Galvos svaigimas – trečias pagal dažnumą nusiskundimas, kurį girdi gydytojai. Dažniau į medikus kreipiamasi tik dėl galvos ir nugaros skausmų.
Labiausiai paplitusi galvos sukimosi priežastis – sutrikusi vestibulinio aparato veikla. Tačiau antrąją vietą jų sąraše stabiliai užima funkcinis galvos svaigimas, dar vadinamas psichogeniniu.
Kai kurų šaltinių duomenimis, tikrinant sveikatą jis diagnozuojamas maždaug kas penktam pacientui. Bet specialistai mano, jog realūs skaičiai dar didesni, kadangi daliai funkcinio galvos svaigimo kamuojamų žmonių nustatomos klaidingos diagnozės, kiti visai nesikreipia medicinos pagalbos.
Eini sau tiltu ir staiga…
Bene dažniausiai su funkciniu svaigimu susiduria aktyvūs darbingo amžiaus žmonės – paprastai 40-mečiai.
Laimė, tai būklė, kurią įmanoma išgydyti tiek vaistais, tiek nemedikamentiniais būdais.
Funkcinis galvos svaigimas nesusijęs nei su vestibulinio aparato patologijomis, nei su kitomis fizinėmis ligomis. Jį sukelia sutrikusi centrinės nervų sistemos zonų, atsakingų už orientavimąsi erdvėje, pusiausvyros pojūtį ir regos funkciją, sąveika.
Dėl to ši būklė turi ir daugiau pavadinimų, kaip kad lėtinis ar pozicinis galvos svaigimas.
Iš esmės tai subjektyvių simptomų kompleksas, kuriam, be galvos svaigimo, dar būdingas alpimo pojūtis, nestabilumo jausmas ir tam tikrose stereotipinės situacijose – einant tiltu, vairuojant automobilį – pasireiškiantis pusiausvyros sutrikimas.
Gyvenimas ant skardžio
Esant vestibulinio aparato pažeidimams, žmogui atrodo, kad sukasi jis pats arba jį supantys daiktai.
Funkciniu galvos svaigimu besiskundžiantys pacientai sako lengvai prarandantys pusiausvyrą, kūno stabilumo jausmą, jų eisena tampanti netvirta. Neretam būdingas ir „tarsi galva būtų vatos prikimšta“ pojūtis arba sukimasis galvos viduje, kai aplinkiniai daiktai ir pačių kūnas nejuda. Nenuostabu, jog tokius žmones persekioja baimė griūti, taip pat diskomforto jausmas, kurį dažnas patiriame žvelgdami nuo aukšto skardžio krašto arba po pasiplaukiojimo laivu.
Funkcinio galvos svaigimo simptomai sustiprėja po apsilankymo vietose, kur daug žmonių ir gausu prieš akis šmėžuojančių objektų: parduotuvėse, metro stotyse, teatruose, restoranuose, judriose gatvėse.
Priepuolius taip pat sukelia aktyvus arba pasyvus judėjimas (t. y. kai žmogus juda pats arba važiuoja transportu).
Dažniausiai svaigulys kyla vertikalioje padėtyje – stovint arba einant.
Izoliuojanti liga
Daugumą aukų funkcinis galvos svaigimas kamuoja kiekvieną ar beveik kiekvieną dieną.
Klinikiniai ligos pasireiškimai, kaip kad baimė pargriūti ir panašūs, su laiku tik stiprėja ir tampa pastebimesni. Žmogus ima vengti situacijų, kuriose simptomai būna stipriausi, taigi pradeda šalintis gausesnių susibūrimų arba ryžtasi viešumon išeiti tik kitų asmenų lydimas.
Kraštutiniais atvejais pacientai su funkciniu galvos svaigimu išvis nekelia kojos iš namų. Nes mažiausiai negalavimas įkyri, kai sergantysis būna vienas, tai pat – kai sportuoja, užsiima mėgstama, taigi didelio susitelkimo nereikalaujančia veikla.
Judesiai, kuriuos jaučia ne visi
Kol kas tiksliai nežinoma priežastis, kodėl išsivysto toks galvos svaigimas. Mokslininkai svarsto, jog tą veikiausiai lemia įvairūs veiksniai, bet viena priežasčių gali būti depresija, nerimo bei panikos sutrikimai. Mat žmonėms, kuriems nustatytos tokios būklės, funkcinis galvos svaigimas diagnozuojamas dažniau. Ir prasideda jis paprastai po kokio nors provokuojančio įvykio: panikos priepuolio, smegenų sukrėtimo, vestibulinio aparato sutrikimo (Menjero ligos, vestibulinės migrenos arba gerybinio paroksizminio pozicinio galvos svaigimo).
O štai apie funkcinio galvos svaigimo mechanizmą specialistai sako numanantys šiek tiek daugiau.
Kad išlaikytų pusiausvyrą, mūsų kūnas turi nuolat judėti. Normaliomis aplinkybėmis mes tų lengvučių svyruojančių judesių nė nepastebime – savo kūną suvokiame kaip visiškai nejudrų. Bet štai funkcinio svaigimo kamuojami žmonės tą jaučia ir jiems atrodo, kad kūnas prarado stabilumą.
Be kita ko, jiems sutrinka signalų perdavimas tarp regos sistemos, lytėjimo pojūčio ir vestibulinio aparato. Dėl to pakrinka kūno padėties erdvėje suvokimas, laikysena ir sustiprėja galvos svaigimas.
Individualus reikalas
Kaip minėta, funkcinis galvos svaigimas gydomas medikamentiniais ir nemedikamentiniais būdais – vestibuline reabilitacija bei kognityvine elgesio terapija.
Medikamentiniam gydymui pasitelkiami kelių grupių vaistai:
• Selektyviųjų serotonino reabsorbcijos inhibitorių ir serotonino noradrenalino reabsorbcijos inhibitorių grupių antidepresantai. Jie neskirti tiesiogiai galvos svaigimui gydyti, tačiau gali nuslopinti nerimo ir depresijos apraiškas, dažnai kamuojančias tokius pacientus.
Gydymo antidepresantais kursas paprastai būna ilgas, o ir nutraukti jį rekomenduojama palaipsniui, kad neišsivystytų abstinencijos sindromas.
• Preparatai su betahistinu (betaserkas, tagistas) tradiciškai naudojami vestibuliniam galvos svaigimui gydyti. Jie normalizuoja kraujotaką vidinėje ausyje bei gerina nervinių impulsų perdavimą vestibuliniame aparate. Tačiau ir jie nėra skirti funkciniam galvos svaigimui, kurio vystymosi mechanizmas visiškai kitoks nei vestibulinio.
• Anksiolitiniai arba migdomieji preparatai, o konkrečiai buspironas (pailginto atpalaidavimo forma). Pastarasis vaistas naudojamas būtent funkcinio galvos svaigimo terapijai ir veikia tas centrinės nervų sistemos sritis, kurios reguliuoja pusiausvyros ir koordinacijos jausmą. Taip pat jis slopina nerimą.
• Pagalbinei terapijai gali būti naudojami smegenų kraujotaką gerinantys preparatai (tokie kaip cinarizinas ar tanakanas), dimenhidrinato derinys su cinarizinu (arlevertas), histamino receptorių blokatoriai (pavyzdžiui, draminas), kurie, veikdami vidinės ausies struktūras, papildomai stimuliuoja vestibulinį aparatą.
Diagnozuoti funkcinį galvos svaigimą ir skirti vaistus jam gydyti gali ne tik neurologas, bet ir bendrosios praktikos gydytojas bei psichoterapeutas. Dozės ir gydymo trukmė kiekvienu atveju būna individualios, tačiau apsilankyti pas mediką būtina, nes skiriant gydymą reikia atsižvelgti į paciento jau turimas lėtines ligas ir vartojamus vaistus.
Nemedikamentiniai gydymo būdai:
• Vestibulinė reabilitacija – tai kompleksas gydomųjų pratimų, padedančių išsiugdyti vestibulinio aparato atsparumą ir, vaizdžiai tariant, susigrąžinti tvirtą žemę po kojomis. Tai ir speciali gimnastika, ir pratimai ant balansavimo platformos.
• Kognityvinė elgesio terapija padeda atsikratyti klaidingų nusistatymų bei mąstymo, sukeliančių nerimą ir depresiją. Per gydymo seansus įdiegiami nauji elgesio scenarijai, padedantys palaikyti saugumo jausmą.
Veiksmingiausia ši terapija būna pradinėse ligos stadijose.
Naudinga žinoti
Visiems be išimties funkcinio galvos svaigimo kamuojamiems pacientams naudinga laikytis bendrų sveikos gyvensenos rekomendacijų: taisyklingai maitintis, palaikyti darbo ir poilsio ir būti fiziškai aktyviems.