-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kalbantieji gestų kalba dažnai susilaukia daugiau praeivių žvilgsnių nei paprasčiausiai besišnekučiuojantieji. Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centro direktorė Sandra Kemeraitienė pripažįsta, kad yra du pasauliai: kurčiųjų ir girdinčiųjų.
Vertėjauja ir kirpyklose
Kurčiasis negali kalbėti lietuvių kalba, o retas girdintysis moka gestų kalbą. Jiems bendrauti reikia tarpininkų – gestų kalbos vertėjų.
Vertimo paslaugos centre įvairiausios: švietimo ir kultūros, medicinos, finansų, namų ūkio srityse, buities klausimais. S. Kemeraitienė pripažįsta, kad turintiesiems klausos negalią informacija vis dar sunkiai prieinama.
„Žmonės pas mus ateina pasitikslinti sužinotas naujienas. Mes galime nepagalvoti, bet kurtiesiems tikrai trūksta informacijos.
Pavyzdžiui, dabar bankrutavus Ūkio bankui žmonės atėjo pasitikslinti informaciją, ieškoti pagalbos sprendžiant problemas dėl indėlių ar pensijų“, – pasakoja centro direktorė.
Turintieji klausos negalią itin dažnai kreipiasi į vertimų centrą prieš vykdami pas gydytojus. S. Kemeraitienė pasakojo, kad paslaugos teikiamos atsižvelgiant į vertėjų užimtumą. Būna ir taip, kad vizitą į gydymo įstaigas reikia atidėti, nes centro darbuotojai negali visur suspėti.
Dažniausiai paslaugas suteikia vienas vertėjas. Tačiau pasitaiko ir tokių situacijų, kai reikia dviejų darbuotojų. Kiek jų bus, priklauso nuo vertimo trukmės ir sudėtingumo.
„Jeigu reikia versti konferencijose ar panašiuose didesniuose renginiuose, norime, kad dalyvautų du vertėjai. Vienas asmuo turėtų versti tik 20 minučių ir tada keistis, nes žmogus pavargsta ir informacija gali būti netiksli“, – paaiškino S. Kemeraitienė.
Kurtieji į Gestų kalbos vertėjų centrą kreipiasi įvairiausiais klausimais. „Jau tapo taisykle, kad prieš einant pas gydytoją kviečiamas mokantysis gestų kalbą, tačiau būna ir įvairesnių prašymų. Merginos kreipiasi į vertėjus norėdamos kirpykloje susitarti dėl šukuosenų vestuvėms ar grožio salone dėl manikiūro. Joms tikrai sudėtinga tiesiog nueiti ir susirašinėti rašteliais. Girdintieji dažniausiai net nepagalvoja apie tai“, – pažymi S. Kemeraitienė.
Diplomuoti vertėjai
Gestų kalbos vertėjų centras Panevėžyje veikia septynerius metus. Darbas jau nusistovėjęs – tiek kurtieji, tiek girdintieji puikiai žino, kur kreiptis, jei reikia paslaugos. Šiame padalinyje dirba 12 vertėjų.
„Veiklos pradžioje daug specialistų neturėjome. Žmonės, pradėję arti šiuos dirvonus, buvo užaugę kurčiųjų šeimose. Šiuo metu pas mus dirba ir diplomuoti, baigę mokslus Vilniaus kolegijoje, vertėjai“, – teigė S. Kemeraitienė.
Nuo pat centro įkūrimo pradžios besikreipiančiųjų daugėja. Praėjusiais metais pagalbos prireikė 401 kurčiajam. Direktorė pažymi, kad gestų kalbos vertėjai aptarnauja ne tik kurčiuosius, bet ir girdinčiuosius, negalinčius suprasti gestų kalbos, tad per metus suteikta 6027 vertimo paslaugos.
„Mūsų centras dabar tikrai labai daug sričių apima. Sudėtinga suvokti, kaip žmonės visus reikalus susitvarkydavo be vertėjų“, – sako įstaigos direktorė.
Anot S. Kemeraitienės, veiklos pradžioje dauguma žmonių labai nepatikliai žiūrėjo į siūlomas paslaugas. Vieni nedrįsdavo kreiptis, nes manydavo, kad bus pateikta didžiulė sąskaita. Kiti tvirtindavo, kad vertėjo nereikia, nes ir patys puikiai susikalba.
