V. Bulaičio nuotr.

Gatvės šokių užburta

Gatvės šokių užburta

Pozityvumu tiek gyvenime, tiek šokių aikštelėje lyg vulkanas trykštanti panevėžietė gatvės šokių šokėja Rūta Klemkaitė įsitikinusi, jog tokiems kaip ji Lietuvoje perspektyvų nedaug. Jau dabar tobulinant dievinamo „locking“ stiliaus šokio techniką, nemažai laiko užsienyje praleidžiančią merginą vilioja kur kas platesni pasaulio vandenys.

Talentinga, atvira ją supančiam pasauliui, trokštanti kuo artimiau jį pažinti. Taip galima apibūdinti Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientę, 18-metę gatvės šokių mylėtoją ir tokių čempionatų dalyvę Rūtą Klemkaitę. Visa tai, ką sugeria iš ją supančios aplinkos, Rūta sako atiduodanti nuolatiniam gyvenimo palydovui – šokiui.

R. Klemkaitė kiek kitokia nei jos bendraamžiai. Tačiau nuo kitų ja skiria ne tik stilingai sudėliota drabužių eilutė, bet ir kur kas gilesni dalykai. Nors, kaip ir kiekvienas jaunas žmogus, mėgsta bendrauti, keliauti, pažinti, ją kur kas labiau nei naktinis jaunimo gyvenimas traukia vinilinių plokštelių ar vintažinių daiktų parduotuvių lentynos. Sako mėgstanti ten knaisiotis valandų valandas.

Tiesa, Rūta ragina neapsigauti – į kultūrinį gyvenimą ji tikrai nespjauna – mėgsta lankytis alternatyviosios muzikos festivaliuose, ją galima sutikti ypač pamėgtuose „funk“ ar disko klubuose.

Reikalauja maksimumo

R. Klemkaitė atvira: ji vertina gerą skonį ir sau yra labai reikli, ypač kai kalba sukasi apie dar paauglystėje pamiltus gatvės šokius.

„Nemanau, kad ateis tokia diena, kai žiūrėdama į save pasakysiu: „Taip, labai gerai sušokau.“ Visada matau, ką galėčiau padaryti geriau. Galbūt tas netgi padeda kiekvieną dieną rasti motyvacijos tobulėti ir nesustoti. Juk tai nėra vien tik popamokinė veikla, tai – mano gyvenimo būdas“, – svarsto Rūta.

Gatvės šokio virusu paauglystėje užsikrėtusi mergina treniruojasi daug ir sunkiai, bet, kaip pati sako, protingai. Viskas, pasak jos, prasideda nuo kūno. Juk norint gerai šokti, svarbu palaikyti gerą fizinę formą.

Nors šokis, pasak Rūtos, reikalauja labai daug energijos, mainais ji gaunanati begalę pozytivių emocijų.

Kasdien treniruodamasi ir dalyvaudama įvairiuose šokėjų seminaruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje, R. Klemkaitė jau išmoko pažinti savo kūną ir su juo susidraugauti. „Svarbu susikurti rutiną, išmokti pratimus, o tada dėmesį sutelkti į tai, ko trūksta: techniką, muzikalumą, ištvermę, charakterį“, – kasdienių šokių treniruočių niuansais dalijasi šokėja.

Šokiai – gyvenimo variklis

Unikaliu, Amerikoje ir visame pasaulyje itin populiariu „locking“ šokio stiliumi, kurio ištakos siekia dar 1960-uosius metus, Rūta pamena susidomėjusi gana seniai, Palangos kurorto gatvėje išvydusi jėgas, ištvermę ir techniką demonstruojančius šokėjus.

Vos grįžusi namo, matytu vaizdu susižavėjusi mergina sėdo prie kompiuterio ir ėmė analizuoti šio šokio stiliaus subtilybes, ieškojo informacijos, stengėsi kuo geriau į ją įsigilinti. Galiausiai taip užsikabino, jog ėmė mokytis ir judesių.

„Viskas pasikeitė, kai nusprendžiau nukeliauti į Kauną, į pradedančiųjų šokio kovas. Nuo tada mane pradėjo atpažinti Lietuvos gatvės šokių scenoje. Po metų pasiekiau Švediją, šokio mokyklą, kurioje mokė vieni geriausių „locking“ šokio stiliaus specialistų. Jei ne ši galimybė, tikrai neturėčiau tiek žinių ir supratimo apie tai, ką darau“, – pasakoja Rūta.

Ji įsitikinusi, jog pradedančiam šokėjui labai didelę įtaką daro mokytojas. Panevėžietė džiaugiasi, jog Švedijoje jai teko mokytis iš pačių geriausiųjų.

Merginos gyvenime tąsyk įvykęs lūžis leido apsispręsti, kas jai svarbu, kokią ateitį kursianti. Tad šiandien šokiai jau yra ta ašis, aplink kurią sukasi visas Rūtos gyvenimas ir ateities planai. Talentinga mergina prisipažįsta, jog jeigu ne gatvės šokis ir vidinė motyvacija šokti, šiandien ji galbūt tapytų ar net grotų būgnais.

„Manęs dažnai kiti šokėjai klausia, iš kur semiuosi tiek energijos. Mano vienintelis atsakymas: „Šokdama esu laiminga“, – šypsosi R. Klemkaitė.

Ji atvirauja, jog per pastaruosius metus buvo keletas kartų, kai per didelį stresą dėl mokslų ar nenusisekusių santykių buvo nustojusi šokti ir tarsi užsimiršusi, kas iš tikrųjų esanti.

„Kartais, kai slegia gyvenimiški rūpesčiai, užmiršti dalykus, kurie tau išties rūpi. Šokis padeda atsipalaiduoti, visai kitaip pažiūrėti į situacijas, kurios taip kamavo. Susivokus atrodo juokinga, kiek emocijų iššvaistei rūpindamasi dėl menkniekių“, – šypsosi Rūta.

Laimę regi svetur

R. Klemkaitė dėkinga šokiui, suvedusiam ją su daugybe nuostabių žmonių ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje, ar net Azijoje. Galbūt todėl, jog pačiai tenka nemažai bendrauti su šokėjais užsienyje, mergina savo vietą irgi mato svečioje šalyje.

„Didesnėse šalyse suteikta daugiau erdvės šokėjui pasireikšti. Užsienyje nemažai galimybių studijuoti šokį, tokios studijos tikrai labai aukšto lygio. Jas dėsto profesionalūs šokėjai, puikiai išmanantys, ką jie daro, parengiantys studentus labai stipriais solo atlikėjais. Užsienyje kur kas didesnės galimybės šokį paversti pragyvenimo šaltiniu“, – svarsto Rūta.

Gatvės šokių čempionatai panevėžietei – ir galimybė išbandyti jėgas, tobulėti, ir susipažinti su begale įdomių bei talentingų žmonių.

Visgi R. Klemkaitė sutinka, jog net ir užsienyje dirbti šokėju ir iš to uždirbti duonai nėra taip lengva.

„Svetur daug didesnė konkurencija, kur kas sunkiau patekti į norimą vietą, tačiau gyvenime lengvų dalykų nebūna“, – iššūkių nebijo veržli panevėžietė.

Rūta vis dar svarsto apie savo ateitį. Ji tvirtai žino šokėja būsianti visą gyvenimą, tik klausimas, kiek vietos tai užims.

„Labai noriu sieti ateitį su meniška, kūrybine veikla. Manęs visai nevilioja nuobodus, rutininis darbas“, – sako ji.

Juozo Balčikonio gimnazijos abiturientė pamena, jog visada buvo linkusi į humanitarinius mokslus ir menus. Tikslieji mokslai niekada nebuvo jos stiprioji pusė, tačiau per didelį ir sunkų darbą viskas išeina taip, kaip R. Klemkaitė tikisi.

„Nesakau, kad nereikia nė trupučio talento, tačiau tikiu, kad sunkiu darbu galima viską pasiekti“, – įsitikinusi Rūta.

Artimiausiuose jos planuose sukasi dar ankstyvos paauglystės svajonės įgyvendinimas. Iš karto po abitūros egzaminų, kurie prasidės jau po kelių mėnesiu, R. Klemkaitė ketina leistis į Švedijos miškuose įsikūrusias šokių studijas.

„Tikiu, jog ten man atrasti laimę bus kur kas lengviau“, – šypsosi Rūta.

Panevėžio nenurašo

R. Klemkaitė šiek tiek apgailestauja, jog Panevėžyje neturi bendraminčių šokėjų, su kuriais galėtų dalytis gatvės šokio užkratu. Pasak jos, „locking“ stiliaus mylėtojų sunku atrasti ne tik Aukštaitijos sostinėje ar Lietuvoje, bet ir visoje Europoje. Visgi šokėja džiaugiasi, jog po truputį šis stilius, propaguotas net tokių garsenybių kaip fenomenaliojo Maiklo Džeksono, įgauna naują kvėpavimą.

Veikli, jauna mergina nors nuo mažų dienų ir gyvena Panevėžyje, savo vietos šiame mieste jaučia neatradusi – spėlioja, galbūt dėl to, kad šis miestas jai nedovanojo galimybės šokti ir tobulėti. Pasak jos, tuo laikotarpiu, kai pradėjo domėtis šokiu, Panevėžyje nebuvę gerų šokio studijų, o ir užsiėmimus lankančiųjų motyvacija tą daryti buvo menka, tad tokie susibūrimai greitai iširdavo.

R. Klemkaitę šiek tiek stebina kasdien niurzgantieji, jog ir šiandien Panevėžyje esą nėra ką veikti. Ji įsitikinusi, jog kiekvienas norintis tikrai suras sau veiklos – mieste veikia atviri jaunimo centrai, kur paaugliai po pamokų gali leisti laiką, siūloma pačių įvairiausių užsiėmimų.

„Jeigu neieškosi, tai ir neatrasi“, – kategoriška Rūta.

Čempionatuose mezga kontaktus

R. Klemkaitė kuklinasi kalbėdama apie savo, kaip šokėjos, nuopelnus, tačiau gabios panevėžietės pavardė jau dabar šmėžuoja tarp čempionatų nugalėtojų pavardžių. Visgi ji diplomų ant sienos nerėmina. Rūtai kur kas svarbiau tai, ką gauna dalyvaudama tokiuose renginiuose.

„Laimėjimai motyvuoja, tačiau reikia susivokti, kad tai yra tik šokis ir šoki, nes tai džiugina, bet ne tam, kad namuose pasidėtum dar vieną taurę ar įsirėmintum diplomą“, – sako šokėja.

Rūta dalyvauja šokių kovose, jei tik turi noro ir leidžia kišenė – visgi šokis nėra pigus malonumas. Šokėja stengiasi investuoti į didesnio masto renginius užsienyje, kurie jai pasirodo verti dėmesio. Tokie šokių renginiai ne tik smagus laiko leidimo būdas, bet ir puiki terpė susipažinti su begale įdomių ir talentingų šokėjų, užmegzti reikiamus kontaktus, kurių galbūt prireiks ateityje.

R. Klemkaitė kuklinasi kalbėdama apie savo, kaip šokėjos, nuopelnus, tačiau gabios panevėžietės pavardė jau dabar šmėžuoja tarp čempionatų nugalėtojų pavardžių.

Įkvepia muzika

Labiausiai, pasak R. Klemkaitės, šokti ją įkvepia ne konkretūs, pasaulyje nusipelnę šokėjai, bet ją pačią supanti aplinka, sutikti žmonės.

Kaip pati sako, stengiasi lygiuotis į nebūtinai techniškai pačius stipriausius šokėjus, bet demonstruojančius įdomiausią stilių.

„Techniką galima išmokti, perprasti, tačiau stiliaus nenukopijuosi, jį kiekvienas šokėjas šokdamas atranda pats. Mane įkvepia žmonės, jaučiantys aistrą gyvenimui ir besimėgaujantys savo darbu“, – dėsto Rūta.

Labiausiai laisvos ir kūrybingos sielos merginą žavi muzika. Pasak Rūtos, improvizuodami šokėjai tarsi turi galimybę ją patys kurti ir atskleisti.

„Nors šokis reikalauja labai daug energijos, tačiau iš jo aš gaunu begalę pozityvių emocijų, gal todėl šokdama esu tokia energinga. Muzika, pagal kurią šoku, labai instrumentali, greita, net šiek tiek perpildyta. Juk „funk“ stiliaus karalius Džeimsas Braunas“, – juokiasi Rūta.

Komentarai

  • Linkėjimai Rūtai!

  • aciu mokytojam

    • Atsakyti
  • aciu kad tai darot

    • Atsakyti
Rodyti visus komentarus (3)

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų