Girtuoklių pamokos „nykštukams“

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• Aktualijos
• 2017.02.16 19:00

Šlitinėjantys girtuokliai, keiksmai, numestos nuorūkos ir muštynės – tai, pasirodo, gyvas pavyzdys vaikams, kaip nereikia elgtis. Tokį argumentą Panevėžio lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorei išdėstė greta įsikūrusių trijų aludžių šeimininkai.

Į valdžią atėję valstiečiai itin garsiai kalba apie būtinas priemones kovai su tautos girtuokliavimu. Vienas svarstomų būdų – draudimas prekiauti alkoholiu šalia ugdymo įstaigų. Siūloma, kad licencijos prekiauti alkoholiu būtų išduodamos parduotuvėms ir maitinimo įstaigoms, įsikūrusioms ne arčiau kaip 200 m nuo darželių ir mokyklų.

Dar neaišku, kaip toks sprendimas pakeistų Panevėžio miesto aludžių ir barų žemėlapį, tačiau kai kuriems jų tikrai tektų trauktis tolėliau.

Antai šalia Panevėžio lopšelio-darželio „Nykštukas“ dirba net trys alkoholio prekyba užsiimančios įmonės. Nuo jų alaus barų švietimo įstaigos teritoriją skiria vos 10 metrų.

Kova su vėjo malūnais

Įmonės „Trojana“, mažosios bendrijos „Andota“ bei K. Kareniausko IĮ lankytojai savo dieną pradeda prie alaus bokalo ir nuo pat ankstyvo ryto. Taigi į darželio kiemą išėjusiems „Nykštuko“ mažyliams jau tenka matyti gerokai „apšilusius“ kaimynus. Šie nevengia ir pašūkauti, ir nusikeikti, palieka nuorūkų, šiukšlių aludžių kieme.

Nereti svečiai šioje miesto dalyje ir policijos pareigūnai, kuriems tenka tramdyti barų lankytojų emocijas.

„Ne pirmi metai kovojame su alkoholio prekyba šalia darželio. Jau pavargome, nes niekas jų neįveikia, – guodėsi „Sekundei“ Panevėžio lopšelio-darželio „Nykštukas“ direktorė Vida Klyvienė. – Kiek kreiptasi ir į valdžią, diskutuota. Bet susirenka būrys verslininkų ir aš viena prieš juos. Visi argumentai atsimuša kaip į sieną…“

Pašnekovė teigė nebepajėgi priešintis tokiems verslininkams, kurie drįsta teisintis, jog jų klientai – tinkamas pavyzdys mažamečiams, kaip nereikėtų ateityje elgtis.

Lopšelio-darželio „Nykštukas“ ugdytinius nuo šalia esančių alaus barų skiria vos dešimt metrų.

Siūlo riboti laiką

Barų veikla piktinasi ir prieš metus susikūrusi Aukštaičių-žemaičių bendruomenė. Jos pirmininkė Lina Budreikaitė dienraščio korespondentams sakė, kad aplink barus gyvenantiems žmonėms tikrai įgriso girtuoklių keliamas triukšmas ir netvarka.

„Gal patiems reikia pradėti juos auklėti, jei niekas nepadeda? Kokia netvarka tuose kiemuose“, – kalbėjo L. Budreikaitė.

Kartu su kaimynais ji parengė raštą dėl alkoholio prekybos šalia lopšelio-darželio ir įteikė Panevėžio miesto savivaldybei. Pastarajai dar kartą perduotas ir švietimo įstaigos direktorės skundas.

Praėjusį antradienį surengtas Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo komisijos posėdis. Išklausius visų argumentų, alkoholio prekybą šalia darželio pasiūlyta leisti tik nuo 17 iki 23 valandos. Tokiu laiku esą barų lankytojų nematys „Nykštuko“ ugdytiniai.

Šis sprendimas dar bus svarstomas Savivaldybės komitetuose ir galiausiai viską nuspręs miesto Taryba.

Rekomendacijų nepaisė

Tačiau iki šiol minėtos komisijos pasiūlymai trims apskųstoms įmonėms miestiečiams naudos nedavė. Dar prieš metus buvo rekomenduota alkoholio prekybos laiką čia riboti nuo 12 iki 17.30 valandos. Verslininkai į tokius patarimus tuomet numojo ranka ir dirbo kaip dirbę.

„Praėjusiais metais įmonių savininkai galėjo klausyti, galėjo ir nepaisyti mūsų siūlymų. Dabar šį klausimą svarstys miesto Taryba“, – teigė Mažmeninės prekybos alkoholiniais gėrimais laiko apribojimo komisijos narė, Miesto plėtros skyriaus vyriausioji specialistė Violeta Normantienė.

„Ne pirmi metai kovojame su alkoholio prekyba šalia darželio. Jau pavargome, nes niekas jų neįveikia.“

V. Klyvienė

Pasak Savivaldybės darbuotojos, komisijos posėdyje dalyvavo ir apskųstų įmonių atstovai. Jie negailėjo priekaištų valdžiai, esą ši žlugdo jų verslą apribojimais.

Reikia kultūrinti

„Sekundės“ pakalbintas vienas alaus barų savininkų Kęstutis Kareniauskas teigė, kad valdžios veiksmai gali turėti neigiamos įtakos jo verslui. Dabar jo baro lankytojai alumi gali mėgautis dešimt valandų per dieną, o apribojus prekybą liks tik trys valandos.

„Mano baras veikia jau keturiolika metų. Niekada nesame sulaukę policijos. Problemų daugiau turi kaimyniniai barai, kur renkasi šiek tiek kitokia publika. Mūsų alus dvigubai brangesnis nei jų, tad galima numanyti, kas ten lankosi“, – sakė savo bare pats dirbantis vyras. Jo klientai esą nuolatiniai, ramiai laisvalaikį po darbo leidžiantys žmonės.

Verslininkas tikisi, kad jo veikla dar nebus apribota. Anot jo, tokias problemas reikėtų spręsti kitaip. K. Kareniauskas įsitikinęs, kad reikia ugdyti žmonių gėrimo kultūrą. Ekonomiškai išsivysčiusiose šalyse, pasak pašnekovo, barai – tai kultūringo poilsio, susitikimų vieta.

Todėl ir šalies Vyriausybei jis siūlo užuot skaičiavus metrus nuo aludės iki mokyklų, mąstyti, kaip įskiepyti kitokį požiūrį į patį alkoholio vartojimą.

„Manau, kad perdėtas tas siūlymas drausti alkoholio prekybą arčiau nei 200 metrų nuo švietimo įstaigos. Tokiame Vilniuje neliks vietos bet kokiai kavinei. Tuomet apie kokį turizmą galima kalbėti, jei nėra vietos miesto svečiams prisėsti išgerti taurę vyno ar atsigaivinti bokalu šalto alaus. Ne nuo to galo čia viskas daroma. Bet jau tokia dabartinės valdžios praktika – pirma kalba, o paskui nieko nepavyksta“, – sakė K. Kareniauskas.

Verslininkai mano, jog siūlymas drausti alkoholio prekybą arčiau nei 200 metrų nuo švietimo įstaigos perdėtas.

„Antialkoholinis“ žemėlapis

Prakalbus apie Vyriausybės planus įvesti apsaugines zonas nuo alkoholio prekybos prie švietimo ir valstybės institucijų, vilniečiai pabandė nusibraižyti „antialkoholinį“ miesto žemėlapį. Paaiškėjo, kad Vilniaus senamiestyje beveik nebeliktų parduotuvių ir barų, kuriuose būtų galima įsigyti alkoholio.

Panevėžio miesto savivaldybė yra išdavusi 500 licencijų prekiauti alkoholiu mieste. Pasak šios įstaigos Miesto plėtros skyriaus vyr. specialistės V. Normantienės, be lopšelio-darželio„Nykštukas“, alaus baro kaimynyste nesidžiaugia „Saulėtekio“ progimnazija. Šalia J. Miltinio gimnazijos dirba alaus restoranas „Čičinskas“.

„Tokios keblios situacijos su barais šalia švietimo įstaigų ar valstybinių institucijų, kaip Vilniaus senamiestyje, Panevėžyje nėra. Bet ir mūsų mieste yra aludžių, kavinių ar barų netoli tokių vietų. Didžiausia problema, įgyvendinant didesnius apribojimus, tikriausiai būtų tik verslininkams“, – sakė V. Normantienė.

• Sekundė
• Ingrida NAGROCKIENĖ
• #alaus barai
• #darželis
• #Panevėžys