Gelbėja miesto senolius

Neretai pabrėžiama, kad Panevėžys, skirtingai nei kiti didieji miestai, neturi išsaugojęs tikrosios savo senamiesčio dvasios. Tokį mitą sklaido paveldosaugininkai, atrinkę dvi dešimtis miesto pastatų, kuriuos bus prašoma įtraukti į Kultūros vertybių registrą.

Jų savininkai nebegalės su savo istoriniais namais elgtis kaip tinkami – remontuojant ar parduodant bus reikalingas paveldo saugotojų leidimas. Manoma, kad tai padės išsaugoti nuo sunykimo senąjį Panevėžį – architektūrinį miesto istorijos puslapį.

Šią savaitę vykusiame Kultūros paveldo departamento Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos posėdyje iš keturių Panevėžio savivaldybės pateiktų pastatų trys pripažinti saugotinais. Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus specialistės Loretos Paškevičienės teigimu, dar 2020 metais buvo atrinkta 18 pastatų, vertingų savo architektūra ir istorija. Siekiant juos išsaugoti, buvo nuspręsta kreiptis į Kultūros paveldo komisiją prašant pripažinti juos saugotinais.

Vienas pirmųjų į saugotinų sąrašą pateko XX a. pradžioje statytas raudonų plytų mūrinukas Klaipėdos gatvėje, pažymėtas 12-uoju numeriu. Nors namas skaičiuoja per šimtą metų, jo būklė pakankamai gera. Vieno aukšto su mansarda pastatas iš tolo akį traukia puošniais įmantraus kontūro frontonais bei reljefiniais plytų mūro dekoro elementais. Šio namo išskirtinumas – įvažiavimo į kiemą vartų arka su išlikusiais vartų kabliais.

Visą straipsnį skaitykite gruodžio 14 dienos (penktadienio) „Sekundės“ laikraštyje.