"Sekundės" archyvo nuotr.

Garantijos greitosios pacientams

Garantijos greitosios pacientams

Gyventojai piktinasi, kad ligoninių priėmimo skyriuose pagalbos tenka laukti kelias valandas, šių skyrių medikai – kad juos gaišina tie ligoniai, kuriuos turėtų gydyti šeimos gydytojai. Ligoninių vadovai pirštu baksnoja ir į greitąją, kuri, anot jų, dažnai teikia taksi paslaugas. Kas padėtų išeiti iš aklavietės?

kameros-01-greitoji-pagalba-priimamasis-priemimo-skyrius-ligonine

Didžioji dalis greitosios medicinos pagalbos automobiliu į ligoninę atvežtų pacientų yra paguldomi į stacionarą, tačiau medikai neturi teisės prašyti susimokėti ir tų, kuriems nereikalinga skubi pagalba. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Gyventojai piktinasi, kad ligoninių priėmimo skyriuose pagalbos tenka laukti kelias valandas, šių skyrių medikai – kad juos gaišina tie ligoniai, kuriuos turėtų gydyti šeimos gydytojai. Ligoninių vadovai pirštu baksnoja ir į greitąją, kuri, anot jų, dažnai teikia taksi paslaugas ir į priėmimo skyrius veža ne skubios, o ambulatorinės pagalbos reikalingus pacientus.
Tačiau jų prašymu greitosios medicinos pagalbos automobiliais atvežamų pacientų būklės analizę atlikę Panevėžio teritorinės ligonių kasos (TLK) specialistai priėjo išvadą, kad tokie priekaištai greitajai nepagrįsti. Pasak jų, didžioji dalis atvežamų pacientų guldomi į ligoninę.
Ligonių kasos duomenimis, per šių metų pirmąjį pusmetį Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis (GMPS) sulaukė 13 tūkst. 349 iškvietimų, 8 tūkst.126 atvejais pacientai buvo nuvežti į ligoninę, daugiau kaip pusė jų paguldyti į stacionarą. Panevėžio rajono greitosios medicinos pagalbos per minėtą laikotarpį prireikė 3 tūkst. 861 kartą, į ligoninę pacientai vežti 2162 kartus. Kiek mažiau kaip pusė visų atvežtųjų buvo paguldyti į stacionarą.
Tačiau guldymas į ligoninę nėra vienintelis rodiklis, rodantis, kad greitoji pacientą į ligoninę atvežė ne be reikalo. Kai kuriems ligoniams Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje buvo suteikta pagalba, kai kurie paguldyti stebėti.
„Didžioji dalis pacientų į priėmimo skyrių atvyko patys ir dauguma jų buvo išleisti gydytis ambulatoriškai. Greitoji atvežė mažiau, bet didžioji dalis jos pacientų buvo paguldyti į stacionarą“, – „Sekundei“ teigė Panevėžio TLK Informatikos ir statistikos skyriaus vedėjas Raimundas Abramavičius.
Panevėžio TLK duomenimis, daugiausia pacientų į ligoninių priėmimo skyrius suplūsta pirmadienį ir savaitgalį. Daugiausia jų būna nuo vidurdienio, paskui sumažėja, o vakare vėl padaugėja.
Pernai vasario 9-ąją nuo 17 iki 18 valandos Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriuje užfiksuota rekordiškai daug pacientų – jų buvo 44, tokiu paros metu paprastai būna keliolika.
Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė sako, kad gauna daug iškvietimų pas lėtinius ligonius ir nemažai jų nuvežama į ligoninę, nors daugelis galėtų gydytis ambulatoriškai. Kaip tvirtino direktorė, greitosios medikai negali rizikuoti ir palikti tokių žmonių namuose, nes neretai neįmanoma iš simptomų, širdies kardiogramos ir kraujospūdžio nustatyti, ar ligoniui reikalinga skubi pagalba, ar jis gali palaukti kitos dienos, kai dirbs jo šeimos gydytojas.
„Nieko keisto, kad priėmimo skyriuje paaiškėja, jog žmogui nereikalinga būtinoji pagalba. Ligoninė turi diagnostinę aparatūrą ir įvairių sričių specialistų. Mūsų galimybės diagnozuoti labai ribotos“, – „Sekundei“ aiškino R. Ramoškienė.

„Nieko keisto, kad priėmimo skyriuje paaiškėja, jog žmogui nereikalinga būtinoji pagalba. Ligoninė turi diagnostinę aparatūrą ir įvairių sričių specialistų. Mūsų galimybės diagnozuoti labai ribotos.“

R. Ramoškienė

Panevėžio apskrities GMP yra keturi gydytojai. Taigi, beveik kasdien vienoje brigadoje dirba gydytojas. Ši brigada siunčiama į tuos iškvietimus, kai yra duomenų, kad atvejis ypač sunkus.
Panevėžio rajono GMP skyriaus vyriausioji slaugytoja Genė Brukštienė pasakojo, kad pasitaiko, kai akivaizdu, jog pacientui nereikalinga būtinoji pagalba, tačiau jis reikalauja vežti į ligoninę. Medikai atsisakyti negali, tačiau jo ligos istorijoje pažymi, kad atvežtas paties prašymu.

Negalės prašyti susimokėti

Nuo šių metų spalio gyventojai gali nebebijoti, kad greitajai juos atvežus į priėmimo skyrių ir paaiškėjus, jog skubios pagalbos nereikia, iš jų bus paprašyta susimokėti.
Šių metų rugsėjo pabaigoje išėjo sveikatos apsaugos ministro įsakymas, pagal kurį paciento atvežimas į priėmimo-skubios pagalbos skyrius greitosios pagalbos automobiliu prilyginamas atvykimui turint gydytojo siuntimą.
Ministerija aiškina, kad tuo įsakymu siekiama apsaugoti pacientus. Mat greitosios medicinos pagalbos stotyse dirba tik vienas kitas gydytojas, o slaugytojai ne visada gali gerai įvertinti, ar žmogui reikalinga būtinoji pagalba ligoninėje. Juolab kad paciento namuose ar greitosios automobilyje jie gali atlikti tik pačius paprasčiausius tyrimus: pamatuoti kraujospūdį, padaryti kardiogramą ir panašiai.

j-vokietiene

Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo-skubios pagalbos skyriaus vedėja J. Vokietienė teigia, kad daug gyventojų kreipiasi be reikalo – jie galėtų gydytis ambulatoriškai. „Sekundės“ archyvo nuotr.

Priėmimo skyriuje paaiškėjus, kad vis dėlto skubios pagalbos nereikia, ir medikams paciento paprašius susimokėti už suteiktas gydymo paslaugas ir specialisto konsultaciją, kildavo konfliktų.
Naujovė gerokai suglumino medikus. Respublikinės Panevėžio ligoninės Priėmimo- skubios pagalbos skyriaus vedėja Jolanta Vokietienė sako, kad iki šiol kai kuriems greitosios atvežtiems pacientams tekdavo susimokėti už paslaugas, jei paaiškėdavo, jog jiems nebūtina skubi pagalba. Dabar medikai nežino, kaip elgtis, nes, pasak vedėjos, įsakyme daug prieštaravimų.
„Ministerijos paprašėme išaiškinti“, – teigė ji.
Panevėžio teritorinės ligonių kasos direktorius Jonas Narbutas tvirtino, kad įsakymas vienareikšmiškai sako, jog negalima apmokestinti greitosios atvežto paciento, ir stebisi, kad medikams dar kyla klausimų.
J. Vokietienės teigimu, gyventojai ir šiaip linkę be reikalo kreiptis į Priėmimo- skubios pagalbos skyrių, o dabar gali dar labiau piktnaudžiauti.
Ministerija žada priimti atitinkamas pataisas, jeigu žmonės pradėtų gudrauti ir piktnaudžiauti suteikta galimybe kviesti greitąją nesibaiminant, kad jos iškvietimas ir nuvežimas į ligoninę bus pripažintas nereikalingu ir teks susimokėti.
Beje, tai, kad greitosios nuvežimas prilyginamas siuntimui į ligoninę, nereiškia, jog pacientas turi būti guldomas į stacionarą. Teisė spręsti palikta priėmimo skyriaus gydytojams.

Reikėtų budinčio gydytojo tarnybos

Ligoninių vadovai teigia, kad priėmimo skyriuose tikrai skubios pagalbos reikalingi ligoniai jos sulauktų kur kas greičiau, jeigu sumažėtų vadinamųjų ambulatorinių pacientų. O jų sumažėtų, jeigu šeimos klinikos savo pacientams užtikrintų pagalbą visą parą.
Dabar jos to nedaro. Panevėžio pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos su Respublikine Panevėžio ligonine sudaro sutartis dėl jų pacientų priėmimo po darbo valandų, švenčių dienomis ir naktimis. Už vieno ligonio apžiūrą, kai jam nereikalinga skubi pagalba, šeimos gydytojai ligoninei moka kiek daugiau kaip 10 eurų.
Medikų bendruomenės nuomonė, kaip poliklinikos ir šeimos klinikos galėtų užtikrinti pacientams pagalbą visą parą, išsiskiria. Vieni mano, kad savivaldybės turėtų skirti lėšų budinčioms medikų brigadoms įsteigti ir jos budėtų priėmimo-skubios pagalbos skyriuose tada, kai šeimos klinikos nedirba.
Kiti sako, kad pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos galėtų kooperuotis – kurioje nors įkurti budinčio gydytojo tarnybą, kuri po darbo valandų ir švenčių dienomis aptarnautų kelių klinikų pacientus.
Didžiausios mieste pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigos – Panevėžio poliklinikos – direktorė Irena Čeilitkienė mano, kad tokiai idėjai įgyvendinti turėtų būti skirtas papildomas finansavimas.
„Jeigu šeimos gydytojas dirbs naktį, kitą dieną jis turės ilsėtis ir negalės priimti savo pacientų. Vadinasi, mums reikėtų papildomų gydytojų etatų“, – teigė poliklinikos vadovė.
Pasak direktorės, poliklinikoje šeštadieniais budintis gydytojas dirba iki 14 valandos, tačiau į įstaigą kreipiasi vos keli pacientai, išskyrus metą, kai išauga sergamumas.
„Dieną žmonės eina į prekybos centrus, o vakare susizgrimba ieškoti medikų pagalbos“, – ironizavo I. Čeilitkienė.
Panevėžio TLK direktoriaus J. Narbuto nuomone, jeigu šeimos gydytojai sumanytų steigti tokią tarnybą, dabar tai turėtų daryti savo lėšomis, tačiau ateityje galima būtų prašyti Sveikatos apsaugos ministerijos papildomų lėšų.

Vilniečių praktika pasiteisino

Budinčio gydytojo tarnyba Lietuvoje nėra naujiena. Vilniaus centro poliklinikoje ji veikia jau kelerius metus. Čia kasdien budi gydytojai nuo 20 val. iki 7 val., poilsio ir švenčių dienomis – visą parą.
Budinčio gydytojo tarnybos darbuotojų komanda teikia paslaugas ūmiai susirgusiems savo ir dar 28 pirminės asmens sveikatos priežiūros įstaigų, kurios yra sudariusios sutartis, pacientams. Įvertinęs asmens sveikatos būklę, budinčios tarnybos gydytojas skiria gydymą arba kviečia greitosios medicinos pagalbos brigadą.
Šios poliklinikos direktorius dr. Kęstutis Štaras sako, kad iš pradžių tokia tarnyba aptarnavo tik savo poliklinikos pacientus, kurių buvo apie 140 tūkst., o dabar aptarnauja apie 500 tūkst.
Kitos gydymo įstaigos jai kas mėnesį už kiekvieną savo prisirašiusį pacientą moka po kelis centus. Toks mokestis Centro poliklinikai leidžia planuoti Budinčio gydytojo tarnybos darbą. Anksčiau joje budėdavo vienas gydytojas, dabar – du trys, priklausomai nuo šventinių dienų skaičiaus, sergamumo.
Gydytojai vietoje turi galimybę atlikti kraujo, rentgeno tyrimus.
Direktorius, paklaustas, ar įstaigai nėra nuostolinga turėti Budinčio gydytojo tarnybą, atsakė, kad jai išlaikyti tenka skirti lėšų iš kitų sričių, iš kurių poliklinika uždirba.
„Tačiau pacientams labai patogu, kad yra tokia tarnyba. Juk ne visais atvejais gali išsikviesti greitąją, o čia gali atvykti ir pasikonsultuoti. Savo ruožtu greitoji sulaukia mažiau iškvietimų, gali greičiau atvykti pas tikrai skubios pagalbos reikalingus ligonius. Mažiau apkraunami ir ligoninių priėmimo skyriai“, – „Sekundei“ tvirtino sostinės Centro poliklinikos vadovas.
Neseniai šioje įstaigoje poilsio dienomis nuo 8 iki 20 valandos pradėjo dirbti psichologas.

 

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų