G. Kartano nuotr.

G. Nausėda sieks antrosios prezidento kadencijos (papildyta)

G. Nausėda sieks antrosios prezidento kadencijos (papildyta)

Prezidentas Gitanas Nausėda sieks antrosios šalies vadovo kadencijos. Apie tai jis paskelbė ketvirtadienį Prezidentūroje surengtoje spaudos konferencijoje.

„Aš esu nusiteikęs ir pasiryžęs tęsti pradėtus darbus. Aš dalyvausiu Lietuvos Respublikos prezidento rinkimuose 2024 m. gegužės mėnesį“, – pranešė prezidentas.
Kalbėdamas prezidentas apžvelgė per pastarąją kadenciją įvykusius, anot jo, tektoninius lūžius.
„Per tuos keturis su puse metų įvyko daug kas. Įvyko tai, ko 2019 metais mes negalėjome prognozuoti: pandemija, neteisėti rinkimai Baltarusijoje, nelegali migracija, karas Ukrainoje, energetikos išteklių brangimas. Tačiau nepaisant šių iššūkių, o gal net jų dėka – Lietuva sustiprėjo. Šiandien Lietuva yra stipresnė ir saugesnė ir yra padariusi didelį žingsnį į priekį, suprantant silpnesniųjų visuomenės atstovų poreikius. Šiandien padaryta daug sprendimų, kurie priartino prie gerovės valstybės modelio, apie kurį aš kalbėjau 2018-2019 metais“, – sakė G. Nausėda.
„Ar padaryta viskas? Ne. Ar galima padaryti daugiau? Taip. Ir kai 2019 metais ėjau į prezidento rinkimus, pirmyn mane vedė tikėjimas, kad mes galime įgyvendinti šiuos tikslus kartu. Kad šie tikslai yra pernelyg svarbūs ir bendri, kad galėtume kažkaip tai daryti atskirai“, – patikino jis.
Žada „santūrią“ rinkiminę kampaniją
Savo sprendimą prezidentūroje paskelbęs G. Nausėda susilaukė klausimo, ar nebijo susilaukti priekaištų, kad rinkiminei kampanijai naudojo administracinį resursą.
„Kiekvienas veikiantis prezidentas automatiškai turi imanentinę problemą, nes ką jis bedarytų, jis bus apkaltintas, kad naudojasi resursais. Net ir išėjęs į Daukanto aikštę aš, turbūt, būčiau tuo pačiu apkaltintas. Neabejoju, kad taip pat jautėsi eidama antrosios kadencijos 2014 m. Dalia Grybauskaitė“, – žurnalistams sakė G. Nausėda, pažymėdamas, kad jo rinkiminė kampanija bus „santūri“
„Manau, kad sprendimą turime atiduoti į žmonių rankas, Darysiu viską, kad mano rinkiminė kampanija būtų santūri“, – sakė G. Nausėda.

Prezidentas išeiti atostogų negali, bet premjeras – turėtų

Prezidentas sako, kad negalėtų išeiti atostogų mėnesiui iki rinkimų, nes tai nėra numatyta Lietuvos įstatymuose. Tačiau prezidento rinkimuose dalyvauti taip pat apsisprendusi premjerė, tęsė G. Nausėda, apie laikiną pasitraukimą iš pareigų galėtų pagalvoti.
„Net jeigu norėčiau tai padaryti – negalėčiau. Nes, kaip jūs žinote, man įstatymai, Konstitucija nenumato jokių atostogų ir mano gyvenimas vyksta 24/7 principu. Todėl tokia galimybė tiesiog nėra numatyta“, – kalbėjo G. Nausėda.
„Aš laikausi tos pačios nuostatos, kad, turbūt, būtų geriau net ir pačiam premjerui, jeigu jis laikinai pasitrauktų iš savo pareigų, galėdamas koncentruotis tiems dalykams, kurie yra tiesiogiai susiję su rinkimais. Bet kaip ketina elgtis šiuo atveju premjere, turbūt būtų tikslingiausia klausti tiesiogiai jos“, – sakė jis.
Taip jis kalbėjo referuojant į lapkričio mėnesį atliktos LRT apklausos duomenis, kuriais remiantis pusė gyventojų Lietuvoje pasisako už premjerės I. Šimonytės pasitraukimą likus mėnesiui iki prezidento rinkimų. Prezidentas tikino, kad pagrindinis jo prioritetas kitais metais bus „valstybės reikalai“.
„Ši situacija, kaip dar kartą kartoju, užprogramuota mūsų teisėkūros ir čia aš jos nekvestionuoju. Aš tikrai esu pasirengęs dalyvauti rinkiminėje kovoje visai kitais principais, negu dalyvavau 2019-aisiais metais. Todėl tikrai mano pagrindinis prioritetas bus mūsų valstybės reikalai, valstybės saugumas, užsienio politika“, – akcentavo G. Nausėda.

Rinkiminė konkurencija neturėtų trukdyti bendradarbiavimui

Kalbėdamas apie bendradarbiavimą su kitomis valdžios institucijomis, G. Nausėda pažymi, jog rinkiminė konkurencija neturėtų būti tuo svertu, nuo kurio priklausytų tolesnis institucijų bendradarbiavimas.
„Taip, kartais politinė konkurencija užgožia galimą bendrą sutarimą dėl svarbių dalykų, bet netgi nepaisant to, reikia vis tiek stengtis to siekti. Tiesiog tai pasiekiama per ilgesnį laiką ir sudėtingiau, nei galvoji iš pradžių“, – kalbėjo G. Nausėda, pažymėdamas, kad jam tapus prezidentu galiausiai teko dirbti su buvusiais konkurentais rinkiminės kampanijos metu.
„Manau, kad taip buvo pirmą kartą nepriklausomos Lietuvos istorijoje, kad išrinktas prezidentas turėtų pakaitomis dirbti su abiem jam rinkimuose pralaimėjusiais prezidento rinkimų kandidatais. Pirmiausia – su Sauliumi Skverneliu, po to – su Ingrida Šimonyte. Tai uždeda tam tikrą antspaudą, priklausomai nuo asmenybės, jo požiūrio į tai, kas atsitiko. Bet nemanau, kad tai turėtų vaidinti lemiamą vaidmenį“, – sakė antros kadencijos sieksiantis G. Nausėda.

Pabrėžė neįgaliųjų įtraukimą į visuomenę

Prezidentas, prieš paskelbdamas savo sprendimą, išskyrė savo darbus dėl žmonių su negalia įtraukimo į visuomenę.
„Kalbant apie negalios reformą ir žmonių su negalia problemas ir integraciją į mūsų visuomenę – reikia tęsti tuos pradėtus darbus, nes mes tikrai esame teisingame kelyje“, – sakė šalies vadovas G. Nausėda.
„Daukanto aikštėje nutraukėme grandines tam, kad žmonės su vežimėliais galėtų joje laisvai judėti. Pažymėjome laiptų pakraščius, kad žmonės su regos negalia galėtų laisvai judėti čia. Tai buvo pradžia. Po to sekė įstatyminės iniciatyvos, įsitraukėme į negalios reformos įgyvendinimą, pradėjome propaguoti easy read – paprastojo skaitymo – tvarką tikėdamiesi, kad šitaip pritrauksime prie politinio gyvenimo dar vieną, labai svarbią, žmonių dalį. Tai darysime ir ateityje“, – kalbėjo prezidentas.

Įvardijo svarbiausią pirmos kadencijos pamoką

Klausiamas apie pirmosios kadencijos metais priimtus sprendimus ir padarytas klaidas, prezidentas pripažino, kad kai kurių savo žingsnių neįvertino tinkamai.
„Kai kurių savo sprendimų gal aš neįvertinau visuomenės reakcijų požiūriu. Prisimindamas savo vizitą Japonijoje aš pasielgiau kaip pilietis. Apmokėjau visas savo išlaidas, bet turėjau įvertinti, kad esu Lietuvos valstybės vadovas ir nebegaliu elgtis kaip pilietis“, – kalbėjo G. Nausėda, veikiausiai omenyje turėdamas vizitą į Japoną, po kurio Pietų Korėjoje aplankė dukrą.
Visgi, tęsė jis, viena reikšmingų pamokų, kurią išmoko per pirmuosius penkerius metus Daukanto aikštėje – kaip sprendimų priėmimui svarbu suburti tinkamą palaikymą.
„Vienintelė labai svarbi, reikšminga pamoka, kurią aš gerai išmokau – sprendimų gimimui labai svarbu įvertinti visas aplinkybes ir kartais pasiekti konsensusą arba kritinę masę palaikančiųjų naudojantis ad hoc koalicijomis – t. y., visų parlamento narių, kurie pritaria to sprendimo įgyvendinimui, parama“, – aiškino jis.
„Tai dalykas, kuris leidžia pasiekti pozityvų, gerą rezultatą. Ir ypatingai tai naudinga nepartiniam, nepriklausomam prezidentui“, – pridūrė G. Nausėda.
Šiuo metu apie keliamas ar remiamas kandidatūras prezidento rinkimuose yra paskelbusios 5 politinės partijos. Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus rinkimuose atstovaus premjerė Ingrida Šimonytė, Lietuvos valstiečių žaliųjų sąjungos kandidatas bus Seimo narys, buvęs sveikatos apsaugos ministras Aurelijus Veryga, Lietuvos regionų partija rems Kazlų Rūdos merą Mantą Varašką, Demokratų sąjunga „Vardan Lietuvos“ iškėlė Giedrimo Jeglinsko, o Laisvės partija – buvusio Konstitucinio Teismo (KT) pirmininko Dainiaus Žalimo kandidatūrą.
Taip pat žinomi 4 save išsikėlę kandidatai: gydytojas Eduardas Vaitkus, buvęs kariuomenės vadas Valdas Tutkus, advokatas Ignas Vėgėlė ir teismo kaltu dėl sukčiavimo pripažintas aktyvistas Antanas Kandrotas.
Lietuvos prezidento rinkimai vyks 2024 m. gegužės 12 d.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų