Panevėžio kino centro „Garsas“ rekonstrukcijos į Stasio Eidrigevičiaus menų centrą (SEMC) projektas pretenduoja sumušti rekordą kaip sukėlęs daugiausia aistrų.
Kultūros paveldo departamentui atsisakius tenkinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos, esančios patarėja prezidentūrai ir Seimui, rekomendaciją svarstyti dėl „Garso“ sovietinio pastato paskelbimo saugotinu, šioji kreipėsi į prokuratūrą. Tik šįkart – jau ne dėl paties „Garso“ istorinės vertės. Komisija įžvelgė, kad jo vietoje turintis iškilti SEMC pastatas suprojektuotas per aukštas Panevėžio senamiesčiui, dargi neturi šlaitinio stogo, todėl Savivaldybės išduotas leidimas statybai gali būti neteisėtas.
Buvusi Panevėžio vyriausioji architektė garantuoja, kad Savivaldybė laimėtų visus teismus dėl SEMC, tačiau iš to maža paguoda, mat svarbaus objekto statybų laiką riboja įsipareigojimai ES paramos skirstytojams.
D. Gasiūnienė ironizuoja, kad saugant Panevėžio autentiškumą, šlaitiniu stogu, o dar geriau šiaudiniu, reikėtų uždengti ir patį „Garsą“.
Saugo senamiestį
„Valstybinė kultūros paveldo komisija kreipėsi į Panevėžio apygardos prokuratūrą, kad ji kreiptųsi į teismą dėl statybos leidimo teisėtumo. Komisijos nuomone, leidimas išduotas neteisėtai. Jei mes įtikinsime prokuratūrą, ji kreipsis į teismą ir šis priims sprendimą, teisėtas ar ne“, – komentavo komisijos Teisinio koordinavimo skyriaus specialistas Artūras Bundonis.
Anot jo, komisija patikrino SEMC projekto, kuris buvo pristatytas visuomenei, atitiktį Panevėžio istorinės dalies specialiajam bei Bendrajam planui ir priėjo išvadą, kad jis neatitinka šiuose dokumentuose statyboms nustatytų reikalavimų.
Pasak komisijos atstovo, pagal specialųjį planą aukščiausias statinys, tiek rekonstruojamas, tiek naujai statomas, Panevėžio istorinėje dalyje gali siekti iki 19 metrų. Būsimojo SEMC aukštis – daugiau nei 23 metrai.
„Garsas“ žiūrovų antplūdžiu negali pasigirti. Net Š. Barto filmo „Sutemose“ premjeroje salė buvo pustuštė.
„Savivaldybė remiasi tuo, kad Bendrasis planas toje vietoje leidžia statyti 5 aukštų pastatą. Bet Bendrajame plane simboliai, rodantys galimą iki 5 aukštų statybą, yra už senamiesčio ribų. Jie galioja centrinei miesto daliai, bet ne istorinei“, – tvirtina A. Bundonis.
Be to, anot jo, Panevėžio specialiajame plane numatyta, kad miesto istorinėje dalyje pastatai turi būti šlaitiniais stogais. Ant SEMC stogo suprojektuotas ne šlaitas, o apžvalgos aikštelė, nuo kurios lankytojams toli atsivertų miesto panorama.
Daugiaaukščiams trys vietos
Komisija klausimą dėl „Garso“ rekonstrukcijos į SEMC teisėtumo svarstė gavusi prezidentūros persiųstą pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ kreipimąsi.
Pasak A. Bundonio, visuomenės atstovai pristatė būsimo pastato vizualizaciją ir komisija įvertino esant didelę tikimybę, jog projekto kriterijai neatitinka Specialiojo plano reikalavimų.
„Iš Panevėžio senamiesčio ir taip tik fragmentai likę. Jei dar užstatys, iš viso nieko neliks. Tokius pastatus tegul stato už senamiesčio ribų. Bendrajame plane numatytos trys vietos, kur leistina daugiaaukštė statyba – pietiniai miesto vartai, vakarinė dalis, Nemuno-Klaipėdos gatvių sankryža“, – mano A. Bundonis.
Anot jo, komisija nėra nusiteikusi prieš „Garso“ rekonstrukciją į SEMC, tačiau projektas turi atitikti teritorijų planavimo dokumentų reikalavimus. Jei būsimasis pastatas būtų ne didesnis nei 19 m, taip pat šlaitiniu stogu, pasak A. Bundonio, būtų „kita kalba“.
Būtų gerai šiaudinis
„Tokiu atveju šlaitinį stogą reikėtų uždėti ir J. Miltinio dramos teatrui, ir tam pačiam „Garsui“, o ant jo siūlyčiau dar ir šiaudinį“, – ironizuoja buvusi Panevėžio savivaldybės vyriausioji architektė Daiva Gasiūnienė.
Jos nuomone, Valstybinė kultūros paveldo komisija tiesiog neįsigilino į esminius dalykus. Specialiojo plano, į kurį baksnoja komisija, reikalavimai, kad Panevėžio istorinėje dalyje galimi ne didesni nei 19 metrų ir būtinai šlaitiniu stogu pastatai, pasak D. Gasiūnienės, taikomi tik naujai statomiems. Būsimasis SEMC pastatas traktuojamas ne kaip nauja statyba, o esamo „Garso“ rekonstrukcija.
