T.Šiaudinio nuotr.

Gabiausiems abiturientams – padėkos (atnaujinta)

Gabiausiems abiturientams – padėkos (atnaujinta)

Daugelyje Panevėžio gimnazijų – išleistuvių nuotaika. Penktadienio popietę patys gabiausi miesto abiturientai buvo pakviesti į Dailės galeriją atsiimti padėkos raštų už puikius pasiekimus ir egzaminų rezultatus.

O šiemet jie tikrai geri. Panevėžio gimnazistų kraitėje – net 99 šimtukai: šeši moksleiviai gavo po tris šimtukus, o keturiolika – po du. Kai kuriems iki geriausio rezultato pritrūko tik šiek tiek sėkmės. Praėjusiais metais panevėžiečiai gavo gerokai mažiau šimtukų – 85.

Talentingiausi rajono abiturientai pagerbti Bistrampolio dvare. Nors šimtukas šiemet tik vienas, už aukščiausius įvertinimus apdovanoti 22 moksleiviai.

„Sekundės“ kalbinti abiturientai neslėpė džiaugsmo egzaminų rezultatais, nors kai kurie prisipažino tikėjęsi geresnių. Didžioji dalis jaunuolių jau apsisprendė, kuriuo keliu pasuks. Tačiau tas kelias veda dažnai svetur, kur, jaunimo akimis, daugiau galimybių. Kai kurie neatvyko net į apdovanojimų ceremoniją.

J. Balčikonio gimnazijos abiturientė Aušrinė Marinskaitė prisipažino, kad netrukus krausis lagaminus ir išvyks į Didžiosios Britanijos Lidso universitetą studijuoti chemijos. Kaip tvirtino mergina, chemija ją visuomet traukė. Ne vienoje to dalyko olimpiadoje sužibėjusi panevėžietė iš egzamino gavo 98 balus. Už anglų ir matematiką – šimtukus, o už biologiją – 95 balus.

„Kai mokslai patinka, ir mokytis nesunku. Prieš egzaminus tikrai nesėdėjau per naktis prie knygų, nes mokiausi visus metus. Pasirinkau studijas Anglijoje – tikiu, kad ten gerokai didesnės perspektyvos“, – tvirtino mergina.

Koją pakišo gimtoji kalba

Net tris šimtukus – už matematiką, informacines technologijas ir anglų kalbą –gavęs K. Paltaroko gimnazijos abiturientas Džiugas Praninskas teigė, kad tikslieji mokslai nuo mažumės buvo jo stiprioji pusė, tad ir daug pastangų nereikėjo. Matematikos egzaminas jam pasirodė net per lengvas. Kiek sudėtingiau buvo informacinės technologijos, mat ten būta užduočių, kurių mokykloje net nėra mokoma. Tačiau įvairiuose konkursuose ir olimpiadose dalyvavęs Džiugas su jomis be vargo susidorojo.

„Didžiausias iššūkis man buvo lietuvių kalba. Tai mano silpnoji vieta, nes iš prigimties aš tiksliukas, bet gavau 86 balus, o tai gal visai ir neblogai“, – kalbėjo vaikinas.

Dabar beliks įstoti į savo svajonių specialybę – programų sistemas Vilniaus universitete. Anot Džiugo, mokytis turėtų būti be galo įdomu, be to, ir karjeros bei darbo perspektyvos viliojančios. Net studentai nesunkiai gauna darbo, tad nereikės būti finansiškai priklausomam nuo tėvų.

Programų sistemas norėtų studijuoti ir J. Miltinio gimnazijos gimnazistas Gabrielius Šamšonas. Vaikinas už informatiką gavo 90 balų, bet jo sąskaitoje net du šimtukai – už matematiką ir anglų kalbą. Gabrielius apgailestavo, kad koją jam pakišo lietuvių kalba – surinko tik 29 balus.

„Norėjau geresnių rezultatų. Lietuvių kalbos balai tikrai nedžiugina, bet labiausiai nusivyliau informatika, nes šiam egzaminui rengiausi daugiausia, tad tikėjausi šimtuko. Bet viliuosi, kad įstoti tai nesutrukdys. Dėl paties universiteto dar nesu apsisprendęs, bet žinau, kad studijuosiu programų sistemas, nes nuo pat dešimtos klasės programuoju ir tai man labai patinka“, – sakė G. Šamšonas.

Visų pedagogų nuopelnas

Iš dviejų dešimčių apdovanotų moksleivių – net 16 J. Balčikonio gimnazijos abiturientų. Šios įstaigos direktorius Raimondas Dambrauskas tikino, kad rezultatai labai nenustebino. Nors visi laurai tenka gimnazijai, tačiau iš tiesų tai visos miesto pedagogų bendruomenės nuopelnas.

„Pas mus ateina gabūs ir motyvuoti vaikai. Kai mokiniai patys nori mokytis, ir pedagogams dirbti lengviau. Nebereikia laiko gaišti drausmei ar kitoms problemoms spręsti, visą dėmesį galima sutelkti tik į mokslus. Tad šiemet net 25 proc. vaikų – kas ketvirtas mokinys – gavo šimtukus. Iš 99 šimtukų 73 priklauso mūsų gimnazistams. Be to, ir išlaikymo vidurkis gerokai aukštesnis. Taigi skaičiai yra iškalbingi“, – „Sekundei“ sakė R. Dambrauskas.

Tiesa, šiemet net devyni moksleiviai suklupo dėl lietuvių kalbos ir literatūros egzamino. Pasak direktoriaus, jau ne pirmi metai, kai tas egzaminas kiša koją net ir stropiems mokiniams. Kasmet šio dalyko egzamino neišlaiko daugiausia mokinių visoje Lietuvoje. Daugiausia sulaukiama ir apeliacijų.

„Aišku, labai gaila tų vaikų. Gal ne tas temas pasirinko, gal nesuprato, gal reikėjo gilesnės analizės. Egzaminas – laimės dalykas. Be abejo, yra ir vertinimo problemų. Savo įtaką daro ir informacinės technologijos: vaikai mažiau skaito knygų, jų žodynas skurdesnis, nes daugiau bendrauja socialiniuose tinkluose. Išties keista, kad anglų kalbos rezultatai geresni nei lietuvių“, – kalbėjo J. Balčikonio gimnazijos direktorius.

Genų ir aplinkos dermė

Apdovanojimų ceremonijoje padėkos kalbos skambėjo ne tik geriausius rezultatus parodžiusiems abiturientams, bet ir jų mokytojams. Du šimtukus gavusio 5-osios gimnazijos abituriento Jono Čepėno mama Vilma Skibiniauskaitė tvirtino, kad užauginti šimtukininką reikia ne tik gerų genų, bet ir puikių pedagogų, kurie vaiką vestų teisingu keliu. Kai mokinys iš kontrolinio darbo gauna dešimtuką, tai gali būti atsitiktinumas, bet kai už egzaminus surenka net kelis šimtukus – jau dėsningumas. Pasak jos, pirmiausia tai yra Dievo nuopelnas, kad tokia genų kombinacija nulėmė intelektinių gebėjimų potencialą, svarbios ir asmeninės vaiko savybės, kurias padėjo išugdyti tėvai, draugai, aplinka, gebėjimas kryptingai ir kantriai dirbti, be jokios abejonės, vienas svarbiausių faktorių – mokykla.

„Mokykla ne kaip pastatas, o bendruomenė, ypač mokytojų kolektyvas. Mūsų Jonui labai pasisekė – iš pradžių tvirtus pagrindus gavo Pradinėje mokykloje, o vėliau – 5-ojoje gimnazijoje. Nors sūnus labai gabus, penktoje klasėje jis sugebėjo tapti prasčiausiai besimokančiu mokiniu, krėtė įvairiausias išdaigas. Net suabejojome savo, kaip tėvų, auklėjimo sugebėjimais. Tačiau dabar dėkoju visam pedagogų kolektyvui, kuriame bjaurieji ančiukai nesijaučia piktų ančių kieme, o yra kantriai auginami iki gražių gulbių, drąsiai skleidžiančių sparnus skrydžiams“, – pedagogams, išugdžiusiems ne vieną šimtukininką, dėkojo V. Skibiniauskaitė.

Šventę paįvairino stiklo menininko Remigijaus Kriuko instaliacijos „Riedantys mėnesienoje“ pristatymas. Patiems gabiausiems abiturientams buvo patikėta perkirpti raudoną parodos atidarymo juostelę.

Vienintelė šimtukininkė

Penktadienio popietę padėkos žodžiai, gėlių žiedai, linkėjimai buvo skiriami ir rajono abiturientams. Bistrampolio dvaro menėje buvo apdovanoti 22 moksleiviai, kurių bent vieno egzamino rezultatai yra aukšti.

Vienintelis šimtukas už anglų kalbą priklauso Velžio gimnazijos gimnazistei Monikai Blinstrubytei, o keliems abiturientams pritrūko vos vieno ar dviejų balų iki išsvajoto rezultato. Mergina atsiimti padėkos negalėjo, nes jau išvyko į Angliją, kur nuo rudens planuoja mokytis.

Monika savo rezultatais džiaugiasi, nors, kaip ir kiekvienam abiturientui, kirba mintis, kad galėjo ir geriau. Aukoti miego mokslams nereikėjo, nes mokykloje užtektinai gavo vertingos informacijos. Be abejo, prie tokių puikių rezultatų prisidėjo ir mokytojos, kurios ne tik rengė olimpiadoms ir egzaminams, bet ir skatino kūrybiškumą, ragino nuolat eiti tobulėjimo keliu.

Kur toliau mokytis, mergina ilgai nedvejojo. Per vieną iš mokykloje vykusių projektų ji susipažino su Lietuvoje žinoma zoologe Grita Skujiene, ši ir paskatino savo gyvenimą susieti su šiuo mokslu. Kadangi Lietuvoje zoologijos studijų nėra, tik magistrantūra, tad ji išvyko į Angliją.

„Nusprendžiau mokytis Anglijoje dėl naujos aplinkos, noro išbandyti save bei pačios studijų krypties, o Lietuvoje galimos tik zoologijos magistrantūros studijos. Po mokslų planuoju dar kurį laiką pakeliauti, susipažinti su kitų kraštų flora ir fauna, tačiau norėčiau grįžti į Lietuvą. Kita vertus, galima savo šalį mylėti ir garsinti ne tik joje gyvenant“, – „Sekundei“ sakė M. Blinstrubytė.

 

Galerija

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų