-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Šią paslaugą teikiantys veterinarijos gydytojai neslepia, jog daugumos gyvūnų šeimininkai net nesileidžia į kalbas apie tai, kad jų šuniui ar katei po oda būtų įterpiama mikroschema.
O kam to reikia? Dar niekas mūsų daugiabutyje, kaime neženklino, neženklinsiu ir aš. Gyvūnas senas, kiek jis begyvens – kam jį kankinti visokiais „čipais“? Šuo nepiktas, o katė neišeina iš kambario. Tegu ženklina tie, kurie turi veislinius gyvūnus, mano paprastas. Gyvūno ženklinimas – tai veterinarų pasipinigavimas. Tokiais bei panašiais argumentais, pasak Panevėžyje dirbančio veterinarijos gydytojo Evaldo Bagdonavičiaus, šunų bei kačių savininkai atremia jo siūlymus paženklinti savuosius gyvūnus.
„Tiesą sakant, pernelyg ir neįkalbinėju klientų savo keturkojams augintiniams įterpti poodines mikroschemas. Jei imsiu agituoti, susiras kitą, ne tokį įkyrų veterinarą“, – neslėpė E. Bagdonavičius.
Kad panevėžiečiai bei rajono gyventojai tikrai neskuba mikroschemomis ženklinti gyvūnų, patvirtino ir Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Žydrūnas Vaišvila. Pasak jo, gyvūnų registras byloja, kad panevėžiečiai yra suženklinę 6067 augintinius, o Panevėžio rajono gyventojai – 2971. Kiek iš jų kačių ir kiek šunų, registre neišskirta. Kiek rajone ir kiek mieste galėtų iš viso gyventi šių gyvūnų, Ž. Vaišvila teigė net neturintis supratimo.
Valstybinė maisto ir veterinarijos inspekcija skelbia, jog Lietuvoje žmonės laiko daugiau nei milijoną šunų ir kačių, o šiuos gyvūnus augina net du trečdaliai šalies namų ūkių. Palyginti pateikiami Švedijos duomenys, o ten naminius gyvūnus augina vos vienas trečdalis – t. y. 32 proc. visų namų ūkių.
Iš daugiau nei milijono mūsų šalies naminių gyvūnų paženklinta 180 tūkstančių, arba 15 procentų.
Šios tarnybos duomenimis, Lietuvoje veikiančiose gyvūnų prieglaudose šiuo metu gyvena daugiau nei 15 tūkstančių šunų ir kačių. Dešimtadalį jų, paklydusių, pamestų, galbūt buvusių pavogtų, paskui išmestų, iš prieglaudų atsiima šeimininkai. Kai į prieglaudas patenka mikroschemomis sužymėti gyvūnai, rasti jų šeimininkus paprastai nebebūna problemų.
„Gali būti, kad kai kurie šeimininkai ir neženklina gyvūnų todėl, kad atsibodę, išmesti, vėliau nebūtų jiems grąžinti?“ – svarstė E. Bagdonavičius.
Pasak veterinaro, dar retas kuris pas jį į kliniką ateina būtent „čipuoti“ augintinio. Gydytojas mikroschemą pasiūlo įterpti atvestiems skiepyti ar gydyti nuo įvairių ligų augintiniams. Taip pažymėti keturkojus, anot veterinaro, sutinka vos vienas kitas šeimininkas.
„Turiu tokį štai argumentą. Kaip žinome, augintinio amžius paprastai siekia apie 13 metų. Ženklinimas mikroschema kainuoja 15, daugiausia – 20 eurų. Jei šią kainą padalinsime iš augintinio metų, kuriuos jis nugyvens, išeitų, kad kasmet tam reikalui tektų atidėti apie pusantro euro. Kitaip – butelio alaus kainą“, – šmaikščiai kalbėjo E. Bagdonavičius.
Palyginimui – maistas gyvūnui, o drauge ir katės kraikas per dieną kainuoja vieną eurą.
„Lietuva modernėja, darosi vis labiau civilizuota, o gyvūnų ženklinimas – civilizacijos, rūpinimosi jais, kartu ir visa visuomene, reiškinys“, – gyvūnų ženklinimą mikroschemomis įvardijo E. Bagdonavičius.
Pasak jo, kaip dėl savo ir visuomenės saugumo privalome atlikti automobilio techninę apžiūrą, taip turėtume suženklinti ir gyvūnus. Ženklinimas, kurio metu į registrą įvedami duomenys apie gyvūną ir jo šeimininką, užkirs kelią katei ar šuniui tapti benamiui.
Panevėžietis veterinarijos gydytojas Alvydas Brazdžionis pabrėžė, kad tik ženklintus gyvūnus galima drauge su savimi vežtis į užsienį, o tai irgi tampa paskata juos atvesti pas veterinarą. Gydytojas teigė pastebintis neryškų, bet vis tiek šiokį tokį ženklinimo mikroschemomis padažnėjimą.
„Ženklina gyvūnus sąmoningi žmonės. Bet žinau ir tokių, kurių sodybose kaime auga po dešimt kačių. Nelabai įsivaizduoju, kad savininkai imtųsi jas ženklinti“, – svarsto A. Brazdžionis.
Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos Panevėžio departamento direktorius Ž. Vaišvila teigė, jog jo vadovaujamos tarnybos specialistai, tarp kurių – ir nemažai veterinarijos gydytojų, naminių gyvūnų tikrai neženklins. Tai ne jų užduotis. Ši tarnyba, anot vadovo, kol kas tik ragina kates bei šunis ženklinti, dalija šviečiamuosius lankstinukus.
Departamento direktorius vylėsi, kad šį procesą turėtų paspartinti Žemės ūkio ministerijos numatyta, bet dar nepatvirtinta tvarka socialiai remtinų gyventojų gyvūnus mikroschemomis ženklinti nemokamai. Ar tikrai jie bus nemokamai ženklinami ir kiek vieno namų ūkio gyvūnų bus paženklinama, dar svarstoma. Rengiantis visuotiniam gyvūnų ženklinimui, pasak Ž. Vaišvilos, stiprinamos pajėgos, pradėti organizuoti kursai galintiems tai daryti.
O ta mikroschema, įterpiama gyvūnui po oda, pasak Ž. Vaišvilos, yra ryžio grūdo dydžio, metalinė, įmontuota stiklo kapsulėje.
Į klausimą, kas grės nepaženklinusiems savo keturkojų augintinių, kokio dydžio numatytos baudos ir kas bus tais baudėjais, Ž. Vaišvila teigė negalintis atsakyti. Jis svarstė, kad ženklinimo kontrolė greičiausiai guls ant tarnybos pečių.
Rūta Liberienė. „Sekundės“ nuotr.
Panevėžio mieste ir rajone garsi gyvūnų globėja, gyvūnų globos draugijos vadovė Rūta Liberienė įsitikinusi: pprieš ženklinant gyvūnus reikėtų privalomai sterilizuoti. Taip, anot jos, būtų mažinama jų populiacija, o drauge į prieglaudas patektų mažiau beglobiais tampančių šunų ir kačių.
R. Liberienė pasakoja, jog į jos vadovaujamą gyvūnų prieglaudą Kaimiškio kaime yra patekę ir mikroschemomis paženklintų gyvūnų, kurių šeimininkus pavyko greitai surasti. Tačiau, anot jos, būta atvejų, kai gyvūnas turėjo mikroschemą, bet jo duomenys nebuvo įvesti į specialųjį registrą. Tad gyvūnų globėja patarė ir patiems ženklintojams būtų atsakingesniems.
