Panevėžio socialinių paslaugų centras. P. Židonio nuotr.

Gyvenimo vėtytus gydys menu

Gyvenimo vėtytus gydys menu

Būrys savo pastogės neturinčių ir Nakvynės namuose apsistojusių panevėžiečių į rankas ims teptukus ir stos prie molbertų, o jų kūriniai atsidurs parodoje.

Panevėžio socialinių paslaugų centro Nakvynės namuose šiuo metu glaudžiasi 28 vyrai ir 6 moterys. Dauguma jų jau visai netrukus bus įtraukti į meno terapijos užsiėmimus.

Per meną bus stengiamasi ugdyti į gyvenimo paraštes nublokštų Nakvynės namų gyventojų savivertę, suteikti jiems galimybę geriau ir greičiau įsitvirtinti visuomenėje. Tokios benamiams skirtos meno terapijos kaina – 30 tūkstančių eurų.

„Dauguma to dar nesuvokia, o aš nenustoju aiškinti, kad Panevėžyje veikiančių Nakvynės namų gyventojai per kelerius pastaruosius metus pasikeitė iš esmės. 2017-aisiais tapusi atsakinga už šių namų veiklą, Nakvynės namuose matydavau apspurusius, į priklausomybes įnikusius, įvairių negalių kamuojamus žmones. Nemažai jų elgetaudavo mieste. Dabar čia matau gana jaunus ir palyginti tvarkingus žmones, kuriems rūpi jų ateitis“, – patikino Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė.

Anot jos, nemažai Nakvynės namų gyventojų – buvę vaikų namų auklėtiniai. Taip pat šiuose namuose prieglobstį randa iš įkalinimo įstaigų grįžusieji, pastogę gauna ir buvę emigrantai. Ne vienam jų išvykus į turtingesnes už Lietuvą šalis ne tik nepavyko užsidirbti ir prasigyventi, dažnas neteko ir to, ką turėjo iki emigracijos. Tarp šių grįžusių emigrantų yra ir prekybos žmonėmis aukų.

„Gerai, kad tie žmonės turi motyvaciją, nori dirbti, uždirbti, gyventi savarankiškai. Stengiamės padėti jiems įsitvirtinti. Kaip vienas iš pagalbos būdų bus meno terapija“, – sako direktorė.

Nebeliko sezoniškumo

Pasak L. Kazokienės, pastaraisiais metais Nakvynės namai nebejaučia sezoniškumo – 40 vietų įstaigoje ištisus metus būna laisvų vietų. Ir dabar jie galėtų priimti dar šešis patekusiuosius į bėdą.

„Visi pamename, kokia šalta buvo pernykštė žiema, bet mūsų Nakvynės namai perpildyti tikrai nebuvo“, – sakė direktorė.

Pasak jos, prieš žiemą būdavę benamių gausūs antplūdžiai į Panevėžio nakvynės namus – jau praeitis. Į klausimą, kur pasidėjo tieji be motyvacijos, bet turintys priklausomybių apspurę benamiai, L. Kazokienė svarstė, kad turbūt dėl netinkamo, sau patiems kenksmingo gyvenimo būdo vieni mirė, kiti galbūt išvyko.

„Dabartinių nakvynės namų gyventojų dažniausia bėda ne priklausomybės, o negebėjimas pasirūpinti savimi, socialinių įgūdžių stoka, pernelyg didelis patiklumas“, – mano direktorė.

Anot jos, šios savybės ne vieną buvo nuvedę į įkalinimo įstaigas, pavertę prekybos žmonėmis aukomis, palikę be skatiko kišenėje. Tokiems nelaimėliams patekus į Nakvynės namus, darbuotojai padeda susitvarkyti būtinus dokumentus, išrūpina jiems priklausančias išmokas, netgi gelbsti įsidarbinant.

Lina Kazokienė. P. Židonio nuotr.

Lina Kazokienė. P. Židonio nuotr.

Menui neturi laiko

Kiek anksčiau vis tekdavo išgirsti apie vieną ar kitą Nakvynės namų gyventoją, gebantį puikiai piešti. Pasak L. Kazokienės, dabar ši įstaiga neturi nė vieno menininko – tokiai pramogai gyventojai neturi laiko. Kol nedirba, jie būna užsiėmę darbo paieškomis, kai gauna darbo – grįžta į Nakvynės namus pavargę.

Bet netrukus jie bandys susidraugauti su pieštukais, teptukais ir padedami meno terapijos specialisto imtis kūrybos.

Panevėžio savivaldybės administracijos Investicijų projektų skyriaus specialistės Indrės Juodikės teigimu, tokia galimybė atsivėrė laimėjus itin didelį tarptautinį konkursą, kuriame finansavimą siekė gauti 57 projektai, o gavo vos 11. Tarp tokių pateko ir skirtasis Panevėžio nakvynės namų gyventojams.

Bus ir paroda

„Panevėžio idėja įvertinta kaip išties originali. Laikausi pozicijos, kad Nakvynės namuose besiglaudžiantieji yra nelyg į kambarį įslinkęs dramblys, kurio daugelis nenorėtų matyti. Šitas projektas skatins ne nusigręžti nuo jų, ne apeiti, o padėti tiems, kas atsidūrė Nakvynės namuose“, – teigė I. Juodikė.

Anot jos, 30 Nakvynės namų gyventojų, suskirstytų į tris grupes, dalyvaus 10-tyje meno terapijos užsiėmimų, vedamų specialisto.

„Tai nereiškia, kad bus bandoma Nakvynės namų gyventojus padaryti menininkais. Per užsiėmimus nebus mokoma piešti ar tapyti, o atskleisti žmogų, padėti jam geriau pažinti save, pamatyti savo gerąsias bei stipriąsias puses“, – pasakojo I. Juodikė.

Planuojama, kad šie neįprasti užsiėmimai vyks miesto meno erdvėse, pavyzdžiui, Bendruomenių rūmuose, Dailės galerijoje, Kraštotyros muziejuje. Kai Nakvynės namų gyventojai bus per meną pažinę save, planuojama jų prašyti sukurti po kūrinį. Jų darbų parodą ketinama pristatyti visuomenei. Tokios benamių meno parodos – ne naujiena. Prieš keletą metų Lietuvos ir Didžiosios Britanijos projekto „Padainuok man labanakt“ metu sukurti benamių darbai buvo eksponuojami netgi prestižinėje meno erdvėje – Nacionalinėje dailės galerijoje.

„Mūsų tikslas – pasiekti, kad visuomenėje būtų kuo mažiau priešpriešos, kuo mažiau demonizavimo. Kad suvoktume, jog Nakvynės namų gyventojai – vieni iš mūsų, jie – mūsų bendruomenės nariai“, – pabrėžė I. Juodikė.

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų