Realybė parodė, kad savivaldybėms surasti gebančiųjų ir norinčiųjų vadovauti mokykloms – rimtesnis iššūkis, nei atrodė ministerijai.

Gelbės be valdžios likusias mokyklas

Gelbės be valdžios likusias mokyklas

 

Dar visai neseniai švietimo įstaigų vadovams nustačiusi penkerių metų kadenciją, Švietimo, mokslo ir sporto ministerija jau siūlo pokyčius. Realybė parodė, kad savivaldybėms surasti gebančiųjų ir norinčiųjų vadovauti mokykloms – rimtesnis iššūkis, nei atrodė.

Šalies savivaldybių duomenimis, iki spalio 1-osios Lietuvoje buvo paskelbti 159 konkursai eiti švietimo įstaigų vadovų pareigas, tačiau pavyko išrinkti tik 60 įstaigų direktorius, net 99 konkursai nebuvo sėkmingi. Panevėžyje į kai kurių įstaigų vadovus neatsirado kandidatų ir teko skelbti pakartotinius konkursus.

Mokykloms likus be nuolatinių direktorių, išeities ėmėsi ieškoti ministerija ir jau sudarė rengiančią pakeitimus darbo grupę. Vienas pagrindinių siūlymų yra atsisakyti ne pirmai kadencijai pretenduojančių direktorių kompetencijų vertinimo Nacionalinėje švietimo agentūroje. Jeigu vadovo veikla buvo vertinama gerai, jo kadenciją galėtų pratęsti pati savivaldybė ir iš naujo neorganizuoti konkurso.

Taip pat siūloma peržiūrėti vadovų kompetencijų vertinimo metodiką, kad pretendentai į direktorius dar prieš konkursą galėtų patys įsivertinti.

Iššūkio neįveikia net patyrusieji

Panevėžio savivaldybės Švietimo ir jaunimo reikalų skyriaus vedėjo pavaduotojas Eugenijus Kuchalskis sako, kad net ir šalies reitinguose aukštas vietas užimančios J. Balčikonio gimnazijos direktorius turėjo tikrintis kompetencijas, kad galėtų dalyvauti konkurse toliau eiti šias pareigas.

Visgi E. Kuchalskis pabrėžia, kad kompetencijų įsivertinimas nemažai daliai švietimo įstaigų vadovų yra rimtas iššūkis.

„Iš praktikos matome, kad ir dirbantys, turintys nemažą stažą, kategoriją vadovai grįžta neperėję kompetencijų vertinimo“, – teigia vedėjo pavaduotojas.

Visgi, anot jo, ko pretendentams į vadovus pritrūksta, kad jiems būtų atvertas kelias dalyvauti konkurse, galėtų atsakyti tik Nacionalinė švietimo agentūra, atliekanti jų kompetencijų vertinimą. Konkursus švietimo įstaigų vadovams skelbianti savivaldybė nemato, kaip kandidatai įvertinti, nes ši informacija konfidenciali.

Paradoksali situacija

Pasak E. Kuchalskio, kai kompetencijų įvertinimo nepereina ilgametis įstaigos vadovas, atrodo visiškas paradoksas. Žmogus vadovauja 20–30 metų, o per kompetencijų vertinimą užkliūna, vadinasi, nėra tinkamas į direktorius, nors tiek savivaldybė, tiek darbuotojai, tiek mokiniai ir jų tėvai jį, kaip vadovą, vertina gerai.

„Visi patenkinti ir, daugelio akimis, kaip vadovas jis gali dirbti, bet pagal įvertinimą Vilniuje, pasirodo, negali“, – stebisi E. Kuchalskis.

Vedėjo pavaduotojo manymu, gyvenimas parodė kitokią situaciją, nei iš pradžių galvota teoriškai – dėl didelės atsakomybės, atlyginimo ir kitų dalykų jaunimas, kuris neva turėjo pakeisti ilgamečius vadovus, nesiveržia į direktorius, kaip kad tikėtasi, o ilgamečiai vadovai prarandami.

„Bet kas tikrai negali būti vadovu, bet reikia ieškoti optimalaus varianto, tenkinančio visas puses – kad ir turėtų reikiamas kompetencijas, ir būtų kandidatu į vadovus“, – mano E. Kuchalskis.

Problema ne kandidatai

Panevėžio rajono Krekenavos M. Antanaičio gimnazijos direktorius, Lietuvos mokyklų vadovų asociacijos Panevėžio rajono skyriaus vadovas Vaidas Pocius dabartinę vadovų skyrimo tvarką vertina neigiamai.

„Bent jau džiugu, kad pasiektas alternatyvus kelias, jog vadovai, išdirbę 20 ir daugiau metų, kompetencijas gali pasitikrinti darbo vietoje, nevykdami į Vilnių, kur yra gana sudėtingos, keliančios stresą sąlygos. Dėl jų daugiau nei pusė pretendentų neišlaiko kompetencijų testų“, – tvirtina V. Pocius.

Jo manymu, toks vertinimas yra perteklinė procedūra, nenaudinga Lietuvos švietimui.

„Iki tol buvęs mechanizmas tikrai galėjo sėkmingai veikti ir nebūtų dabartinės sumaišties. Dabar konkursai į švietimo įstaigų direktorius kartojami, neįvyksta dėl kandidatų trūkumo“, – tvirtina gimnazijos direktorius.

V. Pociaus nuomone, yra pavienių atvejų, kai vadovams trūksta kompetencijų, bet tokių – ne dauguma.

„Problema yra procedūros, o ne kandidatai“, – įsitikinęs mokyklos vadovas.

Pasak Vaido Pociaus, net ilgamečiai direktoriai neišlaiko kompetencijų vertinimo dėl patikrinime sudaromų stresinių sąlygų – žmonės jų psichologiškai neatlaiko.

Anot jo, net ilgamečiai direktoriai neišlaiko kompetencijų vertinimo dėl sudaromų stresinių sąlygų – žmonės jų psichologiškai neatlaiko.

Pasak V. Pociaus, šiuo metu kompetencijų vertinimo sąlygos kiek patobulintos. Anksčiau testai, patikrinimai, apklausos trukdavo 8 valandas, dabar vertinimo laikas sutrumpėjęs iki 4 valandų.

Direktoriaus nuomone, problema ta, kad vertintis kompetencijų važiuoja įvairių įstaigų atstovai: ikimokyklinio, profesinio, neformaliojo ugdymo, gimnazijų, tačiau vyksta vienoda standartizuota procedūra ir klausimai visiems vienodi.

„Kai kurie klausimai galbūt visiškai neaktualūs ikimokykliniam ugdymui, o kai kurie galbūt neaktualūs bendrojo ugdymo įstaigų vadovams“, – pažymi V. Pocius.

Direktorius viliasi, kad mokykloms atsidūrus savotiškoje aklavietėje visgi užteks politinės valios priimti švietimui naudingus sprendimus.

Perleistų merui

Švietimo, mokslo ir sporto ministerija taip pat siūlo, kad švietimo įstaigų vadovus skirtų nebe savivaldybių tarybos, kaip yra dabar, o merai. Manoma, kad taip sutrumpėtų vadovų skyrimo procedūra, neapibrėžtumo ir laikinumo laikotarpis.

Pasak E. Kuchalskio, šiuo metu švietimo įstaigų vadovai yra vieninteliai iš biudžetinių įstaigų, kuriuose skiria ir atleidžia taryba. Visus kitus – meras. Pavyzdžiui, rugsėjo viduryje išrinktus dviejų Panevėžio mokyklų direktorius Savivaldybės taryba turėtų paskirti vadovauti tik šio mėnesio posėdyje.

„Tai formalumas, bet laikas eina“, – sako E. Kuchalskis.

Komentarai

  • Juokinga. Juk tas vertinimo kompetencijas kuria ne pedagogai, o ministerijos klerkai. Tegul patys ir eina dirbti į mokyklų vadovais. Tada gal ,,kompetensinių klausimynų“ kartelę sudarys protingai.

  • Juokinga. Juk tas vertinimo kompetencijas kuria ne pedagogai, o ministerijos klerkai. Tegul patys ir eina dirbti mokyklų vadovais. Tada gal ,,kompetensinių klausimynų“ kartelę sudarys protingai.

  • Užsisėdėjusią ,,Vaikystės“ lopšelio-darželio direktorę reikia išprašyti , kitų darželių direktorės išėjo, o šita kaip sėdėjo, taip sėdi. Užmigo 66 metus einanti ant laurų.

  • Na jau atsiprašau-toks ir direktorius, jei kompetencijų vertinimo sukeliamo streso neatlaiko 🙂 Vadovo darbe dar ne tokių stresinių situacijų būna.

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų