P. Židonio nuotr.

„Harmonijos miesto“ laukia kaip išsigelbėjimo

Panevėžyje, individualių namų Rožyno mikrorajone iškilusį „Harmonijos miestą“ beliko įrengti. Jame pagalbos sulauks ne tik Panevėžio, bet ir viso Aukštaitijos regiono šeimos, auginančios vaikus su negalia.

„Harmonijos miesto“ pastatas dar aptvertas statybinėmis tvoromis, bet jau traukia akį išskirtinumu. Pro vitrininius langus matyti vėjų linguojamos pušys, fasadas apkaltas medinėmis lentelėmis.

Šiuo metu statybininkai įrengia jo vidų ir lieja pamatus metalo strypų tvorai.
„Man pačiai jau dabar „Harmonijos miestas“ primena pušynuose įkurtas sanatorijas. Nors statybos dar nebaigtos, jaučiu puikią pastato aurą“, – sako Jaunuolių dienos centro, kurį lanko pilnametystės sulaukę negalių turintys panevėžiečiai, direktorė Lina Trebienė.

Anot jos, Panevėžyje nedaug vaikams skirtų pastatų, turinčių tokius didelius langus. „Harmonijos mieste“ tokie suprojektuoti, kad pro juos būtų galima stebėti aplinką.

Jaunuolių dienos centro iniciatyva statomas „Harmonijos miestas“ skirtas padėti ne tik Panevėžio, bet ir viso Aukštaitijos regiono šeimoms, auginančioms vaikus su negalia.
Europos Sąjungos finansinių fondų ir valstybės finansinę paramą „Harmonijos miestas“ gavo nurungęs ne vieną kitų šalies įstaigų rengtą socialinį projektą. Prie jo statybų savo lėšomis prisideda ir Panevėžio savivaldybė.

„Pamenu žodžius, ištartus Rožyno gyventojų, kai šie sužinojo, kad pušynėlyje, tiksliau, šalia jo esančioje pievoje, kurioje telkšojo balos, bus statomas „Harmonijos miestas. Buvo išrėžta, kad jis subjauros pušynėlį. Manau, kad dabar matydami tokį puikų pastatą, vietos gyventojai pakeitė nuomonę“, – viliasi L. Trebienė.

Specialistai siūlosi į darbą

Beveik 30-ies arų sklype iškilusiame daugiau nei 1400 kv. m „Harmonijos mieste“ pagalbą galės gauti iki 70-ies vaikų nuo kūdikystės iki pilnametystės. Su jais dirbs 25 specialistai: logopedai, psichologai, specialieji pedagogai, reabilitologai, ergoterapeutai, kineziterapeutai, dailės, muzikos, judesio terapeutai.

L. Trebienė tvirtino, kad šie specialistai jau kreipiasi dėl darbo „Harmonijos mieste“. Ji neabejoja, kad neturėtų kilti sunkumų suburti darbuotojų komandą.

Nuo vaiko raidos centrų „Harmonijos miestas“, pasak L. Trebienės, skirsis tuo, kad čia nebus nustatomos diagnozės. Į šią įstaigą pateks tie, kam sutrikimai jau nustatyti.

Suplanuota, kad „Harmonijos miestas“ dirbs visą parą. Įvairių specialistų paslaugos bus teikiamos darbo valandomis, o naktį darbuotojai liks su vaikais – jų šeimoms bus suteikta vadinamoji atokvėpio paslauga.

Centras turės ir šiltnamį

Šiame centre veiks ir kavinė. L. Trebienė svarsto, kad joje galėtų kavą virti, užkandžius gaminti Jaunuolių dienos centro lankytojai. Jie jau dabar darbuojasi neseniai Laisvės aikštėje įrengtoje kavinukėje.
Centras turės ir baseiną.

„Harmonijos miesto“ statybos startavo spalį. L. Trebienė pasidžiaugė sparčiu darbu, tad yra vilčių, kad nebereikės nė metų ir centras pradės veiklą. Jau supirkti ir baldai, reikiama įranga.
„Harmonijos mieste“ dabar intensyviai darbuojasi keturios dešimtys statybos specialistų.

Įrengiamą pastatą aprodęs įmonės „Kriautė“ darbų vadovas Tadas Kanišauskas atkreipė dėmesį, kokios bus šviesios ir funkcionalios patalpos.

O kieme atsiras krepšinio, vaikų žaidimų aikštelės, netgi šiltnamis.
Pasiteiravus, ar sulaukta vietinių gyventojų reakcijos į išskirtinio eksterjero pastatą, T. Kanišauskas prasitarė, jog kol kas teko išklausyti vien priekaištų, kad Aguonų gatvėje pririkiuota į darbą atvažiavusių statybininkų automobilių. Jų nebeliks, kai bus baigtos statybos.

Įstaigos kieme bus įrengta dvidešimties vietų automobilių stovėjimo aikštelė.

Laukia kaip išsigelbėjimo

„Harmonijos miesto“ atidarymo laukia įvairių sutrikimų turinčius vaikus auginantys tėvai.

Panevėžio autizmo asociacijos „Lietaus vaikai“ vadovės Sandros Lopetaitės teigimu, Higienos instituto naujausiais duomenimis, Panevėžio apskritis yra antroje vietoje pagal vaikams diagnozuojamus įvairiapusius sutrikimus.

Anot S. Lopetaitės, norint sutrikimų turinčiam vaikui suteikti reikiamą pagalbą, jo tėvams su vaiku dabar tenka važinėti po Panevėžį pas skirtingose vietose dirbančius specialistus. Negana to, pagalba iškart neskiriama, jos tenka laukti eilėje, dažnai – ištisus mėnesius.
„Labai svarbu specialistų pagalbą vaikui suteikti kuo anksčiau – iki jam sueis septyneri metai“, – pabrėžė S. Lopetaitė.

Stengdamiesi greičiau padėti vaikams, dabar panevėžiečiai juos veža ir pas Vilniaus, Kauno, netgi Rygos specialistus.
S. Lopetaitės teigimu, surinkus „Harmonijos miesto“ specialistų komandą, pagalba vaikui, o kartu ir jį auginančiai šeimai, bus teikiama vienoje vietoje. Tai taupys ir šeimos laiką, ir jos finansus.