Juozas Zikaras su Meno mokyklos mokiniais. J. ZIKARO NAMŲ-MUZIEJAUS FONDŲ nuotr.

Garsiajam skulptoriui atminti rinks geriausią idėją iš trijų

Garsiajam skulptoriui atminti rinks geriausią idėją iš trijų

Paskelbusi idėjų konkursą įamžinti garsiojo skulptoriaus Juozo Zikaro atminimą, Panevėžio savivaldybė sulaukė trijų pasiūlymų.

Menininkų sumanymus jau kitą savaitę planuojama pristatyti panevėžiečiams.

Smulkmenos paaiškės atplėšus vokus

Miesto visuomenininkai, daug metų siekę, kad Aukštaitijos sostinėje būtų pastatytas tarpukariu neįgyvendintas projektas – J. Zikaro Panevėžiui kurtas Nepriklausomybės paminklas, dažnai vadinamas „Laisve“, tikisi, kad ši idėja nemirė.

„Kitą savaitę visuomenė tars žodį: išsakys nuomonę, pritarimą, kritiką, pastebėjimus. Paskui kviesime komisiją, kuri išrinks pačią pačiausią idėją“, – sako Savivaldybės Teritorijų planavimo ir architektūros skyriaus vedėjas Saulius Glinskis.

Pasiūlymų vertinimo komisijoje dirbs Savivaldybės atstovai, taip pat dailininkai, skulptoriai, architektai – ne tik iš Panevėžio.

Pasak S. Glinskio, konkurse nebuvo keliami ypatingi reikalavimai.

„Pirkome pačią idėją. Autoriai galėjo savo nuožiūra siūlyti medžiagiškumą“, – sako vedėjas.

Anot jo, konkursui autorių siūlomos medžiagos panašios: bronza, granitas, tačiau visos pateiktos idėjos kardinaliai skiriasi.

Ar jas pateikė vietos menininkai, ar iš svetur, kol neatplėšti vokai, nežinoma.

Meno kūrinys Juozui Zikarui atminti iškils prie J. Balčikonio gimnazijos, kur garsusis skulptorius kurį laiką mokytojavo. P. ŽIDONIO nuotr.

Meno kūrinys Juozui Zikarui atminti iškils prie J. Balčikonio gimnazijos, kur garsusis skulptorius kurį laiką mokytojavo. P. ŽIDONIO nuotr.

Numatytos premijos

S. Glinskio teigimu, kai skelbiamas viešas pirkimas, nuspėti dalyvių skaičių labai sunku, džiaugiamasi sulaukus bent trijų.

Savivaldybė buvo numačiusi geriausiomis pripažintų trijų idėjų autoriams skirti premijas nuo 3 tūkst. iki 1 tūkst. eurų, o su laimėtoju pasirašyti sutartis ir pačiai idėjai įgyvendinti.

„Kitą savaitę visuomenė tars žodį: išsakys nuomonę, pritarimą, kritiką, pastebėjimus. Paskui kviesime komisiją, kuri išrinks pačią pačiausią idėją.“

S. Glinskis

J. Zikaro atminimui įamžinti miestas galėtų skirti apie 20 tūkst. eurų.

Pasak S. Glinskio, jei pasiūlytoji idėja įtilps į numatytą sumą, galbūt skulptoriui skirtas meno kūrinys atsirastų dar šiais metais.

Juozas Zikaras prie kuriamos „Laisvės“ statulos Panevėžio valstybinės gimnazijos sporto salėje. P. ŠINSKIO/ PANEVĖŽIO JUOZO BALČIKONIO GIMNAZIJOS ISTORIJOS MUZIEJAUS nuotr.

Juozas Zikaras prie kuriamos „Laisvės“ statulos Panevėžio valstybinės gimnazijos sporto salėje. P. ŠINSKIO/ PANEVĖŽIO JUOZO BALČIKONIO GIMNAZIJOS ISTORIJOS MUZIEJAUS nuotr.

Vieta prie gimnazijos

J. Zikaras dirbo J. Balčikonio gimnazijoje, tad ir paminklui parinkta vieta prie šios mokyklos Respublikos gatvėje. O štai namas P. Puzino gatvėje, kur gyveno skulptorius, neišlikęs. Dabar jo vietoje stovi Registrų centro pastatas.

Su J. Balčikonio gimnazija J. Zikaro istorija glaudžiai susijusi. 1919 metais Zikarų šeima iš Peterburgo grįžo į Lietuvą, net rasti darbo nesisekė. Atsitiktinai sutikęs Panevėžio gimnazijos muzikos mokytoją Mykolą Karką, J. Zikaras sulaukė kvietimo joje dėstyti piešimą. Šeima gyveno Paliukuose, o skulptorius tik savaitgaliais 20 kilometrų pas savuosius kulniuodavo pėsčias. Po kiek laiko šeimai pavyko įsikurti Panevėžyje – apsigyveno išsinuomotame ankštame bute. Vėliau pasistatė namą. Dirbdamas Panevėžio gimnazijos dailės mokytoju, J. Zikaras sukūrė daugelį nepriklausomos Lietuvos simboliais tapusių meno kūrinių. 1928 metais jam sulaukus tuomečio švietimo ministro Konstantino Šakenio kvietimo dėstyti skulptūrą Kauno meno mokykloje, šeima persikėlė į laikinąją sostinę.

Jaučia moralinę skolą

Panevėžys tarpukariu planavo pastatyti Nepriklausomybės paminklą. J. Zikaro sukurtas jo modelis buvo perduotas įvertinti komisijai. Paminklui reikalingos lėšos buvo renkamos daug metų, tačiau Nepriklausomybės paminklas, kitaip dar vadinamas „Laisve“, taip ir liko nepastatytas.

Per pastaruosius tris dešimtmečius panevėžiečiai visuomenininkai ne kartą kėlė idėją mieste pastatyti maketu telikusį J. Zikaro kūrinį. Viena Panevėžio kraštiečių klubo „Tėviškė“ įkūrėjų Liudvika Knizikevičienė sako būtinai eisianti pažiūrėti, kaip menininkai siūlo įamžinti J. Zikaro atminimą.

„Mes visą laiką norėjome nepastatyto J. Zikaro paminklo, bet dabar tematika kitokia. Žinoma, eisime pasižiūrėti, nelabai įsivaizduoju, ką ir kas pavaizduos“, – svarsto L. Knizikevičienė.

Ji sako jaučianti savotišką moralinę skolą, kad garsaus skulptoriaus darbas liko neįgyvendintas.

Tokiam paminklui, jos nuomone, vieta prie gimnazijos būtų per kukli – tokiam darbui reikėtų aikštės.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų