P. Židonio nuotr.

Kelininkai įspėja: slidu gali būti net ir esant teigiamai temperatūrai

Kelininkai įspėja: slidu gali būti net ir esant teigiamai temperatūrai

Panevėžyje pasirodžiusį pirmąjį sniegą daugelis pramiegojo, o kelininkai jau ėmėsi darbo. Miesto gatvės pradėtos barstyti dar sekmadienio naktį, o praėjusią parą slidūs keliai tapo pirmu rimtu šiųmečiu išbandymu ir vairuotojams, ir kelių prižiūrėtojams.

Antradienio rytą gatvėse automobiliai slidinėjo trankydamiesi vieni į kitą, o kelininkai įspėja, kad slidi danga gali susidaryti netgi esant teigiamai temperatūrai.

Įmonės „Panevėžio specialus autotransportas“ Miesto tvarkymo skyriaus laikinojo vadovo Sigito Vainausko teigimu, barstyti Panevėžio gatvių vakar technika išvažiavo paryčiais, apie 4 valandą. Anot jo, praėjusi naktis parodė, kad net ir esant pliusinei oro temperatūrai, gatvių dangai įtakos turi mikroklimato sąlygos. Per visą naktį laikėsi maždaug trys laipsniai ar net šiek tiek daugiau šilumos, tačiau vienu metu kai kuriose gatvėse pradėjo darytis slidu.

„Šiuo metu sąlygos keliuose labai apgaulingos. Nereikia net minusinės temperatūros, kad būtų slidu“, – įspėja S. Vainauskas.

Anot jo, pabarstyti miestą užtrunka: važiuojama nustatytais maršrutais, tad net jei viena gatvės pusė jau barstyta, dar nereiškia, kad spėta pabarstyti ir kitą – kelininkų automobilis galbūt dar tik grįžinėja kita puse.

Panevėžio gatves prižiūrintys kelininkai šį rudenį pirmą kartą barstyti išvažiavo dar šeštadienio naktį. Pirmosioms snaigėms Aukštaitijos sostinėje pasirodžius apie 21.30 val., oro temperatūra žemėjo, sniegas vis labiau įsismarkavo, tad apie 23 val. technika jau darbavosi gatvėse. Pasak S. Vainausko, tąnakt trys automobiliai dirbo iki maždaug 3 valandos. Tiesa, šis barstymas buvo labiau prevencinis, nes orų prognozėms nepasitvirtinus paryčiais temperatūra vėl pradėjo kilti ir naktinio sniego neliko nė žymės.

Kelininkai tvirtina žiemai pasirengę – automobiliai paruošti, darbuotojai budi pamainomis. Gatvės bus barstomos chloritais ir tirpalu. S. Vainausko teigimu, sudrėkinta druska veikia efektyviau.

Šiemet įmonė įsigijo barstymo ir laistymo įrangą. Joje galima vežti 8 kubinius metrus vandens, kad ir to paties druskos tirpalo.

„Esant nedideliems plikledžiams, kaip tikimės dabar ar kaip būna pavasarį, kai susidaro lengvas ledukas, bandysime palaistyti vien tirpalu be druskos. Tai irgi gana efektyviai veikia“, – pasakojo S. Vainauskas.

Visgi druskos gatvėse, anot specialisto, vis tiek nebus išvengta, nes ji – pigiausia ir efektyviausia priemonė slidumui mažinti.

Šilti orai – mažesni atlyginimai

Tikėtina, kad ši žiema gali būti tokia pat nešalta ir beveik besniegė kaip praėjusi. Tuomet sutaupomos lėšos gatvėms valyti ir barstyti, bet įmonės vairuotojai, pasak S. Vainausko, tuo nėra labai patenkinti. Jei darbe tik budima, nukenčia atlyginimas, kitaip nei dirbant gatvėse. Laikinojo Miesto tvarkymo skyriaus vadovo teigimu, šiuo metu baigiama iš miesto vežti lapus, dar vasarinėmis mašinomis šluojamas purvas gatvėse. Žiemos darbai prasidės oro temperatūrai nukritus iki 5–10 laipsnių šalčio.

Pasak S. Vainausko, vienas gatvių barstymas kainuoja apie 3000–4000 eurų. Jei reikia jas dar ir valyti – suma dar išauga. Šįmet kelininkams dėl neteks užsukti į remontuojamas ir eismui uždarytas  Elektros, Vasario 16-osios gatvės, tačiau mąstoma į kelininkų maršrutą įtraukti naują Šiaurinę gatvę.

Barstė visoje Lietuvoje

Kelių dangos būklę bei meteorologines prognozes ištisai stebi ir įmonė „Kelių priežiūra“. Šios bendrovės Komunikacijos skyriaus vadovės Giedrės Čekavičienės teigimu, valstybinės reikšmės keliuose Rytų, Vakarų ir Šiaurės regionuose atlikti prevenciniai barstymai. Daugiausia dėmesio pareikalavo Širvintų ir Šilalės rajonų magistraliniai keliai A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys.

Pasak G. Čekavičienės, prasidėjus žiemos sezonui, bendrovė „Kelių priežiūra“ nepertraukiamai stebima Lietuvos meteorologinė prognozė bei kelių dangos būklė, technika parengta bet kurią akimirką išvažiuoti į kelius. Jos teigimu, pasirengimas žiemos sezonui po kelių tarnybų sustambinimo į 21 padalinį buvo lengvesnis – suvienodinti kelių tarnybų prižiūrimų kelių atstumai: dabar kiekvienai tarnybai priklauso apie 1000 km ilgio kelių atkarpos.

 

Jūsų komentaras

Sponsored Video

Daugiau leidinio naujienų