-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Žmonių, kuriems iki šio šeštadienio būtų užvertos didžiųjų prekybos centrų, grožio salonų ar kitos paslaugų vietos, liko saujelė. Sveikatos apsaugos ministerijos duomenimis, nuo 2021 m. gegužės galimybių pasą bent kartą atsisiuntė daugiau nei 2 milijonai gyventojų. Tačiau prekybos vietos, kuriose buvo reikalaujama šio dokumento, – pastebimai ištuštėjusios.
Prekybos centro „Ryo“ direktorė Vilma Paškevičienė teigė, kad lyginti pirkėjų srautus su praėjusiais metais, kai daugelis veiklų buvo visai uždarytos, netikslinga. Tačiau lyginant su 2019-aisiais, pirkėjų sumažėjo kone 20 proc.
„Nuo pat pirmos galimybių paso galiojimo dienos pajutome, kad klientų srautai drastiškai sumažėjo. Toks elgesys buvo savotiška pasipriešinimo forma prieš valdžios priimtas pandemijos valdymo priemones. Net ir turintieji galimybių pasus, tiesiog vedami bendros idėjos, rinkosi mažesnes parduotuves, kur jų nebuvo reikalaujama“, – mano V. Paškevičienė.
Ji abejoja, ar ir nuo šeštadienio žmonės vėl masiškai plūstelės į prekybos centrus. Anot direktorės, pasikeitė ne tik pirkėjų įpročiai. Panevėžyje išlieka sudėtinga ir epidemiologinė situacija.
„Sudėtinga vertinti, ar tie 20 proc. klientų sugrįš į prekybos centrą. Kaip žinoma, šiuo metu labai daug sergančių ar esančių saviizoliacijoje, tad bent kol kas nesitikime klientų antplūdžio“, – teigė V. Paškevičienė.
V. Paškevičienės teigimu, galimybių pasų tikrinimas buvo finansiškai sunki našta, kurią tekdavo padalyti prekybos centro patalpų nuomininkams. Galiausiai tai būdavo įskaičiuojama į kainą, kurią sumokėdavo pirkėjai. Dabar uždarose prekybos vietose, turgavietėse vienam pirkėjui turėtų tekti ne mažiau nei 15 kv. m arba vienu metu bus galima aptarnauti ne daugiau kaip vieną asmenį.
„Ribojimai parduotuvėms dėl ploto taip pat yra dideli suvaržymai, ypač restoranams, kavinėms ar kitoms maitinimo įstaigoms. Jie ne taip džiaugiasi galimybių paso panaikinimu kaip kiti prekybininkai. Mums bent finansiškai bus lengviau, nes kaštai tikrinant klientų galimybių pasus tikrai labai dideli“, – skaičiavo prekybos centro vadovė.
Galimybių pasas, V. Paškevičienės teigimu, kėlė visuomenės pasipriešinimą. Prie įėjimų jį tikrinantys apsaugos darbuotojai kasdien turėdavo atlaikyti kaltinimų laviną. Net ir žinodami taisykles žmonės bandydavo prasmukti be paso, o neįleisti įtūžį išliedavo ant savo pareigą atliekančių darbuotojų.
„Panaikinus galimybių pasą gal nebeliks tokio supriešinimo ir nuolatinių konfliktų“, – vylėsi V. Paškevičienė.
Į didžiuosius prekybos centrus neįleidžiami gyventojai turėjo tenkintis mažomis maisto prekių parduotuvėmis.
Ieškantiems drabužių ar avalynės liko du pasirinkimai – pirkti internetu arba turgavietėse. Tačiau pastarosios taip pat nesigiria didesniais pirkėjų srautais. Centrinę turgavietę valdančios bendrovės „Kauptė“ direktorė Asta Pačekajūtė teigė, kad lyginant su metais, kai apie pandemiją niekas net nebuvo girdėjęs, lankytojų turguje tikrai mažiau.
„Liko tie, kurie ir anksčiau eidavo į turgų. Pirkdavusieji firminėse drabužių ir batų parduotuvėse ir toliau jose perka, tik gal internetu. Mes visų laukiame išskėstomis rankomis, bet nenutiko taip, kad neturintieji galimybių paso labai gausiai pas mus plūstelėtų“, – teigė A. Pačekajūtė.
Ji pastebi, kad pandemija šiek tiek pakoregavo pirkėjų įpročius. Atvirose turgavietėse, kuriose galimybių pasas nebuvo reikalingas, riboti pirkėjų srautų praktiškai nereikėjo, nes panevėžiečiai dabar renkasi kitokį laiką apsipirkti turguje.
„Pastebėjome, kad daugiau ateina paprastomis dienomis ar anksti ryte, kai įprastai pirkėjų srautai išties nėra dideli. Iš kaimo vietovių ar tolimesnių Panevėžio ir Šiaulių apskričių miestų žmonės paprastai suplūsdavo savaitgaliais, o dabar net ir jie važiuoja apsipirkti paprastą dieną. Prie visko galima prisitaikyti, svarbiausia, kad netektų vėl užsidaryti, kai turguje švilpavo tik vėjas“, – kalbėjo A. Pačekajūtė.
Galimybių pasas kavinėms, restoranams bei kitoms maitinimo įstaigoms leido vienu metu priimti daugiau klientų. Panaikinus šį dokumentą, telieka rekomendacija tarp staliukų išlaikyti dviejų metrų atstumą arba įrengti pertvaras. Kavinės „Kavalierius“ savininkas Justinas Dalinda pripažįsta, kad kol kas jie nėra gavę jokių nurodymų, kaip turės reguliuoti srautus.
„Jokio oficialaus nutarimo nesame matę. Galimybių pasų tikrinimas mums nebuvo labai patogi priemonė, atėmė daug laiko ir kėlė klientų nepasitenkinimą. Bet jeigu atsiranda kitų reikalavimų, kaip kad išlaikyti dviejų metrų atstumą tarp staliukų, tai irgi iššūkis“, – kaip reikės dirbti nuo šeštadienio, dar nelabai žino kavinės savininkas.
J. Dalindos teigimu, galimybių pasas buvo nepatogus vien tuo, kad labai dažnai iškildavo techninių nesusipratimų.
„Kaip ir turi žmogus pasą, bet atsiranda techninių problemų, tai neprideda geros patirties apsilankant kavinėje. Čia eina atsipalaiduoti, o dar turi rūpintis, ar pavyks nuskenuoti jų galimybių pasą“, – pastebi J. Dalinda.
Jo kavinėje galimybių pasas, pasak verslininko, turėjo labai mažą įtaką klientų srautui, tačiau jei nuo šiol reikės laikytis dviejų metrų atstumo tarp staliukų, teks panaikinti apie trečdalį sėdimų vietų.
„Sunku logiškai paaiškinti, kad tokios priemonės – dėl visų bendros sveikatos. Guodžia nors tai, kad leidžia dirbti, o prie ribojimų galima prisitaikyti“, – mano J. Dalinda.
