G. Karalius, išgirdęs, kokiam titului esąs pasiūlytas, sako į Vadoklius grįžęs ne dėl įvertinimų, tačiau džiaugiasi, kad kaimas jį priėmė. M. Garucko nuotr.

Garbės pilietį rinko iš skulptoriaus ir vienuolės

Garbės pilietį rinko iš skulptoriaus ir vienuolės

Panevėžio rajone garbės piliečio vardą šįmet siūloma suteikti Vadokliuose gyvenančiam garsiam skulptoriui, profesoriui Gediminui Karaliui. Jei tam pritartų Savivaldybės taryba, menininkas būtų jau šešioliktas rajono garbės pilietis.

Tarp Vadoklių ir Ramygalos

Panevėžio rajono vicemero ir Rajono garbės piliečio vardo suteikimo komisijos pirmininko Antano Pociaus teigimu, šiemet rinktasi iš dviejų kandidatų. Ramygaliečiai tokiam reikšmingam titului buvo pasiūlę savo kraštietę vienuolę Mariją Kazimierą Kaupaitę, o vadokliečiai – profesorių, skulptorių Gediminą Karalių.

M. K. Kaupaitė – Šv. Kazimiero seserų kongregacijos – pirmos lietuvių įkurtos vienuolijos – įsteigėja, Pažaislio vienuolyno atgaivintoja, lietuvybės puoselėtoja, mirusi 1940 metais. 1986 metais pradėta jos beatifikacijos byla, o 2010 metais jai suteiktas Garbingosios Dievo tarnaitės titulas.

Pripažindama ir vienuolės nuopelnus, komisija vis dėlto pasirinko G. Karaliaus kandidatūrą.

Pasak A. Pociaus, komisija nusprendė pagerbti dabar gyvenantį žmogų. Kol kas iš visų rajono garbės piliečių šis titulas po mirties suteiktas tik rašytojai Gabrielei Petkevičaitei-Bitei.

Skulptoriaus G. Karaliaus pavardę įrašyti į rajono garbingiausiųjų sąrašą siūloma įvertinus jo ypatingus kūrybinius nuopelnus ir išskirtinį indėlį meno bei kultūros srityje ne tik Panevėžio rajono kraštui, bet ir Lietuvai.

„Neabejoju, kad komisijos sprendimas geras ir Tarybos nariai jam pritars“, – mano vicemeras.

Priešingu atveju rajonas neturėtų šių metų garbės piliečio. Tokio dalyko dar nėra buvę per penkiolika metų.

Ženklai savame krašte

Garbės piliečio vardo suteikimo ceremonija tradiciškai vyksta vasario 16-ąją vietovėje, iš kur apdovanojamas žmogus kilęs. Jei rajono Taryba pritars G. Karaliaus kandidatūrai, iškilminga ceremonija vyks Vadokliuose. Garbės piliečiui įteikiamas garbės piliečio pažymėjimas ir specialus ženklas bei skiriama vienkartinė maždaug 3 000 eurų išmoka.

Pasak A. Pociaus, skulptoriaus kandidatūrą pasiūlė Panevėžio rajono Vadoklių kultūros centras, Vadoklių seniūnija, Vadoklių pagrindinė mokykla ir kaimo bendruomenė. Net ir pavienio asmens siūlymas būtų vertinamas lygiai taip pat, kaip kolektyvinis.

„Laikausi tokios taktikos, kad jeigu ir išvykau, tai privalau sugrįžti. Dirbi savo darbą, vasaros atostogas parduodi ir grįžti.“

G. Karalius

Profesorius 77-erių G. Karalius yra vienas pirmųjų Lietuvos nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatų. Gimęs Kaune, tačiau po kelerių metų šeima persikėlė į Karalių kaimą Vadoklių seniūnijoje. Vadokliuose menininkas baigė mokyklą, toliau mokslus tęsė Kaune. Už nuopelnus Sąjūdžio metais skulptorius apdovanotas Lietuvos Nepriklausomybės medaliu. Jis kuria dekoratyvines skulptūras, paminklus, mažąją plastiką, jo darbų galima išvysti įvairiose šalies vietovėse ir net užsienyje.

G. Karalius 2008 metais sukūrė Vadoklių miestelio heraldiką – herbą ir vėliavą. Skulptorius jau ne vienerius metus vėl gyvena Vadokliuose. Kaimo aikštę puošia jo kurta Vyčio skulptūra, skirta Vyčio apygardos partizanų atminimui. Pernai profesorius kartu su Vadoklių meno mėgėjais inicijavo spektaklį „100 metų išvaduotiems Vadokliams“, skirtą Vadoklių išvadavimo nuo bolševikų 100-osioms metinėms paminėti – buvo scenarijaus autorius. Be to, šia proga sukūrė medalį „100 laisviems Vadokliams“.

Simboliška, kad kandidato į rajono garbės piliečius rankose šiuo metu gimsta paminklas, skirtas 1918 metų savanoriams atminti.

Už dėmesį kaimui

G. Karalius, išgirdęs, kokiam titului esąs pasiūlytas, sako į Vadoklius grįžęs ne dėl įvertinimų, tačiau džiaugiasi, kad kaimas jį priėmė.

Anot jo, toks titulas jam būtų ir tam tikras įpareigojimas.

„Reikia pirmiausia suprasti, kas ta garbė. Kaip tą garbę palaikyti, nes labai greitai ją galima prarasti“, – sako menininkas.

Nors G. Karaliui vienam pirmųjų Lietuvoje skirta nacionalinė premija, vadokliškis kuklinasi ypatingų nuopelnų neturintis, kad dar būtų paskelbtas ir savo krašto garbės piliečiu.

„Čia gal už dėmesį savo kaimui, savo Vadokliams?“ – svarsto kūrėjas.

O progų likti gyventi kitoje šalyje ir įgyti kitą pilietybę garsus skulptorius turėjęs ne vieną. Tačiau grįžti į gimtąjį kraštą, pasak G. Karaliaus, buvo senas jo troškimas.

„Laikausi tokios taktikos, kad jeigu ir išvykau, tai privalau sugrįžti. Dirbi savo darbą, vasaros atostogas parduodi ir grįžti“, – sako menininkas.

Atvers vartus atminčiai

Naujausio paminklo 1918 metų savanoriams atminti darbai, pasak kūrėjo, juda į pabaigą. Visgi, pasak autoriaus, dar nežinia, ar pavyks baigti iki Vasario 16-osios.

„Su tomis progomis – peilis. Prieš jas skubama daryti, padaroma nekokybiškai. Tą puikiai žinau. Geriau ramiai dirbti, o proga nebūtinai turi sutapti“, – įsitikinęs skulptorius.

Pasak profesoriaus, juk viduramžiais bažnyčias statydavo šimtus metų ir jokių progų joms atidaryti nereikėdavo. Dabar skubama viską daryti greitai ir visose srityse.

G. Karaliaus kuriamas paminklas savanoriams iškils šalia Vadoklių bažnyčios. Pasak skulptoriaus, šis darbas jungs tris elementus: Gedimino stulpus, piramidę arba penkias laiptų pakopas, simbolizuojančias žmogaus augimo ir sąmoningumo pakopas pagal penkis brandos etapus. Praeinant pro Gedimino stulpus tarsi pro vartus atsivers savanorių pavardės.

„Juos praėjęs, paskaitęs įgauni kitą matymą. Sąmonėje turėtų įvykti pokytis“, – sako autorius.

Šis paminklas 1918 metų savanoriams primins laiką, kai buvo klojami tautinės valstybės pamatai.

„Aš pats ilgą laiką net nežinojau, kad Vadokliai turėjo tokią istoriją“, – prisipažįsta G. Karalius.

Faktai

Krašto šviesuoliai

Nuo 2005 metų Panevėžio rajono garbės piliečio vardas suteiktas 15-ai asmenų: Alfonsui Giedraičiui, Kazimierui Kisieliui, Rimantui Banevičiui, Jonui Žilevičiui, Virmantui Velikoniui, Pranciškui Benediktui Tamulioniui, Gabrielei Petkevičaitei-Bitei, Jonui Čeponiui, Klementui Sakalauskui, Gražinai Grigaliūnienei, Vytautui Rapolui Gritėnui, Edmundui Rinkevičiui, Edrund Olaisen, Jonui Kauneckui, Valerijai Bartulienei.

Komentarai

  • Mačiau paminklą gyvai prieš savaitę. Deramoje vietoje ir atrodo įspūdingai : nedidokas, bet atrodo, kad jo dvasia apima visą erdvę nuo žemės iki debesų. Vaizdas sukėlė pasididžiavimą tėvyne. Nepykit Vadokliečiai, bet manau toks tikrąją prasmę šedevras turėtų būti Kaune ar Vilniuje, kad jį matytų kuo daugiau žmonių.

    • Atsakyti
  • Pijokas: Skulptura reikia pastatyti man!

  • Pagarba šiam kūrėjui ir Vadokliams, pasiūliusiems Karaliaus kandidatūrą. Rajonas tikrai juo didžiuojasi. Labai gera, kad toks didis žmogus gyventi pasirinko mūsų Vadoklius.

  • Ar privalu kasmet turėti? Priešingu atveju rajonas neturėtų šių metų garbės piliečio…

Rodyti visus komentarus (4)

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų