Ukrainoje prasidėjus karui, Lietuvoje gerokai išaugo norinčiųjų tapti šauliais ar kariais savanoriais gretos. P. ŽIDONIO nuotr.

Gausėja gynėjų gretos: grėsmės akivaizdoje nori būti naudingi šaliai

Gausėja gynėjų gretos: grėsmės akivaizdoje nori būti naudingi šaliai

Kasdieniai vaizdai iš karštuoju pasaulio tašku tapusios Ukrainos gerokai supurtė ir lietuvių mąstymą.

Šaulių sąjunga ir Krašto apsaugos savanorių pajėgos pastarosiomis savaitėmis sulaukė kaip niekad daug patriotiškai nusiteikusių naujų narių.

Tinkamiausias metas – dabar

Išmokti valdyti ginklą, perprasti tam tikras taktikas ir gebėti apginti kitus panoro tiek vyrai, tiek moterys, nepaisant amžiaus, išsilavinimo ir statuso.

Panevėžietė marketingo vadybininkė Rasa Karvelytė praėjusią savaitę taip pat pateikė prašymą tapti Šaulių sąjungos nare. Rasa sako, kad sprendimo stoti į šaulių gretas nepavadintų spontanišku. Ši mintis galvoje sukosi jau keletą metų.

„Mano artimiausioje aplinkoje, giminėje yra ne vienas, pasiruošęs ginti Lietuvą. Šie pavyzdžiai ir vidinis pasididžiavimas paskatino ir mane ne dvejoti, o imtis veiksmų. A. Smetonos šaulių 5-osios rinktinės vadas Audrius Mordasas klausė, ar nesu tik emocinė šaulė. Mano atsakymas buvo užtikrintas „ne“, – teigė R. Karvelytė.

Kaip tvirtino panevėžietė, ji neabejoja, kad Šaulių sąjunga ne tik praplės žinias, bet ir padės įgyti vertingos gynybos praktikos, taip pat ugdyti asmenybę. Kol kas ji tvarkosi visus dokumentus, reikalingus stojant į Šaulių sąjungą – leidimą įsigyti ginklą, laukia pažymos, kad nėra teista. Kol negali pradėti mokytis, R. Karvelytė laiką išnaudoja kitai prasmingai veiklai – baigė Raudonojo Kryžiaus pirmosios pagalbos mokymus. Tokie, jos manymu, būtų labai naudingi bet kuriam gyventojui.

„Dabartinė situacija tikrai prisidėjo prie noro tobulėti ne tik profesiškai, bet ir kaip asmenybei. Dažnas, atsidūręs įtemptoje situacijoje, neretai pasimetame, nebežinome, kaip elgtis, tad labai svarbu, kad reikiamu metu šalia būtų žmogus, kuris turi kompetencijų tinkamai reaguoti“, – įsitikinusi R. Karvelytė.

Pasak Audriaus Mordaso, šauliai yra rengiami tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam valstybės gynimui. Ir mokymai trunka tol, kol žmogus nori būti šauliu. G. KARTANO nuotr.

Pasak Audriaus Mordaso, šauliai yra rengiami tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam valstybės gynimui. Ir mokymai trunka tol, kol žmogus nori būti šauliu. G. KARTANO nuotr.

Gina ne tik ginklu

Kad norinčiųjų įsilieti į šalies gynėjų gretas padaugėjo prasidėjus karui Ukrainoje, patvirtino ir Lietuvos šaulių sąjungos A. Smetonos šaulių 5-osios rinktinės vadas atsargos kapitonas Audrius Mordasas. Jo teigimu, daugelis būsimų šaulių nori turėti ne tik teorinių, bet ir praktinių žinių, kaip elgtis ekstremaliomis sąlygomis. Dažniausiai šauliais siekia tapti trisdešimtmečiai ir kiek vyresni pilietiški panevėžiečiai.

„Susidomėjimas tikrai didesnis, bet negaliu sakyti, kad jaučiame antplūdį. Su kiekvienu kalbamės individualiai, ko jie tikisi atėję į Šaulių sąjungą. Žmonių poreikių ir norų būna įvairių, todėl kartais tenka pasakyti ir ne“, – pasakojo A. Mordasas.

Jo teigimu, šauliai geba ginti savo šalį ir šeimą ne tik ginklu – daugelis jų dalyvauja daugybėje įvairių veiklų. Pavyzdžiui, šauliai jau nuo praėjusios savaitės pasienio punktuose su Lenkija sutinka karo pabėgėlius iš Ukrainos, suteikia jiems informaciją apie prieglobsčio galimybę Lietuvoje, dalina informacinius lankstinukus, vandenį, maistą. Taip pat prireikus palydi iki registracijos centrų.

Pasak A. Mordaso, šauliai yra rengiami tiek ginkluotam, tiek neginkluotam pilietiniam valstybės gynimui. Ir mokymai trunka tol, kol žmogus nori būti šauliu.

„Šauktiniai mokosi devynis mėnesis, o šauliai – tol, kol jais būna“, – pabrėžė Lietuvos šaulių sąjungos A. Smetonos šaulių 5-osios rinktinės vadas.

Kiek stotų ginti tėvynės, niekas negali pasakyti, bet iš to, kad susidomėjimas Krašto apsaugos savanorių pajėgomis tik auga, galime daryti išvada, kad žmonės nenusisuka nuo šalies gynimo.

T. Velėnius

Nuo jaunuolių iki senjorų

Pastaruoju metu pagausėjo įsirašančiųjų ir į šauktinius bei Krašto apsaugos savanorių pajėgas. Panevėžio regiono karo prievolės skyriaus viršininko pareigas laikinai einantis kapitonas Tomas Velėnius teigė, kad prasidėjus karui Ukrainoje kelis kartus padaugėjo skambučių, paklausimų bei registracijų. Ypač daug norinčiųjų tapti kariais savanoriais, mat jiems pratybos rengiamos savaitgaliais ir žmogui nereikia ilgesniam laikui atitrūkti nuo įprastinių darbų.

„Tikrai jaučiame didesnį susidomėjimą ir aktyvumą. Tai rodo, kad visuomenėje šalies gynybos klausimas yra aktualus. Žmonės ieško būdų, kaip gali būti naudingi savo šaliai“, – sako T. Velėnius.

Krašto apsaugos savanoriais nori tapti įvairaus amžiaus panevėžiečiai – nuo devyniolikamečių iki šešiasdešimtmečių. Anot pašnekovo, ypač aktyvi karta, kuri matė sovietų priespaudą ir patyrė šios sistemos represijas.

„Tai rodo mūsų visuomenės brandumą – šalies saugumas svarbus ir jaunam žmogui, ir tam, kuriam liko nebedaug iki pensijos. Yra tokių, kuriems sveikata ne visuomet leidžia dalyvauti pratybose, bet ir juos registruojame. Karo atveju prie kompiuterio sėdėti ir kai kuriuos procesus kontroliuoti gali ir negalią turintis žmogus. Svarbiausia, kad būtų noras ir patriotinis atsidavimas. Niekam neuždarome durų. Kiek galime, priimame visus“, – teigė T. Velėnius.

Skubos tvarka

Per tokį trumpą laiką išaugus pageidaujančiųjų įsilieti į savanorių pajėgas susidurta su kitu iššūkiu – nėra infrastruktūros ir galimybių vienu metu priimti tiek norinčiųjų. Pasak T. Velėniaus, intensyviai ieškoma būdų, kaip tą išspręsti: valstybė didina finansavimą krašto gynybai, tad dalis lėšų bus nukreiptos ir į Savanorių karo tarnybą, naujiems kariams apmokyti.

„Kas galėjo dar prieš pusmetį pagalvoti, kad būsime tokioje padėtyje, kokioje esame dabar. Kol kas neturime galimybių priimti visų norinčiųjų, bet tai tik laiko klausimas. Visur yra numatyti rezervai, tad pajėgumų tikrai turėsime. Šie dalykai jau sprendžiami skubos tvarka“, – patikino kapitonas.

T. Velėniaus teigimu, per visą karų istoriją visuomenė nebuvo vienalytė: vieni, susidūrę su grėsme, bėgo į saugesnes vietas, būta ir tokių, kurie kolaboravo su okupantų valdžia, ir tokių, kurie dėl savo tėvynės laisvės kovojo iki paskutinio kraujo lašo.

„Kiek stotų ginti tėvynės, niekas negali pasakyti, bet iš to, kad susidomėjimas Krašto apsaugos savanorių pajėgomis tik auga, galime daryti išvada, kad žmonės nenusisuka nuo šalies gynimo. Priešingai, jų ateina vis daugiau“, – tvirtina T. Velėnius.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų