Atvirai. Psichoterapeutas ir santykių psichologas A. Kaluginas atvirauja, kad filmas „Meilės menas“ nėra lėkšta gryno sekso propaganda. Priešingai, jis ragina suprasti, kad intymus poros gyvenimas yra tokia pati, labai svarbi, vertybė kaip ir kitos: pasitikėjimas, dėmesingumas, rūpinimasis, atvirumas.

Gurmanų klube – intymaus gyvenimo atspalviai

Gurmanų klube – intymaus gyvenimo atspalviai

Jau šį ketvirtadienį kino centras „Garsas“ kino gurmanus ir vėl pakvies į „Veidrodžio ložę“. Žiūrovų lauks kontroversiškas, audringą reakciją sukėlęs filmas „Meilės menas” („Sztuka kochania”). Tai atvira istorija apie lenkų seksologijos pradininkę dr. Michaliną Wislocką, kurios XX a. 8-ajame dešimtmetyje išleista pirmoji knyga šia tema sulaukė nepaprasto populiarumo.

Meilės menas

 Kad išleistų knygą, M. Wislocka turėjo nueiti ilgą kelią, besigrumdama su konservatyvių tuometinės Lenkijos cenzorių, išskirtinai vyrų, pasipriešinimu. Kaip per šį laikotarpį pakito požiūris į meilę, intymius dalykus ir seksą, po filmo peržiūros prie arbatos puodelio bus galima padiskutuoti tema „Meilės menas be tabu“ su psichoterapeutu, radijo ir televizijos laidų vedėju Andriumi Kaluginu.

Kaip sako psichoterapeutas, santykių psichologas, knygų apie seksualinius kompleksus bei pokyčių psichologiją autorius, Lietuvos seksualinės medicinos draugijos valdybos narys, paramos fondo vienišumui mažinti „Mes“ steigėjas ir vadovas A. Kaluginas, šis filmas jokiu būdu nėra lėkšta gryno sekso propaganda. Priešingai, jis ragina suprasti, kad intymus poros gyvenimas yra tokia pati, labai svarbi, vertybė kaip ir kitos: pasitikėjimas, dėmesingumas, rūpinimasis, atvirumas ir pan. Iš esmės jis yra apie seksualinio intelekto poroje svarbą.

Filmas „Meilės menas” unikalus tuo, kad yra daugiasluoksnis: kalbama ne tik apie meilę, santykius, intymumą ir seksą, bet vienas iš sluoksnių yra ideologinis – kino juosta parodo, kaip mokslininkei teko kovoti su cenzūra ir ideologiniais partijos funkcionieriais.

Galime pasidžiaugti, kad tų cenzorių mūsų dienomis nebeliko. Bet mano, psichoterapeuto, įžvalgomis, šitie ideologai vis dar yra mūsų galvose. Mes patys sau trukdome išlaisvinti savo meilę, vidinį seksualumą, intymumą. Filme cenzoriai parodomi kaip realūs, o dabar pas daugelį likę vidiniai personažai“, – pastebi A. Kaluginas.

Atveria kelią bendravimui

Toks požiūris į intymius dalykus, anot psichoterapeuto, iš dalies yra daugiametės tylos ir apskritai kultūros bei atviro šnekėjimo apie tai nebuvimas, kitaip tariant, sovietmečio palikimas. Taip pat negalima atmesti ir bažnyčios įtakos – ji taip pat yra labai stipri. Religinė tradicija didelę įtaką turėjo ir turi ne tik Lenkijoje, bet ir Lietuvoje. Be to, lietuviai apskritai yra uždaresni.

Mes esame gana uždari ir kalbant intymumo temomis. Sovietinė patirtis dar labiau užgniaužia šią temą, nors ir tarpukario Lietuvoje dėl bažnyčios įtakos nebuvo sekso. XX amžiuje intymumas buvo tabu, tik paskutiniais dešimtmečiais pradėta kiek atviriau apie tai kalbėti. Tik dabar pradedame išsilaisvinti iš tų gniaužtų ir rėmų“, – sako A. Kaluginas.

Tai, kad atlaisviname savo vidinį cenzorių, pasak psichoterapeuto, yra labai gerai. Tačiau praktikoje, dirbdamas su poromis, jis mato, jog žmonės gal ir norėtų kalbėtis apie intymumą, bet arba nemoka, arba jaučia kompleksus, gėdą, kad partneris nesupras. Ypač moterys bijo pasakoti apie seksualines fantazijas, nors jos tikrai nėra gėdingos. Atviros komunikacijos nebuvimas tiek apie intymų gyvenimą, tiek psichologinius išgyvenimus poroje prisideda ir prie tokio didelio skyrybų skaičiaus Lietuvoje.

Tokie filmai visada yra laiku. Jame kalbama apie tai, kad turi būti elementarus seksualinis išprusimas poroje – kaip saugotis, kaip vertinti seksualinius dalykus. Ir M. Wislocka savo knygoje daug rašo apie moters aktyvią poziciją lovoje, kad negali būti pasiektas malonumas ir džiaugsmas, jeigu vienas iš partnerių sekse yra pasyvus. Šis filmas reikalingas, nes gali atverti kelią kalbėti, diskutuoti poroje. Tai jau bus didelis indėlis į tvirtus santykius“, – teigė žinomas vyras.

Tęsinys lauks namuose

Po filmo peržiūros A. Kaluginas žiūrovus pakvies į diskusiją „Meilės menas be tabu“, kurioje stengsis paliesti visas šias jautrias, bet visiems svarbias temas. Diskusijos tikslas – paraginti poras atsiverti vienas kitam, paliesti psichologine bei tiesiogine prasme. Filmas „Meilės menas” – puiki proga tą padaryti.

Jokiu būdu nekviesiu viešai pasidalinti savo intymiais išgyvenimais. Tai yra tik poros reikalas, nėra jokio tikslo ant visos Lietuvos šaukti, kaip ir kiek kartų mes mylimės, bet raginsiu susimąstyti apie intymių santykių svarbą bendrame meilės kontekste“, – pabrėžia A. Kaluginas.

Tai yra ypač svarbu poroms, kurios yra brandesnio amžiaus ar kartu gyvena daugiau nei penkerius metus, po vaikų gimimo, kai aistra yra išblėsusi. Be abejo, šis filmas ir diskusija bus naudinga ir jaunoms poroms, kurios tik atranda vienas kitą. Filmas yra savotiškas santykių pradžiamokslis, padėsiantis padrąsinti vienam kitą, atsikratyti kompleksų, kurie paprastai būna niekuo nepagrįsti ir yra tik mūsų galvose.

Bet svarbiausias šio kalbėjimo tikslas, kad po jos poroms liktų noras pratęsti šią diskusiją jau namuose“, – intriguoja A. Kaluginas.

Nuotr.

Atvirai. Psichoterapeutas ir santykių psichologas A. Kaluginas atvirauja, kad filmas „Meilės menas“ nėra lėkšta gryno sekso propaganda. Priešingai, jis ragina suprasti, kad intymus poros gyvenimas yra tokia pati, labai svarbi, vertybė kaip ir kitos: pasitikėjimas, dėmesingumas, rūpinimasis, atvirumas.

Komentarai

  • teko dalyvauti A. Kalugino seminare, – išmintingai, paprastai ir su humuru kalba.

  • Mačiau filmą – labai geras. Dėl diskusijų su tokiu moderatoriumi teks dar karteli pasižiūrėti….:)

  • Labai noriu į tą filmą

Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų