-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Praėjusį sezoną geriausia merginų krepšinio trenere pripažinta panevėžietė svarsto, kad ši sporto šaka jai net nėra darbas, o mėgstama veikla, užpildanti gyvenimą.
Jau kone aštuoniolika metų Panevėžio sporto centre bei Raimundo Sargūno sporto gimnazijoje krepšinio trenere dirbanti R. Daunienė ir jos kolegė Ilona Rimšienė – vienintelės moterų krepšinio specialistės Panevėžyje ir vienos geriausių Lietuvoje.
Jų auklėtinės – nuo jauniausių iki vyriausių iš svarbiausių Lietuvos čempionatų grįžta su trofėjais. Nors pati R. Daunienė kuklinasi, kad tai daugiau ne trenerio, o pačių auklėtinių atkaklaus darbo, užsispyrimo ir noro rezultatas, akivaizdu, kad panevėžietė tarsi magnetas traukia jaunuosius krepšinio talentus – į sporto gimnaziją mokytis oranžinio kamuolio valdymo paslapčių suvažiuoja merginos iš visų Lietuvos kampelių.
188 centimetrų ūgio R. Daunienės profesinis kelias susidėliojo tarsi savaime.
Pradėjusi lankyti mokyklą, susidomėjo stalo tenisu bei šachmatais, tačiau iš savo bendraamžių ūgiu išsiskyrusią sportišką mergaitę pastebėjo ir pasikvietė krepšinio trenerė.
Nuo to laiko krepšinis tapo Rimos asmenybės dalimi.
„Tuo metu didelio pasirinkimo nebuvo – arba muzikos, arba sporto mokykla. Net sunku paaiškinti, kodėl pasirinkau krepšinį. Gal kad tai komandinė sporto šaka. Su komanda teko apvažiuoti visą buvusią Tarybų Sąjungą. Daug draugų, kelionės, varžybos – taip užbūrė, kad iki šiol esu tame krepšinyje. Neįsivaizduoju, kad gali būti kitaip“, – šypsosi R. Daunienė.
Gabi krepšininkė jau septintoje klasėje perėjo mokytis į tuometę Panevėžio sporto mokyklą-internatą.
Vėliau mokslus tęsė tuomečiame Vilniaus pedagoginiame institute – įgijo kūno kultūros mokytojos ir trenerės specializaciją.
Perspektyvi krepšininkė savo ateities su pedagogika sieti neskubėjo.
Dar gerą dešimtmetį Rima žaidė įvairiose Lietuvos ir užsienio moterų krepšinio klubuose.
Iš pradžių – instituto „Šviesos“ komandoje, su kuria ne kartą pasipuošė Lietuvos čempionų medaliais.
Žaidė ir moterų krepšinio klubo „Kibirkštis“, vėliau pervadinto „Ryšininku“, dublerių ir pagrindinėje komandoje.
Galiausiai nepriklausomybės pradžioje legionierė panevėžietė buvo pakviesta į Čekiją.
Po dvejų metų savo, kaip profesionalios krepšininkės, karjerą R. Daunienė tęsė Klaipėdos „Žuvėdros“ komandoje.
Vis dėlto sulaukusi 32-ejų nusprendė, kad laikas atsisveikinti su profesionalios sportininkės karjera, ir grįžo į gimtąjį Panevėžį.
„Kol nebuvo šeimos, tas nuolatinis keliavimas per klubus nepatogumų nekėlė. Juk ir dariau tai, kas man teikė didžiulį malonumą“, – sako R. Daunienė.
Pats gyvenimas taip sudėliojo, kad tuo metu Sporto mokykla ieškojo naujos krepšinio trenerės.
„Taip viskas gražiai susidėliojo, bet savo veiklos net negalėčiau vadinti darbu. Tai daugiau mylima veikla, kai net nejaučiu, kad dirbu“, – tvirtina buvusi garsi sportininkė.
Su oranžiniu kamuoliu ji neatsisveikino – iki šiol žaidžia moterų senjorų lygoje – kartu su Lietuvos senjorų moterų krepšinio klubu jau tapo Europos čempionėmis ir pasaulio vicečempionėmis.
Beje, R. Daunienės pėdomis pasekė ir 25-erių sūnus Rimantas – vaikinas šiuo metu rungtyniauja viename Italijos klubų ir svajoja grįžti žaisti į gimtojo Panevėžio „Lietkabelį“.
Krepšinio trenerė Rima Daunienė. P. Židonio nuotr.
Karjeros pradžioje panevėžietė treniravo tiek berniukų, tiek ir mergaičių komandas.
Visgi užauginusi berniukų kartą, vėliau liko dirbti tik su mergaitėmis.
Trenerė šypsosi, kad su mergaitėmis darbo specifika kitokia, gal net daugiau iššūkių.
Pati R. Daunienė ėjusi tuo pačiu keliu, tad puikiai supranta krepšininkių karjeros siekiančias auklėtines.
„Matau, kurio vaiko akys tiesiog žiba, jis smalsus, vis klausinėja. Bet svarbiausia, kad įsiklauso į pastabas, o ne užpyksta. Mergaitėmis tas pastabas reikia labai atsargiai dalinti. Su trenerio patirtimi ateina ir artimesnis priėjimas prie vaiko, gebėjimas perteikti savo žinias jo nekritikuojant ir neužgaunant. Dabartinė karta labai jautri“, – pastebi jaunųjų talentų ugdytoja.
Anot jos, labai skiriasi vaikų kartos.
Atėjus į mokyklas kviesti mergaičių rinktis krepšinio treniruotes, dažnai apima neviltis – vis daugiau vaikų turi problemų dėl regėjimo, antsvorio, vis mažiau norinčiųjų sportuoti.
O mergaites dažniau pavilioja įvairūs šokiai, kuriuose jau nebebūtinas partneris.
„Mergaitės nori būti šokėjomis ar manekenėmis, o ne krepšininkėmis. Pripažinkime, kad visokie televizijos šokių projektai ar talentų šou vaikams padarė tikrai didelės įtakos“, – naujas tendencijas įžvelgia R. Daunienė.
Visgi, anot jos, šiuolaikinė vaikų karta išsiskiria tuo, kad turi labai didelį tėvų palaikymą ir paskatinimą.
„Tėveliai, jei irgi nori, kad vaikas sportuotų, patys labai domisi, dalyvauja varžybose, palaiko savo atžalas. Daugelis supranta, kad daug geriau, jeigu vaikas laisvalaikį leidžia sporto salėje, o ne prie kompiuterio. Labai tuo džiaugiamės, nes darbo pradžioje tokių tėvelių mažai tebuvo“, – kalbėjo krepšinio trenerė.
O mergaitėms, kitaip nei berniukams, be galo svarbi draugystė.
„Jeigu nėra draugės, reta kuri lankys ir treniruotes. Kai susiformuoja branduolys, jis lieka iki pat galo. Nors mergaitės audringai pykstasi, jos audringai ir taikosi“, – šypsosi pedagogė.
P. Židonio nuotr.
R. Daunienę labiausiai džiugina, kad mergaičių, kurios pamilsta krepšinį, ir šiais laikais atsiranda. Išlydėjus vieną kartą, į jų vietą stoja kitos talentingos jaunosios krepšininkės.
Pernai jos treniruojamos aštuoniolikametės tapo Lietuvos čempionėmis, šiemet sidabro medaliais pasipuošė jau kitos auklėtinės.
O R. Daunienės treniruojamas „Naftėno-R.Sargūno SG-SC“ klubas, suburtas iš sporto gimnazijos auklėtinių, nenusileidžia ir gerokai vyresnėms priešininkėms.
„Taip sutapo, kad jau keleri metai mūsų auklėtinės skina medalius. Pernai turėjome auksą, ko Panevėžyje nėra buvę. Mažesniųjų grupėse pasitaikė aukso medalių, bet kad taptų čempionėmis jaunių grupėje – pirmą kartą. Kažkaip pavyko suburti puikių mergaičių komandą. Labai smagu, kad mano treniruojamoms komandoms pavyksta laimėti medalius“, – auklėtinių sėkme džiaugėsi R. Daunienė.
Sėkmės receptas, anot pašnekovės, susideda iš daugelio ingredientų.
Kartais pakanka vieno kito perliuko, kuris vestų komandą iki pergalės.
O tas saldus pergalių skonis nejučia visus įtraukia į treniruotes.
Bet dažniausiai viskas prasideda nuo labai didelio noro. Yra talentai iš gamtos duoti ir jiems reikia gerokai mažiau pastangų pasiekti geriausius rezultatus, bet yra sportininkų, kurie ne prastesnius rezultatus pasiekia didžiulėmis valios pastangomis ir darbu.
„Labai gerai, kai sukrenta talentai, gamtos duoti duomenys, siekiai, tikslai, užsispyrimas, bet tokių yra vienetai. Dauguma vaikų tiesiog nori tapti sportininkais. Jiems labai svarbu ir jų favoritai, žinomi žmonės, žvaigždės, kuriais nori sekti. O ir treneris padeda tų svajonių siekti“, – sakė R. Daunienė.
Krepšinio trenerė Rima Daunienė su auklėtinėmis. P. Židonio nuotr.
Panevėžietės darbas – atrasti jaunuosius krepšinio talentus, juos kaip deimantus nugludinti ir išlydėti į profesionalų sportą.
Nors tenka profesionalus ruošti kitoms komandoms ir treneriams, kurie susirenka medalių kraitį, R. Daunienė supranta, kad kito kelio nėra.
Būtų kitaip, jeigu Panevėžyje veiktų aukštoji mokykla su sporto pakraipa, tuomet bent jau būtų tikimybė, kad gabūs sportininkai ir toliau siektų karjeros šiame mieste.
Anksčiau dar veikė Lietuvos edukologijos universiteto padalinys, bet šio nebeliko.
Dabar jaunosios krepšininkės baigia gimnaziją ir išvyksta studijuoti į kitus miestus
„Man užtenka žinoti, kad mano mergaitės papildo kitas komandas, kurios žaidžia aukščiausiose lygose. Kažkas turi atrasti ir paruošti, kažkas toliau ugdyti aukšto meistriškumo sportininkus. Jeigu nedirbtume savo darbo, nebūtų iš ko ruošti ir tų aukšto meistriškumo sportininkų. Tokia mūsų duona“, – svarsto R. Daunienė.
Kita vertus, ji supranta, kad aukšto meistriškumo sportininkams Panevėžyje karjeros perspektyvos menkos.
Aukštaitijos sostinė net neturi moterų komandos, žaidžiančios A lygoje.
„Merginos ar moterys, kurios krepšinį žaidžia profesionaliai, puikiai žino, kokios karjeros perspektyvos ir atlyginimai jų laukia užsienio krepšinio klubuose. Natūralu, kad žmonės nori užsidirbti. Mes galime paruošti pačius geriausius talentus, bet kol nebus tinkamo finansavimo, juos ruošime tik užsienio rinkai“, – sakė pernai geriausia krepšinio trenere išrinkta R. Daunienė.
Krepšinio trenerė Rima Daunienė. P. Židonio nuotr.
Rima su auklėtinėmis praleidžia daug laiko, kai kada tenka atstoti ir mamą. Jai paglosto širdį matant, kad joms sekasi siekti svajonių.
„Visada mergaitėms sakau, kad jeigu karjeros ir nesiesite su profesionaliu sportu, krepšinis jums vis tiek pravers – kad ir į kokį kolektyvą nueitų, nesunkiai įsilies be didelio streso. Krepšinis – komandinė sporto šaka, mokanti lyderystės, o kartu tai sportas, padedantis įgauti drąsos, lavinantis kalbėjimo įgūdžius, ko labai trūksta jaunajai kartai“, – vardija R. Daunienė.
Charizmatiška trenerė – ir savotiškas moteriškumo pavyzdys savo auklėtinėms.
Net vilkėdama treningus, R. Daunienė visuomet pasitempusi, elegantiška ir moteriška.
Panevėžietė šypsosi, kad kai nori, nėra nieko neįmanomo.
Tarp treniruočių ir varžybų ji visuomet randanti ir širdžiai mielos veiklos – skaitymui, teatrui ar muzikai.
„Kaip visoms moterims, vaikščiojimas po parduotuves geriausiai padeda pravėdinti galvą“, – juokiasi garsi trenerė.
Nors vasarą, kai baigiasi mokslo metai ir varžybos, atsiranda kiek daugiau laiko sau, ši vasara Rimai bus kaip niekad darbinga.
R. Daunienė pakviesta į Lietuvos krepšinio merginų rinktinės trenerių štabą.
Jų užduotis bus parengti jaunąsias krepšininkes Europos čempionatui Graikijoje.
Komentarai
-
- Egidijus
- 09:02 2022.05.23
Rodyti visus komentarus (1)Teko pažinti asmeniškai krepšinio reikalais, Rima yra nuostabus žmogus, pavyzdis daugeliui trenerių! Ypač šiais susireikšminimo laikais.