-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tik ši kūryba – retam maloni. Valstybines tarnybas pastaruoju metų pasiekia kur kas daugiau skundų, o kai kurie jų autoriai per kelis mėnesius sugebėjo kaimynus paskųsti net 150 kartų.
Jaunas kalvis, panevėžietis Simas Misevičius nepagailėjo savo laiko bei jėgų ir vieną dieną iš metalo iškalė didelį užrašą „Geras kaimynas – ne ožys“. Tokią ilgaamžę dekoraciją kalvis pakabino vienoje Rožyno kvartalo gatvėje, ant tėvų namo sienos. Pasak autoriaus, jo menas – vaizdinė deklaracija prieš beprasmę kaimynų nesantaiką, pavirtusią rekordiniu skaičiumi skundų.
S Misevičiaus nuomone, kaimynų bėdos prasidėjo nuo pavasarį namuose daugelį uždariusio karantino.
„Mano tėvai savo dabartiniuose namuose gyvena jau ne vieną dešimtmetį, kokius dvidešimt metų šalia gyvena ir tas pats kaimynas. Iki šių metų viskas tarp jų buvo gerai, bet prasidėjo karantinas ir prasidėjo problemos“, – apie priežastis duoti geležinį atkirtį kaimynams pasakoja kalvis.
S. Misevičius suskaičiavo, kad nuo kovo iki šiol jis pats ir jo tėvai į to paties kaimyno nemalonę buvo patekę 150 kartų. Tokioje krūvoje skundų minimos jų kaip nenaudėlių pavardės.
„Kaimynas institucijas užvertė skundais dėl mūsų. Vieną kartą mašiną palikau per arti žaliosios vejos, kitą kartą – per toli nuo kelkraščio. Stebi, filmuoja, ar į savo privatų kiemą išeiname su apsaugine veido kauke. Apskundė mano įmonės reklamą, tėvus apkaltino nelegalia namų, tvoros statyba, nors ten pat gyvena jau daugiau nei 30 metų. Pranešė, kad užsiimame nelegaliais darbais, kai elektrikai tiesė tinklus mūsų teritorijoje. Aplinkosaugininkus iškvietė, kad laikome padangas kieme. Kur dursi, ten skundas. Žodžiu, tarnybos mūsų gatvės beveik nebepalieka“, – ironizuoja S. Misevičius.
Jo teigimu, nė vienas šių pranešimų nepasitvirtino.
To paties žmogaus skundai plaukia ne tik dėl S. Misevičiaus tėvų „nuodėmių“. Ir kiti gatvės gyventojai žino turintys savo tvarkdarį.
Raštingas skundų autorius, pasak Simo, gyvena vienas ir tikriausiai jam per karantiną labai liūdna. Tačiau kaimynams pabodo būti šio žmogaus terapija.
„Gal jam tikrai liūdna, bet ir mums jau nusibodo“, – priduria Simas.
Juolab, anot jo, kad ir pats kaimynas nėra toks šventas.
S. Misevičius irgi parašė raštą Nacionalinei žemės tarnybai (NŽT), prašydamas išsiaiškinti, ar paties jo kaimyno namų valda teisėtai naudojama. Mat 1989 metais šiam gyventojui skirtas sklypas neįregistruotas kaip jo nuosavybė Nekilnojamojo turto registre. Panevėžietis nesikreipė dėl valstybinės žemės pirkimo ar nuomos, bet joje pasistatė tvorą, kitus statinius.
Panevėžio žemėtvarkininkai šioje situacijoje jokių pažeidimų nerado – teigiama, kad Simo kaimynas turi teisę naudotis jam kadaise skirtu sklypu.
„Gal jam tikrai liūdna, bet ir mums jau nusibodo.“
S. Misevičius
„Po tokio atsakymo kreipėmės į Vilniaus specialistus ir šie paaiškino, kad taip būti negali. Kaimynas apsitvėrė tvorą, pasidarė įvažas bei kitą infrastruktūrą įsirengė, nors nėra išsipirkęs sklypo ir neturi nuomos sutarties su NŽT. Tam reikalingi geodeziniai matavimai“, – pasakoja S. Misevičius.
Jo raštingasis kaimynas apie paties rašomus skundus ir savo rūpesčius dėl žemės sklypo kalbėti nepanoro.
„Šita tema nekalbėsiu“, – išgirdęs klausimą „Sekundės“ žurnalistei atkirto kaimynus įdėmiai stebintis panevėžietis.
Panevėžio apskrities vyriausiojo policijos komisariato komunikacijos specialistas Tadas Martinaitis patvirtino, kad pastaraisiais mėnesiais iš tiesų pagausėjo gyventojų skundų ir pranešimų apie kaimynus.
Daugiausia rūpesčių, pareigūnų pastebėjimu, kyla dėl triukšmo ir dažnai tokie pagalbos prašymai pasitvirtina. Taip pat išaugęs vagysčių, smurto atvejų skaičius.
„Masiškai skundų nedaugėjo, bet nežymus pagausėjimas jaučiasi. Labiausiai policijos statistiką keitė pirmasis karantinas“, – sakė T. Martinaitis.
Dalis skundų dėl kaimynų, policijos atstovo teigimu, nepasitvirtina.
„Per visą Panevėžį natūraliai atsiranda ir tokių gyventojų, kurie nuolat randa priežastį skundui siųsti. Kartais tokiose situacijose reikėtų pagalvoti, kad miestas – ne miškas ir čia reikia gyventi bendruomenėje, taikytis prie jos“, – teigia specialistas.
Ne retenybė, anot jo, ir asmenys, kurie savo emocinę būklę taiso skųsdami kitus.
Panevėžio savivaldybės Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus specialistai irgi pastebi, kad yra panevėžiečių, kuriuos jau galima vadinti savanoriškais miesto inspektoriais.
„Yra vienas anonimas, kuris per metus mums atsiunčia apie 100 pranešimų apie galimus pažeidimus, daugiausia Kelių eismo taisyklių. Jis jau puikiai žino, kaip nufotografuoti atvejį, kad jį būtų galima įrodyti, kaip surinkti reikalingus duomenis. Galima sakyti, kad šitas žmogus tapo mūsų skyriaus pareigūnu“, – sako Teisės ir viešosios tvarkos skyriaus vedėjo pavaduotojas Aušrys Valkūnas.
Nežinomo „kolegos“ informacija, pasak A. Valkūno, pasitvirtina 80 procentų.
Daugiausia Teisės ir viešosios tvarkos skyrius sulaukia pranešimų apie neeksploatuojamus automobilius Panevėžyje, neprižiūrimus, butuose lojančius šunis, triukšmą, nenupjautą žolę, šiukšles ir netinkamą mašinų statymą.
Komentarai
-
- Kaimynė iš Rožyno
- 17:01 2020.11.22
-
- ???
- 17:43 2020.11.22
-
- KOS
- 21:56 2020.11.22
-
- Ožių pislys
- 06:42 2020.11.23
Rodyti visus komentarus (4)Ploju tam kalviui už originalumą! Nu tikrai, geras kaimynas – ne ožys.
Sekantis „meno“ kūrinys pagal zonos paniatkes bus „Ar ožys, ar gaidys – vienas ir tas pats“ Mes demokratiškai išsirinkome teisėtą valdžią, kuri teisėtai (mūsų deleguoti) priėmė teisėtus įstatymus. O tie, kurie patys nesilaiko įstatymų ir skatina tai kitus daryti, yra valstybės priešai.
Zemlia v iliuminatorie
Busi čia tas debilas kur visus gaudo ir kaziolina?