Krūvos raštų, bandžiusių sustabdyti kino centro „Garsas“ rekonstrukciją į modernųjį Stasio Eidrigevičiaus menų centrą, sulaukę prokurorai nesikreips į teismą dėl viešojo intereso gynimo.
„Pareiškėjų inicijuota iniciatyva pastato išsaugojimui negali būti iškelta virš kitos visuomenės dalies suinteresuotumo pastato rekonstravimu bei atnaujinimu“, – teigiama Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime.
Tokį sprendimą prokuratūra priėmė išnagrinėjusi net tris nuo pernai rugsėjo iki gruodžio jai atsiųstus raštus: Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškimą dėl planuojamų statybų teisėtumo, pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ bei Panevėžio tarybos opozicijos prašymus dėl viešojo intereso gynimo.
Istorinės dalies nesudarkys
„Garso“ rekonstrukcijos į SEMC aplinkybes prokuratūra nagrinėjo, regis, visais įmanomais aspektais – ne tik statybos leidimo išdavimo detales, bet ir kino centro pastato istorinę vertę.
Tyrimą atlikę prokurorai surinko duomenis, kokiu pagrindu ir kokiais motyvais Panevėžio savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo taryba priėmė sprendimus atsisakyti įtraukti kino centrą „Garsas“ į Kultūros vertybių registrą. Kad šis pastatas Respublikos gatvėje atsidurtų tokiame registre, intensyviai siekė kovojantieji už esamo „Garso“ išsaugojimą. Pastatą paskelbus kultūros paveldo vertybe, jo išvaizdą keičiančiai rekonstrukcijai būtų buvęs užkirstas kelias.
Kilus viešoms diskusijoms dėl kino teatro pastato išsaugojimo bei tuo suinteresuotiems asmenims kreipusis į Kultūros paveldo departamentą dėl pastato įrašymo į kultūros vertybių registrą, departamentas šį klausimą buvo perdavęs svarstyti Savivaldybės Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai. Jos ekspertams neįžvelgus pastato vertingųjų savybių ir nepaskelbus jo kultūros paveldu, vos po pusmečio taryba vėl sulaukė rašto dar kartą grįžti prie to paties klausimo. Visgi ekspertai ir antrąkart pareiškė, kad kino centro Panevėžyje pastatas nėra tas, kurį vertėtų išsaugoti nepaliestą ateities kartoms. Mat nors kino centras šioje vietoje Respublikos gatvėje statytas dar 1920 m., iki šių dienų gerokai pakeitęs išvaizdą: 1964 m. senasis „Garsas“ nustojo veikti, o 1968 m. jo vietoje pagal tipinį to meto projektą iškilo naujas pastatas. Visgi dabartinis „Garsas“ atrodo nebe taip, kaip 7-ajame dešimtmetyje. Paskutinį kartą kino centras rekonstruotas 1999 m. ir jo išvaizda gerokai pakeista.
Kaip teigia Panevėžio apygardos prokuratūra, tyrimo metu negauta duomenų, kad dar kartą rekonstravus „Garso“ pastatą bus pakenkta Panevėžio istorinės dalies vertingosioms savybėms ar tai turės neigiamos įtakos arti esantiems kultūros paveldo objektams.
Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai net tris kartus svarsčius „Garso“ klausimą ir nesuradus, kodėl jis turėtų būti paskelbtas saugoma vertybe, įsikišo ir Valstybinė kultūros paveldo komisija. Šioji Panevėžio kino centro reikalų ėmėsi sulaukusi prezidentūros persiųsto „Garso“ gynėjų rašto.
Kultūros paveldo departamentui atsisakius tenkinti Valstybinės kultūros paveldo komisijos, esančios patarėja prezidentūrai ir Seimui, rekomendaciją dar kartą svarstyti dėl „Garso“ sovietinio pastato paskelbimo saugotinu, šioji kreipėsi į prokuratūrą. Tik šįkart – jau ne dėl „Garso“ istorinės vertės. Komisija įžvelgė, kad jo vietoje turintis iškilti SEMC pastatas suprojektuotas per aukštas Panevėžio senamiesčiui, dargi neturi šlaitinio stogo, todėl Savivaldybės išduotas leidimas statybai gali būti neteisėtas. Prokurorai savo ruožtu kreipėsi į Valstybinę teritorijų planavimo ir statybų inspekciją (VTPSI) prašydama atlikti patikrinimą dėl planuojamos „Garso“ rekonstrukcijos į SEMC teisėtumo.
Prieš tai inspekcija net du kartus buvo pasisakiusi, kad Savivaldybės išduotas statybos leidimas yra teisėtas, bet apsvarsčiusi trečią kartą jį paskelbė neteisėtu. Mat, pasak VTPSI, nors rekonstrukcija neprieštarauja miesto nei detaliajam, nei bendrajam planui, visgi neatitinka istorinės dalies specialiojo plano reikalavimų. Pagal jį šioje vietoje pastatų aukštis gali būti 19 m, o SEMC su apžvalgos aikštele ant stogo sieks 25,8 m. Aktą su tokiomis išvadomis VTPSI pateikė ir Panevėžio savivaldybei. Šioji pareiškė, kad inspekcija pražiūrėjo esminį dalyką – 19 m aukštis numatytas naujai statomiems pastatams, o „Garsas“ bus rekonstruojamas.
VTPSI ėmėsi dar kartą tirti savo pačios išvadas ir kol kas nėra pateikusi galutinio atsakymo.
Panevėžio apygardos prokuratūra teigia, jog jai kreiptis į teismą dėl viešojo intereso gynimo būtų nepagrįsta ir nelogiška, mat pati VTPSI, kaip statybos priežiūrą atliekanti institucija, pati ėmėsi veiksmų.
Motyvų ne vienas
Prokurorai teigia nustatę ir kitų svarbių aplinkybių, dėl kurių atsisakyta kreiptis į teismą dėl SEMC.
Kaip teigiama Panevėžio apygardos prokuratūros nutarime, nagrinėjamu atveju yra svarbu, kad nebūtų prarastos valstybės investicijos, numatytos kino teatro „Garsas“ rekonstravimui į SEMC.
„Pažymėtina, kad rekonstruojamas pastatas (kino teatro „Garsas“) nėra įtrauktas į vietinės reikšmės kultūros vertybių registrą, dalis Panevėžio miesto bendruomenės pasisako už pastato išsaugojimą, kita Panevėžio bendruomenės dalis pasisako už rekonstrukciją. Pareiškėjų inicijuota iniciatyva pastato išsaugojimui negali būti iškelta virš kitos visuomenės dalies suinteresuotumo pastato rekonstravimu ir atnaujinimu“, – rašoma prokuratūros nutarime.
Be to, Savivaldybės taryba vasario pradžioje patvirtino naują Panevėžio istorinės dalies specialųjį planą, o pagal jį būsimojo SEMC 25,8 m aukštis jau nebeturėtų kelti diskusijų.
„Garso“ rekonstrukcijos į SEMC niuansus išnagrinėjusios Panevėžio apygardos prokuratūros verdiktas: pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ prašyme, taip pat miesto Tarybos opozicijos prašyme ir Valstybinės kultūros paveldo komisijos pareiškime keliamas ginčas nepažeidžia viešojo intereso, todėl priimtas sprendimas nesikreipti į teismą dėl jo gynimo.
Tiesa, šis Panevėžio savivaldybei optimistinis nutarimas dar gali būti per mėnesį skundžiamas aukštesniajam prokurorui.
Rengiasi ieškoti rangovo
Panevėžio savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna teigė apie prokuratūros nutarimą girdėjęs, nors apie jį miesto valdžios nėra oficialiai informavusi nė viena iš pusių, kurios teikė prašymus teisėsaugai dėl viešojo intereso gynimo.
Pasak T. Juknos, šiuo metu Centrinei projektų valdymo agentūrai yra pateikti tikrinti „Garso“ rekonstrukcijos rangos darbų viešojo pirkimo dokumentai. Planuojama, kad agentūra patikrinimą baigs iki mėnesio pabaigos ir Savivaldybė galės skelbti konkursą rangovui atrinkti. Administracijos direktorius skaičiuoja, kad šis užtruktų maždaug pusę metų, o tai reiškia, kad kino centro virsmas į SEMC galėtų startuoti 2021-ųjų pradžioje.
Visgi Savivaldybė dar turi sulaukti ir VTPSI verdikto, ar statybos leidimas „Garsui“ rekonstruoti yra teisėtas.
Svarbus ne tik Panevėžiui
T. Jukna neslepia, jog jei statybų inspektoriai, jau dukart leidimą pripažinę teisėtu, vieną kartą – neteisėtu, nuspręs, kad dokumentas negaliojantis, Savivaldybė nusiteikusi kreiptis į teismą.
„Istorinės dalies specialiajame plane ne didesnis nei 19 metrų aukštingumas galioja tik naujai statybai, o apribojimų rekonstruojamiems pastatams tikrai nėra. Be to, pastatas stovi ne prie gatvės, bet kvartalo viduryje, o specialiajame plane kalbama apie aukštingumą pastatų, esančių prie gatvės“, – pabrėžė T. Jukna.
SEMC projektą administracijos direktorius vadina reikšmingu ne tik Panevėžiui, bet ir Lietuvai.
„Tai viena iš pavyzdinių kultūros įstaigų konversijų iš sovietinio paveldo į europinio lygmens centrą, kuris pritrauks ne tik pavienius lankytojus, bet ir užsienio svečius. Centras bus orientuotas ne į vieną kryptį, o multifunkcinis. Jo veikla bus išvystyta iki ne tik Baltijos šalyse, bet ir Europoje žinomų renginių. Tiek aprėpti šiandieną nesugebėtų nė viena Panevėžio įstaiga“, – pabrėžė T. Jukna.