Kad Savivaldybė teisėtai išdavė leidimą rekonstruoti „Garsą“, yra patvirtinęs ir
Vidurio Lietuvos statybos valstybinės priežiūros departamentas, išnagrinėjęs taip pat pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ skundą. Departamentas visuomenininkams atsakė, jog SEMC projektas atitinka Statybos įstatyme keliamus reikalavimus rekonstruojamiems pastatams.
„Savivaldybė niekada ir nesakė, kad tai paprastasis ar kapitalinis remontas. Visada buvo skelbiama, kad „Garso“ pastatas bus rekonstruojamas, kaip numato teisės aktai“, – pabrėžė D. Gasiūnienė.
Laikas dega
SEMC projektuotojų Savivaldybė ieškojo paskelbusi tarptautinį konkursą. Iš devyniolikos jam pateiktų darbų MB „Syrusas“ – „IMPLMNT architects“ komandos parengtą projektą išrinko ekspertinė komisija, sudaryta iš septynių narių. Iš jų du – užsienio architektai.
Komisijai priklausė ir pati D. Gasiūnienė. Anot jos, projektai turėjo būti parengti laikantis visų galiojančių Panevėžio teritorijų planavimo dokumentų – Specialiojo, Bendrojo planų nuostatų.
D. Gasiūnienė stebisi, kad nepaisant, jog SEMC projektas buvo pristatinėjamas ir viešinamas dar nuo 2016-ųjų, didžioji pasipriešinimo jam banga plūstelėjo tik Panevėžio savivaldybei sulaukus patvirtinimo, kad skiriamas ES finansavimas.
„Man tiesiog gaila ir gėda dėl to, kokia dabar skleidžiama žinia, kad šita komisija neva kažką pražiopsojo“, – sako architektė.
Anot jos, kultūros paveldo aspektu projektą vertinęs atestuotas ekspertas Arvydas Trapikas taip pat patvirtino, kad SEMC projekte nėra numatyta darbų, galinčių sunaikinti ar neigiamai paveikti Panevėžio istorinės dalies vertingąsias savybes ir autentiškumą.
D. Gasiūnienė stebisi, kad nepaisant, jog SEMC projektas buvo pristatinėjamas ir viešinamas dar nuo 2016-ųjų, didžioji jam pasipriešinimo banga plūstelėjo tik Panevėžio savivaldybei sulaukus patvirtinimo, kad jam skiriamas ES finansavimas.
„Toje kovoje aš tematau nusiteikimą, kad Panevėžys niekada neatsistotų, kad ir toliau raudotų esąs niekam tikęs kaimas. SEMC atsistotų greta Vilniaus MO, tik regione. Ir tam prieštaraujama. Galiu įtarti, kad ta kova surežisuota. Ar išties blogai, kad Panevėžys turės modernų pastatą, kurio išlaikymo kaštai nebus didesni nei dabartinio „Garso“, kad nereikės sėdėti su paltais septyniems žiūrovams ir žiūrėti kiną 666 vietų salėje?“ – klausia D. Gasiūnienė.
Buvusi Panevėžio vyriausioji architektė tvirtina galinti garantuoti, kad jei SEMC projekto atitikimą teisės aktams imsis nagrinėti teismai, Savivaldybė juos visus laimės.
„Ir visi tą žino puikiai. Bėda ta, kad teismams tektų sugaišti daug laiko. Gali būti, kad nespėjęs su terminais Panevėžys prarastų šitam projektui skirtą europinę paramą. Ar nėra taip, kad kažkam labai svarbu tempti laiką, kad būtų sugriauta?“ – sako D. Gasiūnienė.
Pirmajam SEMC statybų etapui Savivaldybė jau yra gavusi 3 mln. Eur. Rangos darbų konkursą planuojama paskelbti 2019 m. pabaigoje–2020 m. pradžioje.
SEMC pirmasis etapas turi būti įgyvendintas 2021–2022 m. Tam suplanuota dar 5 mln. Eur iš Valstybės investicijų programos.
Dėl paveldo suabejojo
Valstybinė kultūros paveldo komisija prieš kurį laiką kreipėsi ir į Kultūros paveldo departamentą, kad šis svarstytų dėl „Garso“ pastato pripažinimo saugotinu, nes jis „turėtų būti vertintinas kaip potencialiai retas kultūros paveldo objektas“. Visgi departamentas į tokią komisijos rekomendaciją atsikirto, jog
klausimas dėl „Garso“ įrašymo į Kultūros vertybių registrą nebebus svarstomas. Mat tą jau net du kartus nagrinėjo ir sovietmečiui tipinio pastato saugotinų savybių neįžvelgė kitos vertinimo tarybos.
Visgi komisijos atstovas A. Bundonis pripažįsta, jog ir pats idėją „Garso“ pastatą paskelbti saugomu kultūros paveldu vertina kritiškai.
„Reikėjo pasakyti prieš 10, prieš 5 metus, kad „Garsas“ yra vertingas ir jį reikia įrašyti į kultūros paveldo registrą. Negalima taip elgtis, kad laukiam, nepriiminėjam sprendimų vertinga-nevertinga, bet kai kažkas sugalvoja pastatą tvarkyti, pradedam garsiai šūkauti, kad jis vertingas“, – sako Valstybinės kultūros paveldo komisijos atstovas.