P. Židonio nuotr.

Gudraujantys daugiabučių statytojai – STT akiratyje

Gudraujantys daugiabučių statytojai – STT akiratyje

Panevėžyje senus apleistus statinius rekonstravę verslininkai iš jų užsidirbinėja ir apeidami įstatymus. Tą konstatavo dar praėjusių metų gale atlikta Specialiųjų tyrimų tarnybos analizė.

Patikrinę kelių daugiabučių statytojams išduotus statybą leidžiančius dokumentus, pareigūnai aptiko, kad rekonstrukcijos sąvoka pridengiama visiškai nauja statyba, o po paprastuoju administracinių patalpų remontu paslepiamas netgi gyvenamųjų butų įrengimas.

Žmonės tokią pastogę perka kaip butus, nors jie registruoti kaip komercinės patalpos.

Butai biure

Į STT akiratį praėjusių metų gale pateko Paliūniškio gatvėje neseniai rekonstruotos administracinės patalpos.
Jo statytojai miesto Savivaldybės prašė leidimo dėl administracinio pastato paprastojo remonto ir atskirų turtinių vienetų suformavimo, tačiau netrukus šios patalpos imtos pardavinėti kaip butai. Įsigijusiam tokį būstą savininkui atsiranda prievolė kasmet mokėti nekilnojamojo turto mokestį kaip už administracines patalpas.

„Pastato paskirtis nebuvo pakeista, tik suplanuota jį suskirstyti į mažesnes patalpas. O kad verslininkai pardavinėja patalpas kaip gyvenamąsias, čia jau jų sąžinės reikalas“, – „Sekundei“ tuomet Panevėžio savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.

Jis neatmetė: panašių administracinių ar gamybinių patalpų, paverstų gyvenamaisiais būstais, mieste yra daugiau, tačiau jų skyriaus tokia informacija nepasiekia.

Ir šis atvejis nebūtų iškilęs į dienos šviesą, jeigu vystytojai nebūtų kreipėsi statybos leidimo – toks būtinas tuomet, kai keičiamas pastato fasadas.

Teisės aktai nurodo, kad gyvenamosios patalpos gali būti ir kitos paskirties pastate, bet tokiu atveju gyvenamųjų patalpų negali būti daugiau nei 49 proc. viso pastato ploto.

O viso pastato paskirtį pakeisti į gyvenamąją šiuo atveju neįmanoma, mat Paliūniškio gatvė patenka į pramoninio rajono zoną, kurioje nėra numatyta tokių namų statyba.

„Žmogus prieš įsigydamas būstą turi atidžiai išnagrinėti sutartį, ar iš tiesų tai gyvenamosios patalpos, kad vėliau nekiltų tam tikrų nesklandumų. Deja, dažnai susigundoma patraukliu vaizdu ir žemesne kaina. Ir tokių pavyzdžių mieste ne vienas“, – teigė S. Glinskis.

Nauja statyba ar rekonstrukcija

STT teigė Panevėžyje aptikusi ir atvejų, kai Savivaldybės architektai išdavė leidimus rekonstruoti pastatus, tačiau juos turėdami statytojai ne rekonstravo, o ėmėsi naujų statybų.

Kaip tokį pavyzdį pareigūnai įvardijo Klaipėdos gatvėje, stačiatikių kapinaičių pašonėje iškilusį maždaug 800 kv. m trijų aukštų daugiabutį.

Kaip rašoma STT surinktoje medžiagoje, jo statytojai buvo prašę leidimo rekonstruoti dar 1920 m. pastatytą medinuką su ūkiniais pastatais, bet ne statyti naują.

Pasak STT, tokia pat situacija buvusi ir statant daugiabutį A. Mackevičiaus gatvėje bei naujos statybos namą Sietyno gatvėje.

S. Glinskis tvirtino, kad nei statytojai, nei leidimus išdavę specialistai jokių įstatymų nepažeidę.

„Apie tai kalbėjome ir su STT atstovais. Įstatymai numato, kad jeigu statybos vykdomos ant jau esamo statinio, net jeigu tai visiškai nugriauta bakūžė, tai traktuojama kaip rekonstrukcija. O jeigu statoma visiškai naujame sklype – jau nauja statyba. Iš esmės šis tyrimas ir buvo atliekamas tam, kad būtų galima koreguoti teisės aktus“, – teigė S. Glinskis.

Vyriausiasis architektas paaiškino, kad rekonstrukcija nuo naujos statybos skiriasi tuo, jog rekonstruojant pastatą, net jei jis statomas visiškai naujas, nėra taikomi reikalavimai pasiekti aukščiausią A++ energinę klasę. Tai vystytojams leidžia gerokai sutaupyti.

„Mes ir patys matome, kad pastatas bus visiškai naujas, bet teisės aktai tai traktuoja kaip rekonstrukciją, kuriai taikomi žemesni energinės klasės reikalavimai. Matyt, kažkas kažkada buvo suinteresuotas pakeisti teisės aktus, kad būtų galima apeiti tam tikrus reikalavimus. Bet šiuo atveju savivaldybės tėra tik įstatymo vykdytojos. Teisės aktų kontrolę prižiūri Valstybinė teritorijų planavimo ir statybos inspekcija, ji mus baustų, jei blogai įžiūrėtume statybos rūšį“, – kalbėjo S. Glinskis.

Gal nepastebės

Po STT patikrinimo į dienos šviesą išlindo ir statytojų bandymai apeiti įstatymus. Bene dažniausiai pasitaikantis – kai statybos pradedamos dar neturint statybų leidimo arba paaiškėja savavališkos statybos atvejų.

Pavyzdžiui, buvusios „Verdenės“ mokyklos rekonstrukcijos į butus pirminiame projekte buvo numatyta įrengti tik nedidelius prancūziško tipo balkonėlius, o vietoj jų atsirado dideli balkonai-terasos.
S. Glinskis komentavo, jog tai nėra esminis nusižengimas, bet tokie pakeitimai turėjo būti numatyti iki statybų pradžios.

„Galbūt dar esama to sovietinio mąstymo, kad niekas nepastebės. Bet galutiniame rezultate paprastai tokie dalykai išlenda į viešumą ir statytojai turi didesnių finansinių išlaidų – ne tik keisti projektą, bet ir sumokėti baudą, taip pat vadinamąjį savavališkos statybos susitaikymo mokestį. Geriau susitvarkyti dokumentus iš anksto, kad būtų mažiau bėdų“, – patarė vyriausiasis architektas.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų