Girių galiūnai stumbrai rodo savo galią

Truputis istorijos. Stumbrai yra stambiausi gyvūnai mūsų šalyje ir vieni iš neoficialių Lietuvos simbolių. Ryškiausias pasakojimas apie LDK ir Lenkijos miškų pasididžiavimą – stumbrą – 1523 m. Krokuvoje, Vietoro spaustuvėje, išspausdinta poema „De statura, feritate ac venatione bisontis“, rašyta vienu ar dviem etapais 1521–1522 ar 1513 m.

Ilgą laiką stumbrai buvo Lietuvos ir Lenkijos girių karaliai. Tačiau 1919 metų balandį Lenkijoje buvo nušautas paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras. Pasinaudojus zoologijos sodais ir privačiomis kolekcijomis, ši rūšis atkurta ir vėl gyvena laisvėje. Į Lietuvą stumbrai vėl buvo atvežti 1969 metais, o pirmieji penki stumbrai į laisvę iš aptvarų buvo paleisti 1973 metais. Stumbrai Lietuvoje vėl gyvena jau daugiau kaip 40 metų.

Galiūnai patys atkuria savo didybę

Tačiau Lietuva, palyginti su stumbrų karaliavimo laikais, smarkiai pasikeitė. Susiformavusios stumbrų bandos gamtosaugininkų susižavėjimo šūksnius pakeitė į ūkininkų dejones. Ūkininkai skaičiuoja milžiniškus nuostolius ir stato didžiules nuo stumbrų pasėlius galinčias apsaugoti tvoras.

Dvi mažesnės bandos ganosi Panevėžio, Radviliškio rajonuose, o pati didžiausia karaliauja Kėdainių rajono ūkininkų pasėliuose. Vien Kėdainių rajone stumbrai pridarė žalos 450 hektarų pasėlių, o visiškai sunaikinta 55 hektarai pasėlių, kurių vertė 67 tūkstančiai eurų. Aplinkos ministerija kiekvienais metais ūkininkams už stumbrų padarytą žalą moka kompensacijas. Pastaraisiais keliais metais tam buvo skirta per 500 000 Eur.

Laukinių gyvūnų pasėliams daroma žala – gana skausminga tema vienų derlingiausių Lietuvos žemių ūkininkams. Tačiau jų išgyvenimų negalima lyginti su tais, kuriuos patiria su stumbrais kelyje susidūrę eismo dalyviai. Pastaraisiais metais stumbrų populiacijai staigiai augant pavojų Panevėžio krašto keliuose susidurti su iki tonos sveriančiais laukiniais gyvūnais tik daugėja.

Planas yra, bet rezultatai menki

Aplinkos ministerijoje 2014 m. patvirtintas, o 2015 pakoreguotas Stumbrų apsaugos planas, pagal kurį dalis galiūnų turi būti išgabenti į Telšių miškų urėdijos valdose esantį „Žvėrinčių“, dalis – į Dzūkijos nacionalinį parką. Bet ministerijos organizuojamas ir kuruojamas stumbrų perkėlimo planas patyrė fiasko. Kad perkėlimas nevyksta taip, kaip buvo planuota, pripažįsta ir patys ministerijos atstovai. Vienas aptvare gyvenančių stumbrų perkėlimas baigėsi liūdnai: trys iš keturių į Kazachstaną iš Pašilių stumbryno išvežtų stumbrų nugaišo.

Gamtos apsaugos asociacijos (GAA) „Baltijos vilkas“, įkurtos 2007 metais, tarybos pirmininkas Audrius Laurinavičius, paklaustas apie stumbrų perkėlimo planus, ironizuoja, kad jei vertintumėme kaip planus panaudoti ES lėšas, tai jie vyksta gana sėkmingai. Aptvarai, kuriems naudojamos tos lėšos, statomi, o pats stumbrų perkėlimas galbūt yra tik priedanga, kam reikalingi aptvarai.

„GAA „Baltijos vilkas“ nuo pat pirmųjų pranešimų apie stumbrų perkėlimą seka Aplinkos ministerijos planus ir veiksmus. Mūsų nuomone, stumbrų problema yra įsisenėjusi, nes Lietuva daug metų niekaip šiais gyvūnais nesirūpino, o dabar parengti perkėlimo planai orientuoti ne į stumbrų populiacijos išsaugojimą, o į norus panaudoti ES lėšas statant aptvarus ir uždarant į juos laisvuosius stumbrus. Tačiau tikrai blogai, kad visoje šiojo istorijoje laisvėje gyvenančių stumbrų reikalai nesikeičia, o pokyčiai reikalingi. Kiek mums žinoma, planų vykdytojai susiduria su problemomis gaudant laisvuosius stumbrus. Ir tai nėra keista, nes Lietuvoje daug metų nebuvo jokios darbo patirties su laisvėje gyvenančiais stumbrais – ši sritis buvo apleista, o uždavinys pagauti laisvą stumbrą yra sudėtingas ir pavojingas“, – sakė A. Laurinavičius.

Anot gamtosaugininkų, šiuo metu dėmesys yra skiriamas tik aptvarų statybai, o ne stumbrams. Problema ta, kad Aplinkos ministerija eskaluoja girių galiūnų daromą žalą ir nepateikia jų kaip vertingų krašto turizmui ir gamtai. Tokiu būdu gyventojams sudaromas įspūdis, kad stumbrai vien kelia problemų. Reikėtų skatinti su stumbrais susijusį turizmą, kad žmonės juos galėtų pažinti iš arčiau.

„GAA „Baltijos vilkas“ yra padavusi skundą Europos komisijai dėl Aplinkos ministerijos politikos stumbrų atžvilgiu. Mūsų nuomone, planai uždaryti laisvus stumbrus į nuolatinius aptvarus pažeidžia ES gamtosauginę teisę. Žinome, kad Aplinkos ministerija pateikė EK klaidinančią informaciją atsakydama į šį mūsų skundą, pvz., kad Lietuvoje gyvenantys stumbrai yra mišrūnai su bizonais,“ – piktinasi A. Laurinavičius.

Gamtos apsaugos asociacijos atstovams taip pat kyla daug klausimų, kodėl bandymai perkelti stumbrus vykdomi tyliai, apie tai neinformuojama visuomenė. Taip pat nėra žinoma, kiek kainuos tolesnė gyvūnų priežiūra, jeigu planas visiškai ar iš dalies pavyktų.

Aplinkos ministerija įtarimų kratosi

Aplinkos ministerijos Gamtos apsaugos skyriaus vedėjo pavaduotoja Lina Čaplikaitė-Denisovienė nesutinka, kad tai yra tik ES pinigų panaudojimas ir stumbrai praktiškai naikinami juos perkeliant.

„Šiuo metu Lietuvoje laisvėje gyvena apie 180 stumbrų. Perkelti planuojama iki 40 gyvūnų, likę galės ir toliau mėgautis laisve. Banda bus prižiūrima, esant reikalui svarstoma galimybė iš bandos pašalinti labai senus, sunkiai sergančius stumbrus. Europos Komisija neprieštarauja tokiam sprendimui, bet metodika dar neparuošta, apie mokamas licencijas medžiotojams nekalbama. Stumbrai natūralių priešų gamtoje neturi, jeigu leisime populiacijai gyventi, kaip gyvena, irgi nebus gerai, nes mes taip ar taip jau esame įsikišę, dalyvaujame tą populiaciją reguliuodami ir formuodami. Ūkininkams, medžiotojams daroma žala ir realus pavojus vairuotojams verčia imtis priemonių. Vien per 2016 metus ūkininkams išmokėta apie 100 tūkstančių eurų žalai atlyginti. Aplinkos ministerija yra išsiderėjusi iš Europos Komisijos, kad nebus taikoma minimalios žalos riba, todėl yra kompensuojami visi, net ir menkiausi nuostoliai“, – sakė Lina Čaplikaitė-Denisovienė.

Dėl iš Pašilių stumbryno perkeltų į Kazachstaną stumbrų nugaišimo pavaduotoja linkusi kaltinti tos šalies specialistus. Esą gaudomi stumbrai nepatyrė nei streso, nei sužalojimų.

„Kreipėmės į Rusijos, Baltarusijos specialistus ieškodami kuo geresnio būdo vykdyti perkėlimą. Tačiau mūsų šalyje gyvenantys stumbrai savo elgesiu gerokai skiriasi nuo, pavyzdžiui, Belovežo girios stumbrų. Pas mus stumbrai yra baidomi, gainiojami iš vienos vietos į kitą. Tai lemia ne tik didesnius nuostolius (gyvūnas daugiau ištrypia pasėlių) bet ir elgesio ypatumus. Stumbrai tampa baikštūs, neprisileidžia žmogaus. Tampa sunku juos užmigdyti. Ne viskas vyksta sklandžiai“, – apie perkėlimo sunkumus pasakojo L. Čaplikaitė-Denisovienė.

Ar stumbrai gali pralaimėti dar kartą?

1974 metais buvo bandyta formuoti naują laisvą bandą toliau nuo Pašilių stumbryno. Septyni stumbrai buvo paleisti Širvintų rajone, tačiau eksperimentas nepavyko – visi stumbrai žuvo. Ar dabartinio plano autoriai įvertino šias skaudžias pamokas? Stumbrų populiacijos atkūrimo darbai Lietuvoje pavyko – šie žvėrys įsitvirtino ir gyvena, kaip ir kiti laukiniai žvėrys. Bet ar tyliai vykdomas stumbrų perkėlimo planas padės stumbrams? O gal „Vikipedijoje“ atsiras užrašas „Tačiau 20xx metais Lietuvoje nugaišo paskutinis laisvėje gyvenęs lygumų stumbras“?