Vienos trumpiausių Panevėžyje A. Kisino gatvelės vardo kilmė – ir viena paslaptingiausių.

Gatvių vardai – istorijos ir kultūros kelias

Gatvių vardai – istorijos ir kultūros kelias

Šiais metais „Sekundė“ kviečia susipažinti su Panevėžio gatvėmis, bet ne kaip atstumo nuo vieno iki kito taško atkarpomis, o kaip miesto kultūrinės ir istorinės raidos liudytojomis, paveldo saugotojomis. Įvairiais vardais vadintomis, pervadintomis, daugybę įvykių, reiškinių, asmenybių mačiusiomis, nuolat kitusiomis, bet išlikusiomis to paties miesto prie Nevėžio dalimi.

Pabandykite atspėti, kiek Panevėžyje yra gatvių?

Miesto Savivaldybės duomenimis, turinčiųjų vardus registruota 538.

Į tą skaičių įeina ir takais, kaip Maironio takas, ir keliais, kaip Velžio kelias, ir aklagatviais, kaip pati naujausia miesto gatvė – Nevėžio aklagatvis, ir alėjomis, kaip Taikos ar Liepų, taip pat skersgatviais vadinamos gatvės.
Tarp tos gausybės – ir visiems žinomos, dažnai lankomos, ir naujesnės, nuošalesnės, kai kam nepažįstamos ir net negirdėtos.

Kai kurios jų pavadintos vardais, sutinkamais visoje Lietuvoje.

Bene kiekviename mieste rastume Dariaus ir Girėno, Laisvės, J. Basanavičiaus gatves.

Tačiau kai kurios Panevėžio gatvės mums byloja unikalią šio krašto istoriją. Gatvių vardynas – tarsi savotiška enciklopedija, kuri atspindi miesto istorijos sampratą, ugdo vertybių orientaciją, kuria įvykių ir herojų kanoną.

Juk kiek daug apie šio krašto unikalumą byloja iš čia kilusių Kazio Naruševičiaus, Marijos Rusteikaitės, Antano Belazaro ir kitų Lietuvai nusipelniusių asmenybių vardai, suteikti Panevėžio gatvėms.

1554‒1556 m. Žemaičių žemės aprašyme minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgūs ir buvo trys gatvės be pavadinimų. Vėliau iš didžiausios bevardės atsirado Ramygalos gatvė.

Vis kitu vardu

Istorijos tėkmėje ne vienos Panevėžio gatvių vardas keistas, kai kurių – ir ne kartą.

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filialo vedėjas Leonas Kaziukonis patvirtina: ypač daug gatvių buvo pervadinama santvarkų kaitos metais. Po karo okupantų valdžia daug pavadinimų koregavo pagal savo vertybių sampratą.

Istoriniai pavadinimai sugrąžinti tik atgavus nepriklausomybę.

O anuomet, 1944 metų liepos mėnesį sovietams iš miesto išstūmus nacius, vienas pirmųjų naujosios valdžios darbų buvo pervadinti gatves.

Šiaulių regioninio valstybės archyvo Panevėžio filiale saugomi dokumentai rodo, kad jau 1944-ųjų rugpjūčio viduryje miesto vykdomojo komiteto pirmininkui buvo pateiktas gatvių pavadinimų sąrašas ir nurodyta artimiausiu metu jį koreguoti. Taip atsirado svetimi, okupantams svarbūs vardai.

Iš to sąrašo matyti, kad tuo metu Panevėžyje iš viso buvo 170 gatvių.

Miestas su dviem gatvėmis

Bet buvo laikas, kai Panevėžį raizgė dar mažesnis gatvių tinklas.

Panevėžio kraštotyros muziejaus Istorijos skyriaus muziejininkas Donatas Pilkauskas pasakoja, jog miestas kūrėsi iš kelių dalių: pirmiausia senasis ir kiek vėliau naujasis Panevėžys.

1554‒1556 m. Žemaičių žemės aprašyme jau minimas Panevėžio miestelis, kuriame vykdavo turgūs ir buvo trys gatvės be pavadinimų.

„Vėliau iš didžiausios bevardės atsirado Ramygalos gatvė. Kita gatvė vadinta keliu į Livoniją, o vėliau Šeduvos gatve. Trečia gatvė sutapo su keliu, vedusiu per tiltą į senąjį Panevėžį ir Šiaurės rytų Lietuvą. Visos trys gatvės suėjo į Turgaus aikštę. Gal buvo ir daugiau gatvių, bet jos nepaminėtos, nes jose nebuvo sodybų“, – svarsto istorikas.

Jis mano, kad galėjo būti dar du keliai: Panevėžys‒Krekenava ir Panevėžys‒Ukmergė, vėliau tapę gatvėmis.
Remiantis turimais duomenimis, 1781 metais senajame Panevėžyje buvo dvi gatvės. Yra nuomonių, kad seniausia miesto gatvė gali būti dabartinė Senamiesčio gatvė.

17–18 amžiuje senasis Panevėžys nebeaugo, nes neatlaikė naujojo konkurencijos.

1788 metais naujajame Panevėžyje buvo Ramygalos, Šeduvos, Krekenavos, Pumpėnų, Lauko, Skersgatvio, Dvaro ir Išgenos gatvės. Po poros dešimtmečių atsiranda dar ir Tilto gatvė.

Vasario 16-osios gatvė per ilgą gyvavimo laikotarpį bene daugiausia kartų keitusi pavadinimą.

Panevėžį kirto Morgenstrassė

D. Pilkauskas pasakoja, jog iki 19 a. pradžios Panevėžio gatvės buvusios negrįstos. Tik 1820 metais išleistas apskrities valdybos įsakymas pradėti jas grįsti.

Buvo nurodyta, kad valstiečiai, atvykdami į turgų, privalo į miestą atgabenti po kelis akmenis. Kai akmenų susikaupė pakankamai, nuo 1826-ųjų gatvės pradėtos grįsti.

Tęsiant pažintį su miesto gatvių istorija galima sužinoti, jog 1871.

etais buvo paruoštas projekcinis Panevėžio miesto planas.

„Tai buvo pirmas rimtas bandymas sutvarkyti miesto planavimą“, – sako istorikas.

Parengus miesto planą kai kurių gatvių pavadinimai buvo pakeisti.

Sena Panevėžio Kepėjų gatvė, garsėjusi kepyklomis, pavadinta Bajorų gatve, Dvaro gavo Vilkmergės vardą, Marijonų gatvė tapo Bažnyčios gatve.

Kai kurios gatvės išsaugojo savo ankstesnius pavadinimus. Išliko ir pagrindinės miesto
aikštės – Turgaus – pavadinimas.

Išsaugojo savo pavadinimą viena seniausių ir ilgiausia mieste Ramygalos gatvė, liko Vaistinės, Vienuolyno, Tilto gatvių pavadinimai.

Tuo metu išliko ir Šeduvos gatvės pavadinimas. Dabar tai Vasario 16-osios gatvė, per ilgą gyvavimo laikotarpį bene daugiausia kartų keitusi pavadinimą.

Kaip pasakoja D. Pilkauskas, tai viena seniausių Panevėžio gatvių, išsamiai jos istorija aprašyta dar 1788 metais.
„Pirmojo pasaulinio karo metais vokiečiai šią gatvę pervadino į Morgenstrasse, turbūt verčiama kaip Ryto gatvė“, – sako D. Pilkauskas.

1921 metais Šeduvos gatvė pavadinta Vasario 16-osios gatve.

Ir tokia buvo iki pat 1945 m. lapkričio, kai sovietai jai davė Gegužės 9-osios vardą.

O 1964 m., pagerbiant žydą Rafailą Čiorną, sušaudytą 1926 metais, gatvei suteiktas sulietuvintos jo pavardės – Rapolo Čarno gatvės vardas.

Atgimimo laikais, nuo 1989 metų vasario 13 dienos gatvė vėl vadinama Vasario 16-osios vardu.

Intriguojantys prisiminimai

Apie Panevėžio gatves daug galima sužinoti ne tik iš jas tyrinėjusių istorikų, kraštotyrininkų darbų, taip pat iš vietos gyventojų įtraukiančių pasakojimų.

Pavyzdžiui, visi žino, kad Marijonų gatvei vardas grąžintas prieš Antrąjį pasaulinį karą joje gyvenusių marijonų vienuolių garbei. Vienuoliai įveisė ir šioje gatvėje esantį parką.

Šalia šio parko gyvenantis garsaus kalbininko Petro Būtėno sūnus Donatas Būtėnas „Sekundei“ yra pasakojęs, kaip čiaužė ant vienuolių iškasto, o sovietmečiu užpilto tvenkinio, braidė po parką vagojusį, sovietmečiu užpiltą upelį, jo tėčio pavadintą Gėlupio vardu.

Ramygalos gatvė garsi Panevėžio simboliu buvusiais malūnais, žydų bei karaimų paveldu.

Tačiau nedaugelis žino, kad viename jos name, statytame dar apie 1850-uosius ir iki šiol tebetraukiančiame akį išsaugota autentika, buvo pamėgę lankytis miesto menininkai, o ypatingą prielankumą jo šeimininkams Stankūnams jautė režisierius Juozas Miltinis. Ir dabar šio namo ypatingą aurą saugo Stankūnų sūnus Sigitas – kompozitorius ir dainų atlikėjas.

Vieną svarbiausių Panevėžyje Respublikos gatvę dabar garsina G. Petkevičaitės-Bitės biblioteka, Panevėžio keramikos meka – Dailės galerija, bet kadaise neatsitiktinai ji vadinta Kepėjų, vėliau – Bajorų gatve.
Panevėžietė aktorė Elona Karoblytė šios gatvės istorijas sudėjo į pačios režisuotą spektaklį „Respublikos gatvės vaikai“.

Gatvės šventės

Sentimentus Respublikos gatvei jaučia ir daugiau kaip keturiasdešimt metų joje veikiančioje G. Petkevičaitės-Bitės bibliotekoje dirbanti poetė Elvyra Pažemeckaitė.

Kultūrinės veiklos organizatorė Respublikos gatvę vadina viena iš svarbiausių miesto gatvių visiems, o ir jai pačiai.
„Man pasisekė, kad tiek metų ja vaikštau, o ir dirbu šioje centrinėje, gražiausioje, istorinėje gatvėje. 1980 metais po studijų atvykusi į Panevėžį iš pradžių dirbau kitame pastate, bet toje pat gatvėje buvusioje bibliotekoje, dabar šioje, kaip ir gatvė, didelį istorinį krūvį turinčioje kultūros įstaigoje“, – sako menininkė.

Ji mano, kad toks gatvės pavadinimas galėtų paskatinti panevėžiečius ir pačią respublikos sąvoką pergalvoti, ją suprasti.

„O kodėl negalėtume gatvės šventės surengti? Yra miesto diena, galėtų būti ir Respublikos gatvės diena. Su rimtais istoriniais priminimais, su smagiais žaidimais, pokštais, išmonėmis“, – ragina E. Pažemeckaitė.

Anot jos, kaip gerai būtų, kad žmonės pradėtų labiau domėtis gatvių pavadinimais.

„Juk ne vis tiek, kokiu adresu gyveni, kokiu dirbi, kokius vardus matai užrašytus lentelėse. Štai pažvelgus į prie pat bibliotekos esančią A. Kisino gatvelę, ar dažnas pasakys, kodėl ji taip buvo pavadinta“, – atkreipia dėmesį bibliotekininkė.

Neatskleistos paslaptys

Panevėžyje gimęs Abraomas Kisinas – geobotanikas, gamtos mokslų daktaras, paskelbęs daug mokslinių straipsnių apie Lietuvos pajūrio augalų asociacijas, 1945 metais žuvo Dachau koncentracijos stovykloje.

Tačiau, pasak istoriko D. Pilkausko, su šios gatvės pavadinimu siejami ir kai kurie neaiškumai.
Juk viena trumpiausių gatvių Panevėžyje Kisino skersgatviu vadinta nuo carinių laikų, kai botanikas dar nebuvo net gimęs.

1919-aisiais, jau nepriklausomos Lietuvos valstybės metais, skersgatvis pervadintas gatve, bet taip pat Kisino vardu. Ši gatvė driekiasi nuo Laisvės aikštės iki Respublikos gatvės.

„Gal tuo metu gyvenusių turtingų brolių Kisinų garbei ji taip buvo pavadinta? Tačiau yra įvairių versijų“, – sako istorikas.

Respublikos laikais Kisino gatvėje buvo dveji žydų maldos namai, Kasimovo batų dirbtuvė, R. Bliaduro kepykla.
O štai nacių okupacijos metais visos gatvės, pavadintos žydų vardais, privalėjo būti pervadintos.

Buvusi Kisino gatvė nuo 1941 iki 1944 metų vadinta Panevėžio apskrities ligoninės gydytojo Antano Gudonio, tragiškai sovietinių okupantų nužudyto, vardu.

Okupantams grįžus gatvelė vėl buvo pervadinta – 1944 metais tapo Juozo Danilavičiaus gatve.
Teisininkas J. Danilavičius 1940–1941 m. buvo Panevėžio miesto prokuroras, o 1942 m. birželio 5-ąją sušaudytas Staniūnų miškelyje.

Atgavus Lietuvos nepriklausomybę ir gatvelė Panevėžio centre atgavo senąjį vardą, tik šalia anksčiau buvusios tiesiog Kisino gatvės atsirado ir A raidė.

 

Komentarai

  • Dėkoju už įdomų ir prasmingą straipsnį. Jei pamirštama istoriją, atsiranda tuštuma. Dydžiojus, jog gyvenu Ramygalos gatvėje !!!!

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (1)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų