Šarūno Mažeikos nuotr.

Geriamasis vanduo Kaune: ką renkasi gyventojai?

Geriamasis vanduo Kaune: ką renkasi gyventojai?

Visame pasaulyje gyventojams siekiama tiekti kokybišką geriamąjį vandenį, o jo prieinamumą užtikrinti net atokiausiuose miestų rajonuose. Lietuva – ne išimtis. Pasidomėjome, kokį geriamąjį vandenį renkasi kauniečiai ir ar visi turi priėjimą prie vandentiekio tinklų.

Iš čiaupo – saugus

Kauniečiai ir Kauno rajono gyventojai, prisijungę prie centralizuotų tinklų, vartoja geriamąjį vandenį, išgautą tik iš giluminių gręžinių. Regionas tokių gręžinių turi keturis, jų gylis yra nuo 19 iki 89 metrų. Toks vanduo jau savaime yra apsaugotas nuo išorinės taršos, be to, mėginiai iš šių gręžinių imami tirti kiekvieną dieną. 2016 m. duomenimis, geriamąjį vandenį centralizuotais tinklais gaudavo per 151 tūkst. būstų.

„Požeminis vanduo yra geresnės kokybės, prisotintas gamtinių mikroelementų, mikrobiologiškai švarus, neužterštas chemiškai. Iš gręžinių išgaunamame vandenyje yra magnio bei kalcio – taip reikalingų žmogaus organizmui medžiagų. Jame nėra nitratų, nitritų ir kitų medžiagų, kurių pasitaiko paviršiniame vandenyje ir kurios gali būti žalingos sveikatai“, – pasakojo UAB ,,Kauno vandenys“ laboratorijos vedėja Ramunė Vimbarienė.

Kauno vandenviečių požeminius vandenis maitina Neries ir Nemuno upių vanduo. Filtruodamasis smėlio ir žvyro nuogulomis, per 3–12 mėnesių jis apsivalo mechaniškai ir bakteriologiškai, tik tuomet patenka į gręžinių filtrus, o iš ten siurbliais tiekiamas vartotojams.

Centralizuotai tiekiamas geriamasis vanduo privalo atitikti ir Lietuvos higienos normos HN 24:2003 reikalavimus. Vieni tokių – geriamajame vandenyje negali būti mikroorganizmų, parazitų ar medžiagų, galinčių pakenkti sveikatai, jis turi atitikti mikrobinius ir toksinius rodiklius, būti bekvapis ir beskonis. Pasak UAB ,,Kauno vandenys“ specialistų, kauniečiams, kuriuos geriamasis vanduo pasiekia centralizuotai, visa tai užtikrinama.

Gerti ar negerti iš šulinio

Su šulinių vandeniu situacija jau visai kitokia – jų vandens kokybe tenka pasidomėti patiems gyventojams, o jie tai daro itin retai. Vis dėlto specialistai pataria tuo pasirūpinti, mat šulinių vanduo lengvai užteršiamas dėl netinkamos žemės ūkio veiklos, nuotekų iš sąvartynų, lauko tualetų ir pan. Be to, Kaune yra gyventojų, įsikūrusių potvynių užliejamose teritorijose, todėl ten geriamajam vandeniui išgauti naudojami asmeniniai gręžiniai ir šuliniai dažnai užliejami.

Panemunėje, Rokelių gatvėje, su šeima dažnai poilsiaujanti Kristina Abrutienė pasakoja, kad šulinys jų kieme yra, tačiau, kol neatlikti vandens kokybės tyrimai, iš jo gerti nerizikuoja. Prisijungti prie centralizuotų tinklų galimybės kol kas nėra, nors jos šeima nekantriai laukia.

„Naudojame vandenį augalams laistyti, vaikų baseinui pripildyti, indams plauti – paprastai buičiai. Kadangi tyrimų dar nespėjome padaryti, vandens atsigerti parsivežame iš miesto – prisileidžiame iš čiaupo arba perkame“, – sako ji ir priduria girdėjusi, jog netoliese dėl įrengtų fermų gruntinis vanduo užterštas, tad tenykščiai gyventojai geriamuoju vandeniu aprūpinami specialiai.

Norint užtikrinti, kad vanduo šulinyje išliktų neužterštas, svarbu, kad 25 m spinduliu aplink jį nebūtų tręšiama žemė, šulinio sienos būtų sandarios, o antžeminė dalis iškilusi ne mažiau kaip 80 cm virš žemės. Taip pat jį būtina dengti dangčiu, o vandenį semti tik tam skirtu kibiru.

Geriamojo vandens laboratoriniai tyrimai atliekami Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos laboratorijose. Kauniečiai gali kreiptis į Nacionalinio maisto ir veterinarijos rizikos vertinimo instituto teritorinį skyrių Kaune, Tilžės g. 18. Šulinių vandenį specialistai rekomenduoja tirti bent kartą per metus.

Didės prieinamumas

Kaune artimiausiu metu bendrovė „Kauno vandenys“ numato tiesti dar 18,27 km vandentiekio tinklų, 17,61 km tokių tinklų rekonstruoti. Aprūpinti gyventojus kokybiškomis geriamojo vandens tiekimo paslaugomis, o kartu gerinti nuotekų tvarkymo paslaugas, mažinti aplinkos taršą jomis numatyta ir Vandenų srities plėtros 2017–2023 m. programoje.

Pagal ją ketinama plėtoti ir renovuoti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų surinkimo infrastruktūrą, mažinti aplinkos teršimą paviršinėmis nuotekomis, didinti geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įmonių veiklos efektyvumą, teikiamų paslaugų kokybę. Kartu bus siekiama gerinti požeminių vandens telkinių būklę – tai pagrindinis geriamojo vandens šaltinis Lietuvoje.

Teigiamų pokyčių turėtų sulaukti ir kauniečiai, gyvenantys užliejamose teritorijose. Planuojama reglamentuoti naują statybą potvynių grėsmės teritorijose, inventorizuoti užtvankas, numatyti statinių apsaugos nuo potvynių priemones, įrengti inžinerines priemones gyventojų apsaugai.

          

 

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Rodyti daugiau
Daugiau leidinio naujienų