-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
„Esame išsakę savo susirūpinimą dėl būtent netoli ir mūsų teritorijos dislokuotų Rusijos pajėgų. Manau, kad tam turi būti NATO atsakas, nes čia nėra kitos priežasties, kodėl reikia dislokuoti pajėgas prie Lietuvos ar Lenkijos sienų kaip tik parodyti tam tikrą grasinimą. Grasinimą būtent NATO. Tai, manau, kad čia turi būti ir NATO atsakas“, – trečiadienį Užsienio reikalų ministerijoje į žurnalistų klausimą apie papildomų karinių pajėgų dislokavimą atsakė G. Landsbergis.
Vis tik, kiek konkrečiai ketinama perkelti papildomų amerikiečių karių ir įrangos į Estiją, Latviją ir Lietuvą, ministras teigė kol kas nežinąs.
„Tikslaus pajėgų dislokavimo ir kokios tos pajėgos bus, mes dar neturime“, – pridūrė ministras.
Be to, ministras akcentavo, kad šiuo metu kone pagrindinis tikslas yra siekis gauti nuolatinių NATO karių.
„Tai yra bemaž pagrindinis uždavinys, kurį kėlė tiek ir dirbantys čia diplomatai, tiek ir Krašto apsaugos ministerijos tarnautojai, kurie lygiai taip pat tuos pačius klausimus kelia daugiau su savo kolegomis. Tai išliks toliau, nepaisant to, kokia bus reakcija. Toliau mes informuosime kolegas apie nesikeičiančią saugumo situaciją ir tikėkimės atsako į tai“, – pabrėžė G. Landsbergis.
ELTA primena, kad antradienį J. Bidenas pranešė, kad Vašingtonas tęs „gynybai skirtų“ ginklų tiekimą Ukrainai ir Rytų Europoje dislokuos papildomas JAV pajėgas. „Noriu pabrėžti: šių žingsnių pobūdis yra visiškai gynybinis“, – televizijos transliuotoje kalboje iš Baltųjų rūmų teigė prezidentas.
