-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vienam jų vieta numatyta Pašiliuose, kitam – pačiame mieste, tarp Kristaus karaliaus katedros kapinių ir „Grauduvos“ laidojimo namų.
Panevėžys šiuo metu turi trejas veikiančias kapines: Kristaus Karaliaus katedros, Šilaičių ir naujausias – Pašilių. Pastarosios įrengtos 2017-aisiais, kai Šilaičiuose, kur pradėta laidoti 1979 metais, mirusiesiems tapo per ankšta.
Per pirmąjį Pašilių kapinių plėtros etapą jose buvo įrengtos 664 kapavietės. Jas bebaigiant užlaidoti, pernai imtasi kapines dar išplėsti.
Antruoju Pašilių kapinių plėtros etapu numatyta vietos dar beveik 2 600 kapaviečių. Iš jų jau įrengtos 589 – netrukus ten bus pradėti laidoti mirusieji.
„Planuojama, kad esamų Pašilių kapaviečių pakaks ateinantiems trejiems metams, o suprojektuotų, bet dar neįrengtų – artimiausiems 7–10 metų“, – skaičiuoja Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus vedėjo pavaduotojas Darius Linkonas.
Savivaldybės duomenimis, vien praėjusiais metais Kristaus Karaliaus kapinėse karstuose bei urnose palaidoti 573 mirusieji, Šilaičių kapinėse – 574, Pašilių kapinėse – 234.
Pašilių kapinių plėtros plane numatyta ir stovėjimo aikštelė 101 automobiliui, apšvietimas, vandentiekis, kapinėse iškils naujas administracinis pastatas, viešasis tualetas.
Plečiamose kapinėse ateityje turėtų atsirasti ir kolumbariumas.
Savivaldybės planuose numatyta kolumbariumą statyti Kristaus Karaliaus kapinių pašonėje. P. ŽIDONIO nuotr.
D. Linkono teigimu, statyti kolumbariumą planuojama ir pačiame mieste, šalia Kristaus Karaliaus katedros kapinių.
Tam numatyta dabartinė žalioji zona netoli „Grauduvos“ laidojimo namų.
Planuojama, kad esamų Pašilių kapaviečių pakaks ateinantiems trejiems metams, o suprojektuotų, bet dar neįrengtų – artimiausiems 7–10 metų.
D. Linkonas
Kol kas Panevėžys turi tik vieną kolumbariumą Šilaičių kapinėse. Paskutiniame jo korpuse, statytame 2020-aisiais, šiuo metu belikę 360 laisvų nišų. Kiekvienoje jų – po keturias vietas urnoms su kremuotų mirusiųjų pelenais.
Viena tokia niša gyventojui pagal Savivaldybės patvirtintus įkainius šiuo metu kainuoja 550 eurų.
Nuo Šilaičių kapinių tvora atskirtos Pašilių kapinės toliau plečiamos. P. ŽIDONIO nuotr.
Savivaldybei plečiant vietas mirusiesiems, gyvieji stveriasi už galvų.
Dar pernai rudenį kai kurie panevėžiečiai, atėję į Pašilių kapines sutvarkyti artimųjų kapų, liko sukrėsti – kapavietės buvo palaidotos po smėlio sluoksniu. Plečiamų kapinių pakraštyje kopomis pavirto tvarkingai įrengti gėlynai, akmenukų dangos.
O šį pavasarį lankytojai vėl šiurpo ant kapų išvydę skaldelę, užneštą juodžemiu, vėjo pripustytu nuo prieš kelias savaites tvarkyto sklypo naujoms kapavietėms.
D. Linkono teigimu, žemės plotas, kuriame jau įrengtos ir toliau plečiamos Pašilių kapinės, itin nelygus. Įrengiant kapines teko jį lyginti, dėl to buvo nuplėšta velėna ir atsivėrė smėlio klodai.
„Mes, inžinieriai, tokį birųjį smėlį vadiname plavūnu. Jo nesutvirtinsi jokiomis priemonėmis, kiek didesnis vėjas tokį smėlį išpusto, kas ir nutiko pernai rudenį, kai buvo apneštos jau sutvarkytos kapavietės“, – aiškino Savivaldybės atstovas.
Pasak jo, įmonė, plečianti Pašilių kapines, kovodama su plavūnu, teritoriją užbėrė juodžemiu, pasėjo žolės. Pavasariniai vėjai ir jį išnešiojo, žemėmis užpustydamas jau supiltas tvarkingas kapavietes.
Pašilių kapinių plėtra panevėžiečiams pridarė papildomų rūpesčių – kai kurie kapai užpustyti smėliu arba juodžemiu. P. ŽIDONIO nuotr.
D. Linkono teigimu, kapinėse dirbantis rangovas, panevėžiečių įmonė „JK Ranga“ neatsisako apneštų kapaviečių prižiūrėtojams atlyginti nuostolius, tačiau šių prašo pateikti patirtos žalos įrodymus.
Tarp įrodymų privalėjo būti sąskaitos faktūros, kvitai ar čekiai, nurodantys, kiek kainavo medžiagos, bei kapaviečių, kurios buvo užneštos smėliu, sutvarkymo darbai.
Kiek žmonių jau kreipėsi dėl žalos atlyginimo, kokio dydžio patirtus nuostolius nurodė ir kokio atlyginimo jau sulaukė, D. Linkonas teigė neturintis duomenų.
