Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė teigė, kad globos namuose augantys vaikai yra itin pažeidžiami, jiems sunku valdyti emocijas, tad ne visada įmanoma išvengti ir konfliktinių situacijų.

Globos namuose – išpuolis prieš darbuotoją

Globos namuose – išpuolis prieš darbuotoją

Policija tiria galimą smurto atvejį globos namuose. Tik šįkart nukentėjo ne vaikas, o bendruomeniniuose globos namuose dirbanti socialinė darbuotoja.

Incidentas įvyko antradienio rytą, apie devintą valandą. Pirminiais duomenimis, tarp socialinės darbuotojos ir nepilnametės kilus konfliktui, globotinė kumščiu kelis kartus sudavė į ranką auklėtojai. Moteriai nustatytas rankos delnakaulio lūžis. Tą patį rytą apie patirtą smurtą ji informavo policiją.

Kaip teigė Panevėžio socialinių paslaugų centro direktorė Lina Kazokienė, kol nėra aiškios aplinkybės, ji nieko negalinti komentuoti. Tą pačią dieną buvo bendrauta su nukentėjusia darbuotoja, kuri pasiėmė nedarbingumo pažymėjimą, tačiau kol neišklausyta ir antrosios konflikto pusės, būtų neetiška kalbėti apie incidentą.

„Mes dar nesame įsitikinę, ar tai smurto proveržis, ar nelaimingas atsitikimas. Šią situaciją tiria policijos pareigūnai ir mūsų įstaigos sudaryta krizių valdymo darbo grupė. Važiuosime į vietą aiškintis ir bandysime sužinoti visas aplinkybes. Norime pakalbėti ir su tuo metu ten dirbusia kita darbuotoja, ir tuo metu buvusiais vaikais. Įvykis neeilinis. Jeigu darbuotoja kreipiasi į policijos pareigūnus, situacija nėra gera“, – pripažino L. Kazokienė.

Anot direktorės, anksčiau dėl auklėtinės, kuri įtariama smurtavusi prieš socialinę darbuotoją, elgesio bėdų nebuvo. Tačiau pripažįsta, kad globos namuose augantys vaikai yra labiau pažeidžiami, turi bendravimo sunkumų, jų gyvenimiška patirtis būna labai įvairi, dažnai net skausminga.

„Kol nežinome visų versijų, negalime įvykio komentuoti. Tačiau dėl minimos globotinės elgesio problemų, bent jau gyvenant pas mus, nekilo. Panevėžys nėra kažkuo išskirtinis. Visuose globos namuose būna visokių didesnių ar mažesnių konfliktų. Kai kolektyvas didesnis ir jame gyvena įvairūs žmonės, nutinka visko“, – teigė L. Kazokienė.

Skaudžiai išgyvena netektį

Kaip pažymi Panevėžio socialinių paslaugų centro Socialinės pagalbos skyriaus vadovė Danguolė Sabulienė, nors globos namuose augantys vaikai yra lygiai tokie patys, kaip ir gyvenantys šeimose, visgi jų pasaulis kitoks. Žmogaus gyvenimo kokybės, jo pasiekimų pagrindas yra emocinė raida. O vaikų, kurie auga nedarniose šeimose, emocinė raida sutrikusi, jie nemoka tinkamai išreikšti savo jausmų. Sutrikęs prieraišumo jausmas. O tai palieka gilų randą jų vidiniame pasaulyje. Net ir suaugus jiems būna sunku susirasti draugų, antrąją pusę, jie dažnai keičia partnerius, yra viskuo nepatenkinti gyvenime.

„Tai sutrikusios emocinės raidos pasekmė vaikystėje. Dažnai galvojama, kad netektis – tai tik žmogaus netektis. Tačiau vaikui netektis yra paėmimas iš šeimos: jis netenka savo lovos, puodelio ar lėkštutės. Tegu ir nuskilusiu kraštu, bet tai jo. Vaikas labai skaudžiai visa tai išgyvena“, – pasakojo D. Sabulienė.

Tokie vaikai nemoka tinkamai pasakyti, kaip jiems skauda, tad tai parodo savo elgesiu: pradeda blogai ar provokuojamai elgtis, gali patirti įvairių mokymosi sutrikimų, turėti sveikatos bėdų. Jeigu nebus suteikta profesionalių specialistų pagalba, toks vaikas gali turėti įvairių sunkumų visą gyvenimą.

„Mes juos vedame ir pas psichologus, psichiatrus, kitų įvairių sričių specialistus, tačiau ir šie ne visada gali padėti. Kartais ir patys vaikai nenori priimti pagalbos. Jie dažnai bėga iš globos namų ir juos dažniausiai randame pas biologinius tėvus, iš kurių atimtos tėvystės teisės. Net jei globotiniai gyventų auksiniuose rūmuose, juos trauks tikrieji namai“, – tvirtino D. Sabulienė.

Kitokio gyvenimo viltis

Kad gyvenimas bent kiek būtų panašesnis į gyvenimą šeimose, vaikai iš globos namų perkelti gyventi į butus. Šiuo metu iš viso septyniolika vaikų gyvena trijuose būstuose. Pagal apgyvendinimo reikalavimus, juose likusi tik viena laisva vieta, tad skubiai ieškoma ir ketvirtojo buto, kad susiklosčius kritinei situacijai, kaip buvo praėjusiais metais, būtų kur apgyvendinti visas iš savo smurtaujančių ir girtaujančių tėvų atimtas atžalas. Tačiau, kaip pripažino L. Kazokienė, kol kas paieškos vyksta gana sunkiai, mat būstas turi atitikti tam tikrus reikalavimus.

Gyvenimas tokiuose būstuose – nepalyginamai geresnis. Anksčiau pietaujama buvo pagal tikslų grafiką, o dabar vaikai tą daryti gali kada nori. Valgį, padedami auklėtojų, taip pat turi gamintis patys. Kaip ir planuoti visas išlaidas, kad iki mėnesio galo nepritrūktų pinigų. Buities darbai gula ant jų pačių pečių – tenka susitvarkyti ne tik savo kambarį, bet ir bendras patalpas, pasirūpinti ir skalbiniais, ir pirkiniais. Jie čia turi daugiau asmeninės erdvės – kambariuose gyvena po du.

„Mums tai įprasta, bet šiems vaikams tai visai nauja. Todėl jie jaučia savotišką stresą. Juk tvarka nauja, reikalavimai nauji, be to, pasikeitė ir darbuotojos. Tad gal ir šiuo atveju vaikai dar nespėjo susigyventi su pasikeitusiomis gyvenimo sąlygomis“, – svarsto L. Kazokienė.

Jos teigimu, iš pradžių į butą persikėlę vaikai būna labai aktyvūs, pilni emocijų, įsiaudrinę, tačiau maždaug po dviejų mėnesių, kai nurimsta visos emocijos, jie tampa gerokai ramesni. Net neabejojama, kad visi šie pokyčiai tik į gera. Vaikai, matydami, kad yra ir kitoks gyvenimo kelias, nenueis tėvų pėdomis.

„Vaikai mato, kad galima gyventi kitokioje aplinkoje, kitaip dėlioti gyvenimą. Kaip darbuotojai tikimės, kad kuo daugiau socialinių įgūdžių įgis šie vaikai, tuo mažiau jų vėliau pateks į socialinės rizikos šeimų sąrašą. Jie bus labiau išugdyti, turės daugiau gebėjimų, pagaliau žinos, kad galima gyventi kitaip, nei gyveno jų biologiniai tėvai“, – viliasi L. Kazokienė.

Komentarai

  • Dabar kai yra labai „prižiūrimos“ vaiko teisės, bet visiškai apleistos jų pareigos, nieko kito ir nereikia tikėtis. Čia dar gerai baigėsi – tik kaulų lūžiais. Manau, greitu laiku sulauksime ir skaudesnių atvejų – gaus peilį į pašonę soc. darbuotoja ar koks nepatenkintas socialinio būsto kaimynas. Čia tik pradžia.

  • Aš labai pritariu parašytam komentarui, kad vaikai iš vaikų namų nežino savo pareigų, tik įrodinėja teises. Ne duok dieve jei darbuotoja garsiau pabars vaiką kuris nevaldo savo emocijų keikiasi, nepadoriai vadina darbuotojas. Vaikams viskas galima dėl to yra pavojinga tokiame darbe dirbti. Dabar vaikai nebesiskaito nei su pedagogais,nei su socialiniais darbuotojais. Tiesiog absurdas, kad šešiolikmetis gali laužyti darbuotojoms rankas. O jei būtų darbuotoja ant jo griežčiau pasielgusi tai visos tarnybos supultu. O kai vaikai žaloja darbuotojas tai visiems nusispjauti. Negi nėra priemonių, kad reikia tokius vaikus sutramdyti. Tai ko reikia tikėtis kai jie užaugs tai ir gatvėje sumušus žmones. Kodėl valdžia neapsaugo darbuotoju.

  • Direktore, ką jūs kalbat?
    Ta mergaitė jau anksčiau turėjo problemų dėl smurtavimo ir grąsinimų… Net buvo su peiliu užpuolusi žmogų ir jį sužalojusi! Ar jūs čia taip viską dangstot ar visai nepasidomite savo auklėtinių praeitimi???

  • Pagal direktorės komentarą ,tai bloga darbuotoja ,kad kreipėsi į Policiją.Ką dar ten aiškintis ,kalčiausia darbuotoja ,kad laiko savo ranką atkišus. Tegul dabar ta darbuotoja moka kompensaciją vargšei mergaitei už patirtą moralinę žalą. Manau greit liks viena direktorė dirbti ,tada galės sakyti ,kad taip negalima daryti ,kai ją pačia pabadys .

  • Iš niekur nieko vaikas nepuls mušti aukletojos..

  • Manome, kad ta direktorė Kazokienė bijo įvardinti, dėl ko tai nelaimelei mergaitei užkliūvo tos prižiūrėtojos ranka ? O kur ir kokie buvo žodžiai ? kokia buvo kalba, apie ką ? TYLA . Gi ta mergaitė nepilnametė nemoka gintis ir apsiginti kodėl įvyko ? Teisūs bus , aišku, vyresni…..

  • ..kad kur šis asmuo eina ,ten plius problemos, be visą ko.

    • i desimtuka.Bet foto pozuoja graziai.Profesionale

Rodyti visus komentarus (8)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų