Ministerija įsitikinusi, jog reitingai turėtų skatinti poliklinikas pasitempti, tačiau Panevėžio gydymo įstaigų vadovai tvirtina, jog darbo kokybė ir vieta reitinge turi mažai ką bendro.

Gydymo įstaigų reitingai – lyg kreivų veidrodžių karalystė

Gydymo įstaigų reitingai – lyg kreivų veidrodžių karalystė

Kad gydymo įstaigos pasitemptų dirbti kokybiškiau, Sveikatos ministerija ėmėsi jų reitingavimo. Ši naujovė leis gyventojams pagal įvairius kriterijus matyti, kaip vertinama jiems teikiamų gydymo paslaugų kokybė. Kol kas reitingų viršūnėje atsidūrė vienos mažiausių privačių klinikų, o pačiame gale – kaimiškosiose vietovėse esančios valdiškos gydymo įstaigos, kuriose gydosi daug ligotų senjorų. Didžiausių Panevėžio poliklinikų vadovai tvirtina, kad tokie reitingai ne tik neatspindi tikrosios situacijos, bet dargi ją iškreipia.

Reitingavimas laukia pirminės sveikatos priežiūros įstaigų – tiek viešųjų, tiek ir privačių, kurios yra pasirašiusios sutartis su teritorinėmis ligonių kasomis. Kol kas gydymo įstaigos vertinamos pagal keletą kriterijų, tačiau vėliau žadama jų sąrašą plėsti. Tokių priemonių, anot sveikatos apsaugos ministro Aurelijus Verygos, buvo būtina imtis, mat naujausias Europos Komisijos tyrimas rodo, kad Lietuva pagal daugelį rodiklių tarp kitų šalių yra sąrašo pabaigoje.

SAM motyvuoja, jog poliklinikų darbo rezultatai ne tik padės pacientams renkantis gydymo įstaigą, tačiau nuo vietos reitinge priklausys ir įstaigoms skiriamas finansavimas – iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo papildomai mokami priedai už gerus darbo rezultatus bei skatinamieji priedai už tam tikrų pirminės asmens sveikatos priežiūros paslaugų atlikimą. Pirminės sveikatos priežiūros įstaigų pajamų struktūroje apmokėjimas už gerus darbo rezultatus sudaro ne taip jau mažą dalį – beveik 13 procentų.

Poliklinika – ne viešbutis

Nors SAM įsitikinusi, jog reitingai turėtų skatinti gydymo įstaigas pasitempti, didžiausių Panevėžio miesto bei rajono poliklinikų vadovai mano kitaip. Jie tikina, jog reali darbo kokybė ir vieta reitinge mažai ką turi bendro.

„Kai reitinguojami viešbučiai, žmonės žino, kad penkių žvaigždučių apgyvendinimo įstaiga bus itin aukšto lygio, o vienos suteiks tik minimalų aptarnavimą. Bet taip vertinti gydymo įstaigų jokiu būdu negalima“, – tvirtina Panevėžio miesto poliklinikos direktorius Karolis Valantinas.

Į akis krenta, kad reitingų viršūnėje atsidūrė mažos privačios klinikos. Mediko nuomone, taip nutiko tik dėl to, jog šios turi gerokai mažiau pacientų. Pavyzdžiui, jeigu iš septynių šimtų pacientų dešimčiai moterų reikia atlikti prevencinę gimdos kaklelio patikros programą ir įstaiga patikrino visas dešimt moterų, programą ji įgyvendino visu šimtu procentų. Tačiau jeigu didelė įstaiga iš dešimties tūkstančių moterų patikrins tik devynis tūkstančius, programą bus įgyvendinusi tik 90 proc.

K. Valantinas įsitikinęs, kad reitingai pacientų neprivers migruoti į kitas gydymo įstaigas.

„Gal tos nepatikrintos moterys išvykusios į užsienį, pasitikrinusios kitur ar neatvyko dėl dar kitų priežasčių. Viena įstaiga patikrino tik dešimt, o kita – devynis tūkstančius moterų, bet pirmoji atsidūrė reitingų viršūnėje, o kita – jų gale. Tokie dalykai iškreipia realią situaciją. Įstaigas reikėtų diferencijuoti pagal prirašytus pacientus“, – pastebi K. Valantinas.

Jo nuomone, teigiamas tokių reitingų aspektas nebent tas, jog gydymo įstaigų vadovai gali save palyginti su kitomis panašiomis įstaigomis visoje Lietuvoje ir paanalizuoti, kurioje srityje turėtų pagerinti rodiklius. K. Valantinas neabejoja, kad šie reitingai pacientų tikrai neprivers migruoti į kitas gydymo įstaigas.

„Pacientai gydymo įstaigą renkasi pagal gydytoją ir gyvenamąją vietą. Jei kokiame Skuode poliklinika yra pačiame reitingų dugne, pacientai tikrai nepradės gydytis Klaipėdoje“, – sakė Panevėžio poliklinikos direktorius.

Nevienodos darbo sąlygos

Panevėžio rajono savivaldybės poliklinikos direktorės, vyriausiosios gydytojos Neringos Šinkūnienės nuomone, reitingus, kaip ir statistiką, kaip norima, taip galima ir interpretuoti. Kad jie objektyviai atspindėtų realią situaciją, vertinimo kriterijai turėtų būti įvairiapusiškesni.

„Viskas priklauso, iš kurios pusės žiūrėsime. Pavyzdžiui, pirmąją reitingų vietą užėmė įstaiga, kurioje dirba tik du šeimos gydytojai ir labai mažai prisirašiusių gyventojų, o ir jų didžioji dalis – jauni žmonės. Mūsų poliklinikoje apie 70 proc. pacientų vyresni, jau pensinio amžiaus gyventojai“, – kalbėjo N. Šinkūnienė.

Vienas iš kriterijų, kuris apsprendžia, ar įstaiga dirba kokybiškai, ar ne, yra pacientų siuntimas toliau gydytis į ligoninę. Anot Panevėžio rajono poliklinikos direktorės, kai senyvo amžiaus pacientus kamuoja visa ligų puokštė, kartais tik gydymas stacionare gali stabilizuoti jų sveikatą.

„Kai vargina penkios ar šešios ligos, tokius pacientus be ligoninės labai sunku gydyti. Bet poliklinika geriausiai vertinama, kai pacientai į ligonines visai neguldomi ar jų guldomi kuo mažiau“, – paradoksalią situaciją atskleidžia vyriausioji gydytoja.

Kitas svarbus kriterijus – kiek šeimos gydytojai pacientams išrašo antibiotikų. Pasak N. Šinkūnienės, nė vienas medikas antibiotikų nerašo šiaip sau. Jei tik įmanoma, stengiamasi jų visai išvengti. Tačiau rajono poliklinikoje yra prisirašiusių nemažai vaikų. Mažieji dėl besiformuojančio imuniteto paprastai serga gerokai dažniau. Pasak įstaigos vadovės, nemažai tokių vaikų auga socialinių įgūdžių stokojančiose šeimose, kuriems medicinos pagalba sunkiau prieinama.

„Pavyzdžiui, šiąnakt į infekcinį ligoninės skyrių tėvai atvežė antroką, pastebėję tris vėjaraupių spuogus. Bet mūsų mažieji pacientai į gydytojo kabinetą paprastai atvedami jau tada, kai labai blogai. Kai liga uždelsta ir arbatėlėmis gydymas jau nebeįmanomas“, – kalbėjo N. Šinkūnienė.

Panevėžio rajono poliklinika, kurios nemaža dalis pacientų – kaime gyvenantys ir ne vienos ligos kamuojami senjorai, turi mažai galimybių reitinge pralenkti privačias šeimos klinikas, aptarnaujančias daugiausia jaunus darbingus žmones.

Migracijos nesibaimina

Vertinti įstaigas pagal vieną kurpalį, anot N. Šinkūnienės, nėra teisinga. Pavyzdžiui, sostinėje esanti viena viešoji poliklinika pasiekė gana aukštų vertinimų tik todėl, kad joje masiškai registruojasi iš kitų miestų atvykę studentai, tad didžioji dalis pacientų – gana jauni ir sveikata nesiskundžia. Tačiau rajoninėse gydymo įstaigose situacija visai kitokia – per 70 proc. prisirašiusiųjų sudaro vyresnio amžiaus pacientai, kuriems reikalinga nuolatinė gydytojų priežiūra. Vos vieną iš trijų galimų žvaigždučių gavusios Panevėžio rajono poliklinikos vadovė neslėpė, kad nenukristi į reitingų galą padėjo tik aktyviai vykdomos įvairios valstybės finansuojamos profilaktinės sveikatos ištyrimo programos.

N. Šinkūnienė irgi mano, kad gydymo įstaigos reitingai neturėtų paskatinti pacientų migracijos iš vienos poliklinikos į kitą. Mat viršūnėse atsidūrė privačios įstaigos, kuriose dirba vos keli šeimos gydytojai, nėra kitų sričių specialistų ir būtiniausios diagnostinės įrangos.

„Bent jau Panevėžyje, kur visi vienas apie kitą žino, toks reitingavimas nelabai turės įtakos renkantis gydymo įstaigą – žmonės tikrai nepradės masiškai bėgti į klinikas, surinkusias geriausių įvertinimų. Tai gali pakeisti tik brolio, sesers, draugo ar kaimyno rekomendacija“, – įsitikinusi N. Šinkūnienė.

Komentarai

  • „Vienas iš kriterijų- pacientų siuntimas gydytis toliau“, tai nesąmonė. Jau ir taip ilgai negauna siuntimo, reikalingų tyrimų, stacionaraus gydymo. O ar įvestas kriterijus, kaip greit po gydymo ir kiek , kurios įstaigos ligonių mirė?

  • Antibiotikų skyrimas kvailas rodiklis ,visi išsirašyti vyks į ligoninės priėmimą.

  • Tai yra institucija su priesaika. O jeigu sistemoje kreivu veidrodziu karalyste, tai kreivi pacientai.

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų