-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
L. Šaltis svarsto nuo mažens buvęs truputį kitoks nei visi – nuo bendraamžių skyrėsi mąstymu, požiūriu į tam tikrus dalykus.
„Kartais mąstydavau kaip suaugęs, bet elgiausi kaip vaikas, – šypteli Linas. – Stengdavausi atsakyti į klausimus, susijusius su gyvenimu, blogais ir gerais pasirinkimais.“
Jaunuolis svarsto, jog ir dabar yra toks užsispyręs ir iš gyvenimo ima viską, ką jis duoda.
Dabar L. Šaltis pirmenybę teikia mokslams, darbui ir savanorystei.
Šiemet baigęs Panevėžio Vytauto Žemkalnio gimnaziją, Linas įstojo studijuoti fotografijos Kauno taikomosios dailės mokykloje ir džiaugiasi galimybe susipažinti su žmonėmis, kuriuos, kaip ir jį, traukia meninė veikla.
Jau solidų savanorystės bagažą sukaupęs L. Šaltis sako, kad kiek atiduoda savęs savanoriaudamas, visada atgal gauna kur kas daugiau. Asmeninio archyvo nuotr.
Iš prigimties paslaugus jaunuolis į savanorystės sūkurį įsisuko dar mokykloje – savanoriavo jos renginiuose, „Maisto banko“ akcijose.
Gerų darbų virusu L. Šaltį užkrėtė pusseserė, turėjusi nemažai tokios patirties.
„Ji ir buvo tas užkuriamasis užtaisas, dėl kurio į savanorystę nusprendžiau pasižiūrėti rimčiau“, – dėkingas Linas.
Savanoriauti L. Šaltis pasisiūlė krepšinio klube ,,Lietkabelis“ (red. – dabar „7bet-Lietkabelis“) namų rungtynių metu. Neslepia pradžioje jautęs šiokį tokį jaudulį, viskas buvo nauja, nepažįstama, nepatirta.
Varžybos po varžybų ir Linas įsivažiavo – jau galėjo pagelbėti tiems, kurie, kaip ir jis anksčiau, pirmą kartą nedrąsiai ateidavo savanoriauti.
„Mėgstu vis kažką naujo išbandyti, o savanorystė man – dar vienas didelis gyvenimo nuotykis“, – sako Linas.
Asmeninio archyvo nuotr.
L. Šaltis praėjusias metais prisijungė prie savanorystės programos „Social Breeze“ ambasadorių, turėjo galimybę pabūti LiJOT iniciatyvos „Jaunimo biuras“ dalimi. Ten įgijo žinių apie jaunimo politiką ir Europos solidarumo korpusą.
Savanorystės programą ,,Social Breeze“, kuriai priklauso jau bemaž dvejus metus, Linas vadina įsimintiniausia patirtimi.
Šios programos bei vadovo Žilvino dėka turėjo galimybę iš arčiau pasižiūrėti į procesus, kurie padeda savanorystės patirties dar neturinčiam jaunuoliui jos įgyti. Prieš metus L. Šaltis dalyvavo mokymuose Lenkijoje, skirtuose su jaunimu dirbantiems jauniems žmonėms labiau išplėsti žinias apie empatiją, išmokti jas pritaikyti praktiškai.
Linas gerai pažįstamas ir Lietuvos moksleivių sąjungoje, jis – Panevėžio mokinių savivaldų informavimo centro komandos dalis.
„Per tuos metus, kol buvau šios nuostabios organizacijos dalimi, buvo nuveikta daug moksleiviams prasmingų darbų, kurie skatino jų įsitraukimą į Panevėžyje siūlomas aktyvias veiklas: diskusijas, protmūšius, sporto renginius“, – vardija savanoris.
Jau antrą vasarą iš eilės Linas leido Palangoje. Paplūdimio malonumus derino ne tik su darbu, bet ir savanoryste. Panevėžietis įsiliejo į savanorių komandos gretas Palangos atviroje jaunimo erdvėje „Be stogo“.
Taip pat L. Šaltis priklauso jaunimo politikos stebėsenos tinklui „Žinau, ką renku“. Šios iniciatyvos metu turėjo galimybę iš arčiau susipažinti su Lietuvos politikos užkulisiais.
„Vasarą nemažai pagalbos reikėjo Palangoje, o nuo rugsėjo vidurio aktyviau pradėsiu savanoriauti krepšinio klubo „7bet-Lietkabelis“ namų rungtynių metu. Viskam stengiuosi skirti vienodai laiko, kad ir man būtų gerai, ir organizacijoms“, – sako Linas.
Asmeninio archyvo nuotr.
Pasak Lino, kiekviena savanorystės patirtis papildo jo gyvenimą naujomis pažintimis ir pozityvia energija.
Panevėžiečio teigimu, neįmanoma apibūdinti jausmo, kai savanoriaudamas iš geros širdies gauna ne tik naujų žinių ar smagiai praleidžia laiką, bet, svarbiausia, išgirsta tą stebuklingą žodį „ačiū“.
Savanoriauti jaunuolį veda didelis noras prisidėti prie jaunimo užimtumo ir Panevėžio kultūros kūrimo. O labiausiai įkvepia patirtis, kurią gauna savanoriaudamas.
„Tai sunkiai sulyginama su patirtimi, kurią gautum mokykloje ar darbe. Beje, žinios, kurias įgyja savanoris, ateityje jam gali padėti tiek profesiniame kelyje, tiek asmeniniame gyvenime“, – mano Linas.
L. Šaltis džiaugiasi, jog artimieji nuo pat pradžių palaikė jo norą savanoriauti, niekada nestabdė. Tačiau iš kitų savanorių lūpų yra girdėjęs, kad jų artimoje aplinkoje yra galvojančių, jog savanorystė – tik laiko gaišimas, iš jos nieko nepeši.
„Mano manymu, žmonės, kurie taip kalba, tiesiog nesistengia pasigilinti ir labiau suprasti savanorystės prasmės“, – įsitikinęs Linas.
Ir nors kartais dėl kitų tenka paaukoti poilsį ir laisvą laiką, L. Šaltis nelinkęs skųstis. Vaikinas tikina, jog savanoriaudamas kaip tik pailsi nuo kasdienio gyvenimo bei rutinos.
Asmeninio archyvo nuotr.
Savanorystė L. Šalčiui reiškia tobulėjimą, savęs atradimą skirtingose situacijose bei prasmingai praleistą laikas su bendraminčiais.
„Savanoriaudamas susipažinau su daugybe aktyvių žmonių, kitų šalių kultūra. Gavau praktinių žinių, kaip bendrauti su kitais, atlikti įvairias užduotis kultūros ir sporto renginių metu, organizuoti juos, koordinuoti jaunus žmones dėl bendro tikslo“, – sako Linas.
Anot jo, išvardyti visus savanorystės pliusus būtų labai sunku.
„Kol pats neišbandysi, tol bus neįmanoma suvokti, kokios svarbios yra savanoriaujant įgytos kompetencijos“, – tvirtina L. Šaltis.
Jaunimui jis linki išnaudoti visas likimo pamėtėtas progas – pasavanoriauti kokiame renginyje ar organizacijoje, dalyvauti mokymuose, pakeliauti, susipažinti su įdomiais žmonėmis, nes tos patirtys ir įspūdžiai bus neįkainojami.
„Kiekvienas jaunas žmogus turėtų ieškoti būdų, kaip tobulėti, mokytis naujų dalykų. Tai pravers gyvenime priimant svarbius sprendimus dėl ateities ir padės atrasti savo pašaukimą“, – įsitikinęs aktyvus savanoris.
