Globojamos meno mūzų

Globojamos meno mūzų

Augustę ir Rugilę, bandančias ir kurti tekstus, ir dainuoti, pastebėjo Kupiškio rajono Subačiaus gimnazijos lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja Vita Špokauskienė.

Augustė Juzulėnaitė (9 kl.)

„Aš esu paprasta muzikantė, laisvalaikiu domiuosi literatūra, muzika, motociklų sportu, lankausi koncertuose,  mokausi. Jau keleta metų domėjausi įvairiais eilėraščiais, jų kūrimo procesu ir prasme, tad kilus norui kurti pradėjau nuo jų.“

Visuomenė

Man skaudu matyti dabartį,

Man skaudu regėti ateitį.

Tiesa mane gąsdina,

Melas vis apakina.

Aš delčioj išeisiu,

Pilnaty sugrįšiu.

Ji pilna, o aš tuščia

Lyg radijo grojimas nakčia.

Ateitis tuščia, dabartis pilna,

Praeitis svarbi, o delčia toli.

Daug klausau, mažai girdžiu.

Užsimerkiu ir vis tiek stebiu.

Ar tokia lemtis – mano ateitis?

Aš mąstyt nenoriu,

Pasiduot bijau.

Rugilė Pilkauskaitė (12 kl.)

„Galima sakyti, Rugilė yra globojama net kelių meno mūzų: yra muzikantė, labai gražiai dainuoja, stebina dailės kūrybiniais darbais. Mergaitė turi ir literatūrinių gebėjimų: yra puiki skaitovė, renginių vedėja, bando kurti“, – rašo Vita Špokauskienė, lietuvių kalbos ir literatūros mokytoja.

Mano pasauliai

Visus savus pasaulius

Sudėjau į tavas rankas.

Žiūrėdama į Saulę,

Maniau, jie patys kelią ras.

,,Ieškok”, sakydavai tu man.

Dabar aš ieškau, bet sunku atrast.

Sunku atrast, kai nežinai, ko ieškai.

Žemėlapio šitam dalykui dar nėra nupiešta.

Pasaulius tu man grąžinai,

Bet ne visi sugrįžo.

Ir ta mintis ,,jie pasiklydo”

Kankins mane ilgai.

Ir neprisimenu, kurie

Iš tų pasaulių dingo.

Neprisimenu, kuriuos daviau,

O kuriuos pasilikau.

Todėl dabar sunku juos rasti.

Ir labai baisu visiems laikams prarasti.

Juk jie maniškiai,

Jie iš manęs, jie mano.

,,Prašau, sugrįžkite”,– širdis manoji sako.

Kartais

Gal kartais mums užtenka tiek, kiek turim.

Nenorėkime per daug.

Kartais sunku išsaugot viską, ką dabar mes turim.

Nenorėkime per daug.

Per daug nespėsime ir sužiūrėti.

Nespėsime nei labas pasakyt.

Nespėsime ir atsisveikint.

Nespėsim nei arbatos atsigerti

Arba kartu pavalgyt.

Reikia išmokt norėti po truputį.

Galbūt dabar daugiau turėti vietos neužtenka.

Gal kitą kartą vietos bus.

Dabar tiesiog išmokim būti.

O visa kita gausim, kai kita banga atplauks.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų