Audrius Skačkauskas. "Sekundės" nuotr.

Geroji radiacija

Geroji radiacija

 

Vėžiui nugalėti yra įvairiausių būdų, juolab medicina šiuo klausimu pažengusi tikrai toli. Man gydytojai, pasitarę tarpusavyje, paskyrė švitinimą. Pagalvojau, gal ir gerai, šviesiu iš savęs, namie elektros sutaupysiu. Tiesą sakant, čia toks humoras. Jis tokiose situacijose labai pagelbėja. Kai neturi pasirinkimo, tenka pasitikėti gydytojais.

Pasidavęs jų nurodymams, pradėjau kasdien gauti tam tikrą radiacijos dozę. Šiaip nieko baisaus: ateini, atsiguli po milžinišku aparatu, kuris sukasi ir zyzia tarsi bičių avilys, sukryžiuoji rankas kaip „nabašnikas“ ir gauni savo dozę į visas kūno dalis, kur nekviesta apsigyveno tavo liga.

Tačiau Nacionalinis vėžio institutas yra didelis konvejeris tokių pat radiacijos „norinčių“ žmonių, todėl nemažai laiko tenka sugaišti laukiant savo eilės. Kartais net pagalvoju, kad mat ir radiacija tapo deficitas. O eilėje sėdi ir laukia įvairiausio amžiaus ir profesijų žmonės. Laukia čia buvęs kažkoks didelis miesto viršininkas, kuris niekaip negali susitaikyti su laukimu ir vis bando surasti „blatą“ pakliūti be eilės. Kai pagalvoji, koks paradoksas: laikais, kai taip bijom Astravo elektrinės radiacijos, čia dėl radiacijos dozės net vyksta užkulisinės kovos. Dažniausiai jam pasiseka, nes žmonės čia nuolankūs ir visiškai nekonfliktiški, todėl buvęs viršininkas puikiai naudojasi savo įžūlumu.

Plačiau skaitykite penktadienio, spalio 18 d. „Sekundės“ numeryje.

 

Komentarai

  • O gi sakiau dar Katekos laiptinėje – nerūkykite. Pakol užlipdavau į 5 aukštą, ir aš gaudavau dozę dūmų. Ką gi, klysti žmogiška. Linkiu sveikatos.

Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų