vieną hemorojaus epizodą.
Kas iš tiesų yra hemorojus? Tai – ne venų išsiplėtimas, kaip daugelis linkę manyti. Tai kraujagyslinio išangės kanalo audinio slinkimas žemyn dėl jį laikančių raiščių fragmentavimosi, pavyzdžiui, vidurių užkietėjimo ir dėl dažno stanginimosi. Visa tai pasireiškia šio audinio fragmentų iškritimu ir kraujavimu. Todėl nenuostabu, kad kraujuojant dėl hemorojaus kraujas būna šviesiai rausvas arba arterinis – mat šiame audinyje gausu ir smulkių venų, ir arterijų.
Apie hemorojaus progresavimą galima spręsti iš šio kraujagyslinio audinio, vadinamo hemorojiniais mazgais, iškritimo laipsnio: iš pradžių hemorojiniai mazgai neiškrenta, ligonis jaučia pilnumą išangės kanale, protarpiais su išmatomis tuštinimosi pabaigoje yra kraujo. Ilgainiui šie mazgai tuštinantis iškrenta per išeinamąją angą, bet lengvai sugrįžta patys. Vėliau juos reikia grąžinti ranka. Esant paskutiniam etapui mazgai nuolat išvirtę į išorę, jų neįmanoma grąžinti ranka.
Pažymėtina, kad nebūtinai hemorojus progresuos minėta tvarka. Tačiau net nedidelio laipsnio hemorojus gali versti ligonį labai kentėti, o iškritę ir negrąžinami atgal mazgai gali sukelti ir nedidelį nepatogumą. Ypač daug vargo sukelia hemorojaus komplikacijos. Viena iš jų – kraujavimas – gali tapti net ūmios mažakraujystės priežastimi, ir jį kartais tenka stabdyti skubia operacija.
Dažna komplikacija – hemorojinių mazgų uždegimas – priverčia ligonį kęsti skausmą ištisomis dienomis ir savaitėmis, keisti įprastą gyvenimo ritmą. Net įvykus vieno hemorojinio mazgo trombavimuisi, gali prisireikti didelių vaistų nuo skausmo dozių. Kita labai pavojinga komplikacija – hemorojinių mazgų įstrigimas – gali baigtis netgi pačių mazgų ir išangės srities odos nekroze. Kad būtų to išvengta, gali padėti tik skubi operacija.
Kaip gydyti hemorojų, kad to neatsitiktų? Yra tiek daug įvairių žvakučių, tepalų, tablečių ir kapsulių hemorojui gydyti, kad net sunku išsirinkti. Tačiau nė vienas iš šių vaistų iš tiesų ligos neišgydo. Tam tikrų žvakučių (pavyzdžiui, „Posterisan“) kombinacija ir vidurių funkcijai reguliuoti vaistais (liuosuojamaisiais) neretai padeda esant pirmam hemorojaus laipsniui, kai mazgai neiškritę. Deja, ne visada. Tačiau kai mazgai ima iškristi, tikėtis išgydyti juos be intervencijos yra beprasmiška. Todėl šiame etape svarbu rinktis – operacija ar tam tikra mažai invazyvi intervencija. Operacija, sakyčiau, yra paskutinė pasirinkimo priemonė, nes, nors ji ir per 90 proc. duoda puikų efektą, bet skausminga pooperacinė eiga, galimos labai sunkios komplikacijos – net išmatų nelaikymas. Yra daug alternatyvų operacijai – guminių žiedų ligatūrų metodas, infraraudonųjų spindulių koaguliacija, sklerozavimas, krioterapija ir kitos. Jų esmė viena – be operacijos pašalinti iškrentančius hemorojinius mazgus ir nutraukiant kraujagyslių jungtis užkirsti kelią kraujavimui. Ligonio darbingumas nesutrinka, procedūra trunka 3-5 minutes, ji neskausminga ir nereikia taikyti nejautrą. Dažnai žmogus, besikreipiantis dėl hemorojaus, serga visai kita liga. Ligų gydymas skiriasi, ir tik teisinga diagnozė padeda išvengti tolesnių nepatogumų.
Narimantas Samalavičius
Medicinos mokslų daktaras, chirurgas
proktologas