„Ir dabar kartais būna, bet tai tikrai pavieniai atvejai, kai vertėjas grįžęs tvirtina, kad kas nors, pavyzdžiui, iš medicinos personalo, atsisakė vertimo paslaugos, nes su pacientu susišneka rašteliais. Tačiau dažniausiai girdintysis mano, kad susikalba, tačiau kurčiajam vis vien lieka daug neaiškumų. Tada žmogus grįžta į mūsų centrą ir vizitą tenka kartoti“, – tikina centro direktorė.
Gestų kalba – sudėtinga
Alma Zajankauskaitė Panevėžio apskrities gestų kalbos vertėjų centre dirba antrus metus. „Dar vaikystėje televizijos laidose matydavau, kad kartais ekrano kamputyje žmogus skėsčioja rankomis. Panorau užaugus išmokti tos kalbos, tad baigusi vidurinę mokyklą įstojau į gestų kalbos studijas Vilniaus kolegijoje“, – pasakoja mergina.
A. Zajankauskaitė pripažįsta, kad įvaldyti gestų kalbą buvo sudėtinga. Be to, pasak vertėjos, labai sunku išmokti bendrauti su kurčiais žmonėmis.
Studijų metu labai daug užduočių buvo atliekama kompiuteriu. Vertimai būdavo filmuojami, ir vėliau tiek dėstytojai, tiek studentai analizuodavo, kokios klaidos ar netikslumai buvo padaryti. Analizuoti girdinčiųjų ir kurčiųjų pasaulių skirtumus bei panašumus studentams padėjo du kurti dėstytojai.
A. Zajankauskaitė atliko praktiką Klaipėdoje ir Panevėžyje esančiuose gestų kalbos vertimo centruose. Baigusi mokslus mergina įsidarbino Panevėžyje ir šiuo darbu džiaugiasi.
„Darbas man labai patinka, nes kasdien patiri ką nors nauja: naujos įstaigos, nauji veidai. Tenka daug bendrauti, tad per šią specialybę gali puikiai įsilieti į visuomenę“, – teigė mergina. „Jeigu viešojoje vietoje padarai kokį gestą – visi atsisuka ir klausiamai žiūri, kodėl tu mosikuoji rankomis. O mums tai įprastas dalykas. Būna, kad ir namuose, užuot pasakius, parodai ką nors gestais. Tada namiškiai prašo kalbėti, nes tos kalbos jie dar nesupranta“, – pasakojo A. Zajankauskaitė
Darbas – įvairus
Pasak A. Zajankauskaitės, darbotvarkė Gestų kalbos vertėjų centre labai įvairi. Būna, kad jau iš anksto žinoma, į kokias įstaigas ir kokiais klausimais reikės eiti, tačiau pasitaiko ir taip, kad vertėjauti prisireikia tuoj pat.
Vertėjai dažnai vyksta į įvairias šventes: vestuves, krikštynas ar gimtadienius. A. Zajankauskaitė pažymi, kad specialistas turi būti lengvai prisitaikantis prie situacijos, jis privalo mokėti pasirinkti net stovėjimo vietą, nes dažnai atsiranda kokių nors trukdžių, tarkim, tranki šventės muzika trukdo gerai girdėti kalbantį asmenį.
Pasak merginos, dažniausiai žmonės į centrą kreipiasi, kad jiems būtų pagelbėta medicinos įstaigose – poliklinikoje, ligoninėje. Be vertėjų neapsieina ir studijuoti nusprendę kurtieji. Studijų programos nėra pritaikytos klausos sutrikimų turintiems žmonėms, tad išsiversti be vertėjo paskaitose itin sudėtinga.
Gestų kalbos vertėjos eina į Panevėžio kolegiją bei Prekybos ir paslaugų verslo mokyklą. Pastarojoje floristiką studijuoja trys kurčios merginos.
„Vertėjauti paskaitose – labai intensyvus darbas. Visą laiką verti, nenuleidi rankų. Dar turi suspėti ir konspektuoti dėstytojų pasakojimą. Turi abu darbus daryti vos ne vienu metu“, – apie specialybės subtilybes pasakojo A. Zajankauskaitė.
Pasak vertėjos, vienas darbuotojas gali dirbti per dvi paskaitas, tačiau toks intensyvus darbas itin išvargina. Tam, kad nenukentėtų vertimo kokybė, specialistai keičiasi. „Jeigu mums duotų diplomus už visas paskaitas, kurias lankome kartu su kurčiaisiais, manau, per visą darbo laiką galėtume įgyti net kelias papildomas specialybes“, – juokavo mergina.
Živilė RAŠKAUSKAITĖ
