Panevėžyje planuojamo statyti Stasio Eidrigevičiaus menų centro (SEMC) šalininkai teigia, kad dėl šio projekto kilusios aistros peržengė kultūringos diskusijos ribas ir perauga į patyčias. Planuojamo rekonstruoti kino centro „Garsas“ gynėjai nemano, kad jų pasisakymai prasilenkia su moralės normomis.
Kreipimąsi dėl nuolatinės viešos asmens orumą žeminančios informacijos skleidimo
SEMC vardu išplatinusi laikinoji jo direktorė Kristina Jakubauskaitė-Veršelienė neatmeta, jog dėl garsiam dailininkui, iš Panevėžio krašto kilusiam S. Eidrigevičiui daromo psichologinio spaudimo gali būti netgi kreiptasi į teismą.
„(…) glumina vis labiau ryškėjanti visas etikos ir padorumo ribas peržengianti tendencija juodinti ne tik projektą, bet asmeniškai menininką Stasį Eidrigevičių, pasirengusį miestui padovanoti didelę savo kūrybos kolekcijos dalį.
Pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti Garsą“ ir asmenų, besipriešinančių menų centro steigimui, skleidžiama žeminanti retorika S. Eidrigevičiaus atžvilgiu, viešai socialiniuose tinkluose ir asmeniškai elektroniniu paštu atakuojant menininką negatyvaus turinio informacija, formuoja neadekvataus bendravimo fenomeną.
Atsižvelgiant į tai, kreipiamės į asmenis, nepriimtinais būdais siekiančius savo tikslų, – gerbkite menininko Stasio Eidrigevičiaus garbę ir orumą, gindami savo nuomonę remkitės faktais ir argumentais, o ne žeminančiais ir pašaipiais užgauliojimais. Galiausiai – gerbkite save ir savo veiksmais neiškreipkite pilietinių iniciatyvų sąvokos“, – teigiama SEMC išplatintame viešame kreipimesi.
Mato psichologinį spaudimą
Pasak K. Jakubauskaitės-Veršelienės, situacija darosi dramatiška, o daug į viešąją erdvę paleistų kaltinimų yra be pagrindo.
„Šita tendencija prasidėjo dar metų pradžioje, kai S. Eidrigevičių tiesiogiai ėmė pasiekti pilietinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ atstovų elektroniniai laiškai. Tokie, kaip „saugokite savo vardą, Stasy“. Suprantu, kad tai nėra taip balta ir juoda, kai iš karto matoma, kas negerai. Bet kai žmogus pradeda gauti tokius laiškus, kuriais bandoma sukelti jam abejones, psichologinį diskomfortą, tai yra jau psichologinio smurto išraiška. Tokios nuolatinės injekcijos asmenį gali išbalansuoti, padaryti psichologiškai pažeidžiamą“, – teigė laikinoji SEMC direktorė.
Anot jos, stebina, kad su pasaulinio garso dailininku bendraujama ne tik stokojant pagarbos, bet ir žeminant jo asmenį.
„Praeitą savaitę S. Eidrigevičiaus vardas buvo minimas socialiniame tinkle plitusioje dažnutėje – eiliuotame pasišaipyme. Socialiniai tinklai yra visų mūsų kritinio mąstymo ir vidinės kultūros didžiulis išbandymas. Kas juose rašoma, vienaip ar kitaip pasiekia adresatą. Gerai, jei žmogus psichologiškai tam atsparus. Bet menininkai nėra politikai, kurie pasiruošę būti puolami iš visų pusių. Šitaip elgtis su menininku yra tiesiog nepagarbu, juolab kad S. Eidrigevičius – išskirtinio statuso asmenybė. Toks asmuo nusipelno žmogiškos pagarbos. Mes juk negalime prie prezidento prieiti ir sakyti: ei tu, Gitanai. Yra savaime suprantamos etiškos bendravimo normos, bet turbūt kažkam tai nėra suprantama“, – kalbėjo K. Jakubauskaitė-Veršelienė.
Plakatą naudojo neteisėtai
Socialiniame tinkle aistros dėl SEMC atkreipė ir Lietuvos autorių gynimo asociacijos dėmesį.
Panevėžietis, asmeninėje paskyroje paskelbęs įžeidų eilėraštį, neva dedikuotą S. Eidrigevičiui, ir tokiu kūriniu pasidalinęs su pilietine iniciatyvine grupe „Išsaugoti „Garsą“, sulaukė LATGA įspėjimo išimti prie eilėraštuko be S. Eidrigevičiaus sutikimo publikuotą jo paveikslą.
„Tikiuosi, kad tokie dalykai daugiau nepasikartos. Socialiniai tinklai nėra asmeninio naudojimo, o viešoji erdvė ir kūrinio viešinimas juose privalo būti derinamas su autoriumi arba jo atstovais. Tai nėra tas pats, kaip atsisiųstą iš interneto paveikslėlį atsispausdinti ir pasikabinti namuose ant sienos. Publikavimas socialiniuose tinkluose yra tas pats, kas viešinimas interneto portaluose – tam reikalingas leidimas“, – pabrėžė LATGA Menų skyriaus vizualiųjų menų poskyrio vadovė Gabrielė Naprušienė.
Anot jos, paskyros valdytojas, sulaukęs LATGA įspėjimo, be leidimo publikuotą S. Eidrigevičiaus plakatą išėmė.
Rodo į Konstituciją
Viešo paraginimo laikytis etikos sulaukusios pilietinės iniciatyvinės grupės „Išsaugoti „Garsą“ atstovai tvirtina S. Eidrigevičiui adresavę tik du laiškus ir nemanantys, jog jų vieši pasisakymai prasilenkia su moralės normomis.
„Pilietinė iniciatyvinė grupė „Išsaugoti „Garsą“ atstovauja daugiau nei 4000 asmenų, pasirašiusių peticiją dėl kino teatro „Garsas“ išsaugojimo. Į menininką Stasį Eidrigevičių, su kurio vardu ketinama griauti ,,Garsą“’, buvo kreiptasi du kartus – 2020 m. sausio 21 d. ir 2020 balandžio 22 d. Abu laiškai yra vieši, paskelbti socialiniuose tinkluose“, – „Sekundei“ teigė grupės atstovė Laura Mikšionienė.
„Gerb. Stasy Eidrigevičiau, net mes, kurie prašo Panevėžio miesto savivaldybės, Kultūros ministro, nestatyti menų centro, pavadinto Jūsų vardu Stasio Eidrigevičiaus menų centras, nugriaunant kino teatrą „Garsas“, prašome Jūsų, saugokite savo vardą. Mes esame prieš tai, kad Jūsų vardu prisidengiant, būtų vykdomas įstatymų pažeidinėjimas, sėkmingos daugiametės kultūros įstaigos naikinimas, istorinio pastato nugriovimas, miesto ir Lietuvos kino bei kultūros bendruomenės supriešinimas, neapykantos kurstymas, melo skleidimas, autorinių teisių pažeidinėjimas ir miesto istorinės kultūros paveldo dalies išdarkymas“, – menininkui rašė „Garso“ gynėjai.
Kitame laiške jie ragino SEMC kurti apleistame buvusiame konservų fabrike.
Anot L. Mikšionienės, „Lietuvoje tebegalioja Konstitucija, suteikianti teisę laisviems piliečiams reikšti savo nuomonę ir siekti racionalaus valstybės ir savivaldybės išteklių naudojimo“.
Komercinio kino nenaikina
K. Jakubauskaitė-Veršelienė teigia, jog aktyvieji „Garso“ šalininkai savo pareiškimuose naudoja klaidinančius argumentus. Pasak jos, ir keli tūkstančiai parašų po peticija išsaugoti sovietmečiu statytą kino teatro pastatą, surinkti visuomenei pateikus netikslią informaciją.
„Skleidžiama žinia, kad Panevėžyje naikinamas nekomercinis kinas, griaunamas kultūros paveldas. Visiškai suprantama, kad tą išgirdusiems žmonėms natūraliai kilo nuostaba, kodėl tokie dalykai vyksta. Ne su vienu kultūros sektoriaus žmogumi esu kalbėjusi apie tą situaciją, kad pastatas nėra joks kultūros paveldas ir nėra grėsmės nekomerciniam kinui. Tą išgirdęs ne vienas pakeitė savo nuomonę“, – tvirtino K. Jakubauskaitė-Veršelienė,
Pagal SEMC projektą, jame numatyta kino salė.
„Nesu girdėjusi nė vienos Savivaldybės darbuotojų minties, kad būtų svarstoma atsisakyti nekomercinio kino veiklos. Kaip tik šita kultūros sritis labai vertinama ir Savivaldybė nusiteikusi ją išlaikyti“, – sako laikinoji SEMC vadovė.
Nuo kultūros iki verslo
Nors SEMC dar nė nepradėtas statyti, projektas jau dabar visuomenę sukėlė ant kojų. Valstybinei teritorijų planavimo ir statybų inspekcijai (VTPSI) pateikus teismui prašymą panaikinti Panevėžio savivaldybės išduotą leidimą SEMC statybai, nors prieš tai pati inspekcija du kartus jį buvo pripažinusi teisėtu, projektą ginti stojo įvairios asociacijos – nuo kultūros iki verslo.
Praėjusią savaitę prezidentūrą, Vyriausybę, Kultūros ministeriją, VTPSI, paveldosaugininkus, Panevėžio savivaldybę pasiekė įvairių miesto ir šalies bendruomenių raštai, kuriuose reiškiamas palaikymas ambicingam Panevėžio projektui. Į aukščiausias šalies institucijas prašydami neužkirsti kelio SEMC kreipėsi Panevėžio alumnų asociacija, Lietuvos dailininkų sąjungos Panevėžio skyrius, Panevėžio krašto pramonininkai, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmai, Panevėžio miesto Kultūros ir meno taryba, Lietuvos bibliotekininkų draugija, dauguma Lietuvos architektų sąjungos Panevėžio skyriaus narių, Kultūros savivaldos kolegija.
Kol kas teisme statybos leidimo SEMC peripetijos nepradėtos nagrinėti. Teismas grąžino statybų prievaizdams jų pačių skundą ir nurodė jį patikslinti iki gegužės 8-osios. VTPSI vakar dar nebuvo pateikusi pataisyto skundo.