Gydo ir žmogų, ir jo sielą

Gydo ir žmogų, ir jo sielą

Pašaukimas. Trisdešimt metų Panevėžyje dirbanti gydytoja Stasė Melaikienė kartu su sunkios ligos užkluptomis savo pacientėmis dažnai būna kaip viena šeima.

Dirba, kad padėtų žmonėms

Nuoširdi, užjaučianti, rūpestinga ir profesionali – taip apie Respublikinės Panevėžio ligoninės gydytoją ginekologę onkologę Stasę Melaikienę atsiliepia jos pacientės. Šiai gydytojai komplimentų negaili ir jų vyrai.

„Ji man padarė labai gerą įspūdį. Man, kaip vyrui, daugiau paaiškino – kas, kaip, kodėl ir kada vyksta. Su mano žmona ji elgėsi kaip su dukra“, – sako vienas iš S. Melaikienės pacienčių vyrų.

Kolegų gydytoja vertinama už kvalifikuotą darbą, pareigingumą, principingumą, iniciatyvumą, kruopštumą, sąžiningumą, reiklumą sau. Gydytoja turi autoritetą tarp darbuotojų, nuolat domisi medicinos naujovėmis, kelia kvalifikaciją. Todėl nė kiek nestebina, kad sudėjus bendrą profesionalumo ir žmogiškųjų savybių komplimentų kraitį S. Melaikienė apdovanota Metų panevėžietės vardu.

„Likau labai nustebinta, man tai buvo netikėta. Dėkoju žmonėms, kurie siūlė man suteikti šį garbingą vardą, tačiau dauguma mano kolegų to paties verti – dirba negailėdami savęs. Be to, noriu pasakyti, kad dirbu ne dėl apdovanojimų, o tam, kad padėčiau žmonėms. Žinoma, toks įvertinimas mane sujaudino, bet iš tiesų jis juk nieko nepakeis. Savo darbą vertinu, myliu ir gerbiu. Tai gyvenimas, neturiu kuo pasigirti, esu tik eilinė moteris“, –  kukliai pokalbį pradėjo  S. Melaikienė.

Medicina – pašaukimas

Moteris gimė ir užaugo Biržuose. Ten baigė mokyklą ir išvyko medicinos studijuoti į Vilnių. Pašnekovė teigia, kad jos studijų krypties pasirinkimas artimuosius stebino, nors ji ir užaugo medikų šeimoje. Ji buvo aktyvi, dalyvavo įvairiose veiklose: šoko, dainavo, deklamavo, itin mėgo skaityti knygas. Visiems moksleivė sakė, kad studijuos lietuvių kalbą ir literatūrą. Tačiau vienuoliktoje klasėje, kai jau vyko egzaminai, S. Melaikienė nusprendė, kad jos pašaukimas yra medicina.

„Mano mama buvo odontologė. Mačiau, kaip ji dirbo, koks jos gyvenimas. Puikiai prisimenu laikotarpį jos kabinete. Ji buvo stomatologė-chirurgė. Po avarijų būdavo žandikaulių lūžiai, anksčiau jie būdavo tvirtinami vielute. Mama tiesiog naktį važiuodavo operuoti, grįždavo vėlai. Mane žavėjo tie įdomūs buteliukai, tas kvapas, kėdė.

Medicina man visada buvo šviesių spalvų. Svajojau vilkėti baltą chalatą, padėti žmonėms ir mano pirmas susidūrimas su onkologija įvyko labai anksti. Kai buvau antro kurso studentė, mano tėveliui diagnozavo tiesiosios žarnos vėžį. Tas budėjimas, slauga, pojūtis onkologijos, netekties buvo pats pirmasis. Kai dirbau moterų konsultacijoje, kūrėsi onkologijos skyrius ir man pasiūlė jame dirbti“, – apie karjeros pradžią pasakojo pašnekovė.

Negailestinga diagnozė

Melaikienė neslepia, kad pradžia šioje srityje nebuvo lengva, trūko psichologijos žinių. Pavyzdžiui, kaip žmogų paruošti blogai žiniai, kaip elgtis konkrečiu atveju, kaip jam pranešti ligos diagnozę. Tik vėliau medikai įkūrė Moterų, sergančių onkologinėmis ginekologinėmis ligomis, draugiją.

„Mes du kartus metuose darydavome susiėjimus. Diskutuodavome įvairiomis temomis, o aš iš jų mokiausi, klausiausi moterų išgyvenimų ir supratau, kad net paklausus ligonių, kiek metų jų vaikams, jos perfrazuoja į mintis, kad jei šito gydytoja paklausė, vadinasi, ilgai nebegyvensiu. Rinkau visus gyvenimo perliukus ir mokiausi iš jų bendrauti, kaip atsakyti į klausimus. Negali niekuo apsimesti, tampi atsakinga už gydomą žmogų. Visada sakau: viltis miršta paskutinė – bet kokioje pačioje didžiausioje nelaimėje, bėdoje, progresuojant ligai turi atrasti kokį nors teigiamą dalyką“, – dėstė onkologė.

Gydytojai jau viską perpratusi, žino, kaip nuraminti, paguosti, kada kokį žodį pasakyti.  S. Melaikienė prasitarė, kad būna ir tokių atvejų, kai tenka moteris įkalbinėti.

„Atėjo labai užsispyrusi močiutė, operacija jai būtina, bet apie tai ji nieko nenorėjo girdėti. Sako, nesioperuosiu ir viskas. Bet negaliu aš jos taip paleisti. Pradėjau šnekėti ir matau, kad ji po truputį atsileidžia ir galiausiai sulaukiau atsakymo, kad dar pagalvos. O tai jau didelis žingsnis į priekį. Paaiškinau jai, kad tik ji pati atsakinga už save“, – „Sekundei“ pasakojo gydytoja.

Skaudžios patirtys neparklupdė

Darbas – tai pašaukimas, kuriam gydytoja negaili nei laiko, nei jėgų. „Mano mamytė man visada sakydavo: lengva nebus, dirbk taip, kad pati norėtum pas save ateiti. Ir aš stengiuosi taip dirbti. Niekada žmogui nesakau, kad viskas tik blogai. Atvirkščiai – noriu jam padėti ir žodžiais. Nuraminu, sakau, kad viskas bus gerai, bandysim padėti, kartu išspręsti bėdą, pagydyti ligą. Per tiek darbo metų pradėjau jausti žmogų, žinau, ką jam pasakyti. Vienoms reikia griežtesnio žodžio, kitas paguosti, padėti ir patarti. Negali gydyti vien tik žmogaus, reikia gydyti ir sielą“, – sako S. Melaikienė.

Gydytoja pripažįsta, kad dažnai su pacientėmis tampa labai artimos. Onkologinės ligos gyvenimą paženklina visam laikui, todėl gydytoja su moterimis bendrauja ištisus metus. Ji padeda po skaudžios žinios pacientėms atsistoti ant kojų, mato, kaip jomis rūpinasi vaikai, vyrai.

Ginekologė neslepia, kad kartais apie ligą sužinoję vyrai palieka savo moteris. Jos tampa jiems nebereikalingos.

„Negaliu pasidaryti pacienčių šeimos nare, vis tiek turiu atsiriboti, tik ne visada pavyksta. Aš dėl kiekvienos jaudinuosi, prisimenu ir skambinu. Labai stengiausi vadovautis taisykle – uždarau darbo duris ir viską ten palieku, į namus neigiamų emocijų neparsinešu, nieko neaptarinėju nei namuose, nei su draugais“, – aiškina pašnekovė.

Šeima – vertybių tvirtovė

Melaikienė džiaugiasi kiekviena gyvenimo akimirka – galėdama padėti likimo nuskriaustoms moterims, skirti laiko šeimai, draugams, kelionėms, maloniems užsiėmimams namuose.

Ji sako, kad namai yra ta vieta, į kurią visuomet norisi sugrįžti. O būti keturių vyrų glėbyje didžiausias malonumas. Uždariusi darbo duris, gydytoja stengiasi viską užmiršti ir sugrįžta ten, kur visada jaučiasi laukiama.

Namuose moterį pasitinka vyras Donatas ir jauniausioji  atžala Gabrielius. Vyresnieji sūnūs Matas ir Lukas jau kuria savo gyvenimus. Vidurinėlis Lukas Vytauto didžiojo universitete baigė maisto technologiją, o vyriausias sūnus Matas sėkmingai vedė panevėžietę Augustę ir jau kurį laiką gyvena bei dirba Danijoje.

„Turbūt kiekvienai mamai didžiausias turtas vaikai. Kai juos užaugini sveikus, kai jie atsistoja ant kojų, kai vaikai užauga gerais žmonėmis, kai nėra nesusipratimų šeimoje – tai didžiausia laimė ir gyvenimo sėkmė. Žinau ir esu tikra: jeigu sekasi šeimoje, jeigu visi gražiai sutaria – seksis visur“, – tvirtina S. Melaikienė.

Tai, kad su šeima praleistas laikas yra neįkainojamas, gydytoja pabrėžė ne vieną kartą.

Kol jos tėveliai buvo gyvi, švęsti Kūčių šeima važiuodavo į Biržus, tačiau jau kurį laiką  jie susėda prie savo namų stalo. O Kalėdas kas antrus metus švenčia tai pas save, tai pas vyro brolį Dainių.

„Aš tėvelių nebeturiu, liko tik Donato mama Danutė. Ji V. Žemkalnio gimnazijoje dirbo lietuvių kalbos mokytoja, įsteigė poetės Salomėjos Nėries muziejų. Džiaugiamės tuo, ką turime šiandien, todėl mūsų šeimos susitikimai emociškai labai turtingi“, – sako S. Melaikienė.

Realybės liudininkė

Laisvalaikį šeima leidžia įvairiai. Kartais kartu nueina į koncertą, teatrą ar kiną. Trylika metų važinėjo slidinėti į kalnus, be to, kartą per metus leidžia sau pailsėti šiltuosiuose kraštuose.

Melaikienė prasitarė, kad grįžusi po darbų kartais sėda prie popieriaus lapo ir užrašo savo mintis, išgyvenimus, kurie ne visada būna tik neigiami. Gali būti, kad sulaukusi garbingo amžiaus ir paskutinį kartą uždariusi medicinos įstaigos duris S. Melaikienė imsis rašyti knygą apie savo pacientes.

„Sulaukus pensijos teks išeiti, niekur nuo to nedingsi. Dirbdama tokį darbą matau, kaip žmonės atsiskleidžia, o mes juk turėjome ir liūdnų, ir linksmų, ir gražių situacijų. Norisi padėti visiems, todėl neįvardindama savo pacienčių galbūt papasakosiu apie jų mintis, išgyvenimus, jų kovą, tvirtumą, stiprybę gydantis, apie aplinkinių pagalbą“, – kalbėjo onkologė S. Melaikienė.

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų