Andrius Repšys. G. Kartano nuotr.

Fotomenininko kūrybai galerija per ankšta

Fotomenininko kūrybai galerija per ankšta

Pirmoji šįmet Fotografijos galerijoje surengta paroda – fotomenininko Andriaus Repšio „Balti medžiai“ susidomėjusiųjų gausa kone sprogdino pačią galeriją.

Ir patvirtino Dailės galerijos, kurios padalinys yra ir Fotografijos galerija, vadovo Egidijaus Žukausko žodžius, kad fotomeno parodų vieta išaugo pati save.

Kad pamatytų tarptautinį pripažinimą pelniusio panevėžiečio A. Repšio kūrinius, jo parodos atidarymo dieną žmonės būriavosi net lauke. Kone kaip prie Luvro muziejaus Paryžiuje.

Mirties slėnio nuotraukos

A. Repšio parodos organizatoriai pabandė išvardyti jo darbus ir nuopelnus. Pats naujausias šio fotomenininko pripažinimas – už Panevėžio garsinimą ir šalyje, ir užsienyje bei reikšmingus fotografijos meno darbus suteiktas 2022-ųjų Metų panevėžiečio vardas.
Šis fotomenininkas, kuriam kiek mažiau nei po mėnesio sueis 49-eri, surengęs 32 personalines parodas, jo dalyvauta daugiau nei 40-yje Lietuvoje ir užsienyje rengtų parodų. Pelnytas ne vienas apdovanojimas. Prieš ketverius metus A. Repšiui suteiktas meno kūrėjo statusas.
A. Repšys – Lietuvos fotomenininkų sąjungos, Spaudos fotografų klubo, Šiaurės Lietuvos fotomenininkų asociacijos valdybos narys. Ir dar savotiškas verslininkas, tarnaujantis kitiems menininkams, itin dideliu formatu atspausdinantis ypač puikios kokybės jų darbus.
Šis gabus ir garsus fotomenininkas šįkart gimtojo miesto Fotografijos galerijoje surengtoje parodoje dronu darytais kūriniais papasakojo apie Neringos vietas, okupuotas kormoranų.
Šie paukščiai jas pavertė savotišku mirties slėniu.
Taip jau yra, kad ten, kur apsigyvena kormoranai, nudžiūsta spygliuočiai. Vieta tampa nyki, negana to, ir kvapas nuo jos ima sklisti nelabai koks. Tad žmonės, pirmąkart pamatę kormoranų „džiovinamas“ Neringos pušis, iš netikėtumo net aikteli.
A. Repšys pripažino, kad fotografuojant kormoranų kolonijas ir jam nebuvo pernelyg malonu. Užtat labai įdomu. Po menininko pasibuvimo kormoranų pasaulyje ir gimė paroda „Balti medžiai“.

Galerija

Sudomino baltos pušys

Kormoranų nutūptomis Neringos pušimis, iš kurių telikę vien kamienai, A. Repšys susidomėjo dalyvaudamas fotomenininkams rengiamuose Nidos pleneruose. Jo dėmesį patraukė baltos tapusios pušys.
Spygliuočiai žūva nuo kormoranų ekskrementų. Tik šių paukščių jie tokie, kad naikina pušis, egles. Joms sunykus, toje vietoje suveša lapuočiai.
Virš to, kas likę iš pušų, A. Repšys kėlė droną fotografuoti ir pačius kormoranus, ir jų numarintus medžius. Nuotraukose iš aukštybių pušys atrodo tarsi apsnigtos. O tarp jų, tokių baltų, įspūdingai išsiskiria juodieji kormoranai.
„Pirmą kartą pakeltas dronas savuoju burzgesiu, matyt, išgąsdino kormoranus, tad jie pakilę nuskrido. O kai droną kėliau antrą, po to trečią, ketvirtą ir penktą kartus, kormoranai juo susidomėjo ir ėmė atidžiai stebėti. Supratau, kad tai smalsūs paukščiai“, – fotografavimo procesą paaiškino A. Repšys.
Anot jo, fotografuoti dronu – ne tas pat, kas fotoaparatu. Naudojant droną, procesas lėtesnis, paspaudus mygtuką, fotografuojamas vaizdas įsiamžina keliomis sekundėmis vėliau, o tai – savotiškas iššūkis fotografuojančiam.
Tačiau dronu darytomis fotografijomis garsėjančiam A. Repšiui toks iššūkis nebuvo neįveikiamas. Ant baltų medžių, virš jų, šalia jų matyti su baltuma itin kontrastuojantys, šiek tiek mistiški, o gal net savotišką baimę keliantys kormoranai.
„Kol nepakėliau drono, nebūčiau nė pagalvojęs, kad Neringoje tokie didžiuliai plotai kormoranų paveiktų, nebegyvų, baltų medžių“, – pabrėžė A. Repšys.

Įdomios tupyklos

Parodos autorius – dar ir buvęs miškininkas, jaunystėje dirbęs šį darbą, patikino, kad ant kormoranų nereikėtų pernelyg pykti dėl to, kad dėl jų invazijos džiūsta išlakiosios Kuršių nerijos pušys.
„Bendraudamas su Kuršių nerijos nacionalinio parko gamtininkais išsiaiškinau, kad kormoranai, nors vadinami invaziniais paukščiais, tokie nėra. Jie anksčiau Lietuvoje yra gyvenę, bet buvo išguiti, o prieš kelias dešimtis metų vėl sugrįžo. Be to, ten, kur jiems apsigyvenus nudžiūsta pušys, užauga lapuočiai, tarp jų ir ąžuolai“, – aiškino fotomenininkas.
Anot A. Repšio, tai mes, žmonės, gyvename per trumpai, kad pamatytume, o tuo labiau – įvertintume kaitą, gamtoje daromą kormoranų.
Ant jų ypač pyksta pačios Neringos gyventojai. Šie fotomenininkui pasakojo, kad tos vietos, kur anksčiau uogaudavę, pajūryje rinkdavę gintarą, dabar tapo nudrengtos kormoranų, ten kojos nebeįkelsi.
„Taip, fotografavau kormoranų tupyklas. Man jos įdomios“, – sakė fotomenininkas. O drauge jis iškėlė hipotezę paklausęs: „Tai gal kormoranai naikindami kuria? Ar kurdami – naikina?“
Susirinkusieji svarstė, kad A. Repšys nuotraukose pristato tarsi kitą pasaulį – baisų, bet įdomų. Kai kurie pastebėjo, kad jis ir iš tragedijos moka sukurti grožį, pamatyti įdomumą.
Pasak menininko, kormoranų naikinami spygliuočių milžiniški plotai jam neatrodo tragedija. Jam tai išskirtinė, įdomi, permainas žadanti vieta.

Nuo vaikystės – kitokiu žvilgsniu

Pasidžiaugti sūnaus paroda atėjusi Lionė Repšienė prisipažino esanti nustebinta to, ką išvydo Andriaus nuotraukose.
„Seniai ten buvau, kai Andrius dar buvo mažas, važiavome visa šeima žiguliuku. Jau tada sūnus išskirtinai domėjosi gamta, mišku, pamatęs kokią nudžiūvusią šakelę, sakydavo, va, mama, kokia gyvatė. Jis visada į pasaulį žvelgdavo kitaip, meniškai“, – A. Repšį apibūdino mama.
Sveikinantieji A. Repšį su paroda drauge sakė ir savotiškas atsisveikinimo kalbas. A. Repšys savo verslą kelia į Vilnių, kur daugiau jo klientų menininkų.
„Manoji įmonė taip ir liks registruota Panevėžyje, čia ir pats dažnai būsiu, taigi matysimės“, – pažadėjo menininkas.

Galerija

 

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų