-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Vyriausybė ėmėsi sveikatos apsaugos reformos ir ilgai laukti nežada.
Prieš trejus metus pradėjusi modeliuoti naują sveikatos priežiūros įstaigų tinklo pertvarkos planą, Sveikatos apsaugos ministerija (SAM) prieš mėnesį savo „kūdikį“ pirmą kartą pristatė viešai. Kaip ateityje turėtų atrodyti ligoninės, poliklinikos, šeimos gydytojų kabinetai, greitosios medicinos pagalbos tarnybos, pirmiausia pristatyta Sveikatos reikalų komitetui.
Dabar reformos planai jau keliauja ant šiam reikalui suburtų darbo grupių bei regionuose veikiančių medicinos įstaigų ir savivaldybių stalų. Trečiadienį planas atvertas Panevėžio regiono atstovams.
Panevėžio miesto ir rajono savivaldybių, Respublikinės Panevėžio ligoninės, poliklinikų ir kitų medicinos įstaigų vadovai klausė ištempę ausis, kas numatyta būtent jiems.
Tokio pasitarimo tikslas buvo ne tik informuoti apie planuojamus pokyčius ir jų tikslus, bet ir sulaukti iš panevėžiečių nuomonės apie teikiamas idėjas.
Trūksta aiškumo
„Pirmiausia turėčiau pasakyti, kad tai kol kas tėra tik pokyčių gairės, tad patvirtinti, paneigti ar užbėgti už akių su konkrečia informacija nesinorėtų, nes dar daug kas gali keistis“, – įspėja susitikime dalyvavęs Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna.
Tačiau jis neslepia, kad naujasis planas diskusijos dalyviams iš Panevėžio sukėlė daug klausimų, pareikšta nemažai pastabų.
Iš esmės, pasak direktoriaus, į pasitarimą pakviestos savivaldybės sutinka, kad šalies medicinai reikia permainų. Bet pasigesta aiškumo.
„Kas šiandien mums pateikiama, nėra viskas aišku. Daug klaustukų dėl reformos finansavimo“, – sako T. Jukna.
Pateikdama planą, Vyriausybė iš karto pristatė ir jo kainą – 800 mln eurų. Dalis šios sumos iš Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo fondo, kita dalis – iš Europos Sąjungos investicijų.
Reformos organizatorių teigimu, tokių pinigų turėtų pakakti iškeltam tikslui: Lietuvos sveikatos apsaugą pertvarkyti taip, kad medicinos paslaugos būtų prieinamos visiems gyventojams – nesvarbu, kur jie gyvena, kokia jų socialinė ar ekonominė padėtis.
Tačiau T. Jukna neturi atsakymo, iš kokių pinigų, pavyzdžiui, būtų išlaikomas siūlomas visų valstybinių medicinos įstaigų toje pačioje savivaldybėje centralizuotas koordinavimas. Teigiama, kad tokių pareigų galėtų imtis viena miesto įstaigų ar net naujas darinys, vadinamas bendruomenės sveikatos centru.
Jo pagalba, pasak direktoriaus, tikrai praverstų dabartinės pandemijos situacijoje. Tačiau jei toks centras imtų reguliuoti kiekvieno paciento vizitus pas gydytojus Panevėžyje, T. Juknos nuomone, tikėtini sunkumai.
Vienas stiprins, kitas gali naikinti
„Kol kas tai tik diskusijos pradžia ir vėliau atsiras sprendimai“, – akcentuoja T. Jukna.
Direktorius visgi pateikia keletą pagrindinių punktų, pagal kuriuos krypo diskusija su Vyriausybe.
Pirmiausia savivaldybės turės įvertinti, kiek jos pačios savo teritorijoje planuoja sveikatos apsaugos pokyčių. Antai Panevėžio savivaldybė rimtai svarsto apie antrinę pagalbą miesto poliklinikoje.
Naujosios reformos diskusijų lauke – ir bazinis medicinos paslaugų paketas.
„Siūloma, kurių medicinos paslaugų savivaldybėje turėtų būti daugiau, kurių – mažiau. Panevėžio ligoninėje akcentuojama stiprinti kardiologiją, galbūt atsisakyti onkologijos. Pagal naują planą paslaugos turi būti koncentruojamos regionuose“, – aiškina direktorius.
Dar labiau reforma paliestų mažas ligonines.
SAM nuomone, pertvarkos reikia ir tam, kad efektyviau būtų užpildomos lovos ligoninėse.
Daugeliui šalies regionų esą reikėtų šiek tiek mažinti chirurgijos lovų, o Panevėžiui neva nereikia tiek daug ir tuberkuliozės lovų. Taip pat svarstoma pertvarkyti vaikų raidos sutrikimų tinklą, paliekant Vilniaus ir Kauno centrus, o Šiauliuose, Klaipėdoje ir Panevėžyje turėti tik krizių prevencijai, ambulatorinei pagalbai ir reabilitacijai skirtą tinklą.
Pagal ministerijos parengtą modelį iš dabar esančių daugiau nei 16 tūkst. aktyvaus gydymo lovų iki 2030-ųjų šį skaičių ketinama sumažinti maždaug 1500-ais.
Tačiau planuojama didinti dienų, kai lova yra aktyviai naudojama, skaičių: nuo 270 dabar iki 300 dienų per metus.
T. Jukna neneigia, kad lovų ir paslaugų perskirstymas medicinos įstaigose gali atsiliepti darbo vietoms. Tačiau kai kur jų turėtų ir padaugėti.
„Kur bus sumažinta pagalba, ten gali mažėti darbuotojų poreikis. Bet kuriant naują koordinavimo centrą, reikėtų daugiau administracijos“, – sako Savivaldybės administracijos vadovas.
Renka informaciją
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis per pasitarimą su Vyriausybės atstovais įspėjo, kad vertinti sveikatos apsaugos reformą ir teikti pastabas neskubės. Tą patį jis pakartojo ir „Sekundei“.
„Dabar renkame informaciją. Kol kas būtų per daug sudėtinga vertinti, kokios pasekmės laukia pakeitus sistemos struktūrą, perskirsčius paslaugas, finansavimą. Vyriausybės deklaracijos gražios, bet susidaryti nuomonę apie tai dar ankstoka“, – mano E. Lunskis.
Tačiau SAM, regis, nepasirengusi ilgai laukti. Ją spaudžia finansavimas iš Europos Sąjungos.
Kad gautų numatytas lėšas reformai, Lietuva pakeitimus jau turi įgyvendinti kitų metų pusmetį.
T. Jukna replikuoja, kad niekada nėra teisinga projektą vykdyti paskui pinigus: pirma reikia išgryninti idėjas, paskui jai ieškoti lėšų.
Rūta Ramoškienė. „Sekundės“ nuotr.
Nepadaryti blogiau
Į planuojamą sveikatos priežiūros sistemos pertvarką patenka ir greitoji medicinos pagalba. Jos klausimams suburta atskira darbo grupė, kuriai priklauso ir Panevėžio miesto greitosios medicinos pagalbos stoties direktorė Rūta Ramoškienė.
„Bendro sprendimo dar nėra, kiek tų greitųjų turi likti ir kada reforma turėtų mus paliesti. Bet keliami du svarbiausi klausimai: ar greitoji turi būti viena visoje Lietuvoje centralizuota įstaiga su penkiais regioniniais centrais, ar penkios atskiros regioninės įstaigos kaip dabar“, – sako R. Ramoškienė.
Įkūrus vieną įstaigą, bendrą visoje Lietuvoje, anot direktorės, tarnyba dirbtų pagal tokį modelį, kaip veikia teritorinės ligonių kasos, policijos komisariatai. Tokia sistema, pašnekovės nuomone, galbūt suvienodintų dabar skirtingus greitosios medicinos pagalbos stočių darbuotojų atlyginimus, darbo sąlygas, aprūpinimą priemonėmis.
Gal ir greitųjų brigados, pasak direktorės, po reformos būtų proporcingiau išdėstytos teritorijose. Centralizavus šią tarnybą greitųjų stotys būtų pavaldžios SAM, o nebe savivaldybėms, kaip yra dabar.
„Baisiausia šiame plane – nepadaryti blogiau nei dabar. Norisi, kad greitosios pagalba būtų labiau prieinama ir efektyvesnė“, – pabrėžia R. Ramoškienė.
Terminas – rudenį
Šiuo metu šalyje greitosios medicinos pagalbos paslaugas teikia 49 juridiniai asmenys. Pas ligonius Lietuvoje kasdien skuba 218 brigadų. Ir nors reformos sumanytojų siekis – užtikrinti, kad visose vietovėse žmonės greitosios sulauktų laiku ir per vieną valandą galėtų gauti būtiną skubią pagalbą ligoninėje, brigadų skaičių planuojama didinti tik trimis.
„Reforma modeliuoti pradėta dar 2018-aisiais. Per trejus metus daug kas pasikeitė. Brigadų mažėjo, nes mažėjo gyventojų. Bet dėl epidemijos ir senstančios visuomenės darbo mums tik daugėjo. O jei ateityje dar prisidės nelegalūs migrantai… – sako R. Ramoškienė.
Todėl, anot jos, dabar iš naujo modeliuojama, koks yra tikrasis greitųjų poreikis regionuose.
Panevėžio greitosios medicinos pagalbos stotis turi 8,5 brigados. Ši tarnyba savo darbuotojus siunčia ir į Panevėžio rajono bei kaimynines savivaldybes.
SAM suburta darbo grupė, dirbanti su Greitosios pagalbos įstatymu, jį turi baigti iki rugsėjo ar spalio.
