-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Išleidęs kiekvieną naują knygą jis skubėdavo ją pristatyti Panevėžyje, Bitės bibliotekoje. Kas jį čia traukė? Tai, kad buvo gimęs šiame mieste? O gal labiau čia gyvenantys žmonės?
Pokalbių metu filosofai kalbėdavo, diskutuodavo, ginčydavosi iki nukritimo. Tuose pokalbiuose dalyvaudavo kun. Algirdas Dauknys, muzikologas Viktoras Januškevičius, menininkas Remigijus Balčiūnas. Kartu su A. Šliogeriu atvykdavo jo nuostabioji žmona Zita bei mokiniai, iš kurių patys ištikimiausi ir iškiliausi buvo filosofai Naglis Kardelis, o paskui – ir Justas Kučinskas.
Bibliotekos rankraštynuose saugomi filosofo dovanoti rankraščiai, o neseniai jo žmona Zita perdavė ir visą A. Šliogerio biblioteką.
A. Šliogeris kilęs iš Panevėžio ir gimtinės svarba atsiskleidžia jo filosofijoje. Panevėžio miestui A. Šliogerio figūra yra tokia pat reikšminga kaip ir Juozo Miltinio.
„Visus mus jungia prieraišumas prie šito miesto. Kuo labiau senstu, tuo labiau jaučiu“, – kalbėjo A. Šliogeris, jautęs ypatingą meilę Panevėžiui.
N. Kardelio teigimu, A. Šliogerio filosofija apie gamtą, jos neidealizuodama, kalba kaip apie žmogaus prigimties prieglobstį. Pamiršęs kalbos simuliakrus, TV ekraną, žmogus gamtoje nusiramina, atranda savo esmę, stiprybę. Tada jis viską mato pozityviau. Nusivylęs Lietuva, žmogus išvyksta svetur, o tai yra ir savęs paties išdavystė. A. Šliogeris kalba, kaip žmogus galėtų neišsižadėti savęs. Mąstymo plotmėje tai yra lietuviško galvojimo projektas.
„ Per Grožį atrandama Tėvynės esmė, o per įsitvirtinimą Tėvynėje pasiekiama Laisvė ir aukščiausia savirealizacija. A. Šliogeris kalba apie didžiausius pasaulio iššūkius: Tėvynės prarastį ir ekologinę katastrofą“, – teigė J. Kučinskas.
„Kadangi visas mano gyvenimas skirtas renginiams, kviečiau į biblioteką pačius didžiausius žmones, susijusius su Panevėžiu. A. Šliogeris buvo pats didžiausias. Mes pradėjome nuo pirmų jo knygų. Kiekviena jo knyga būdavo pristatoma. Atvažiuodamas į renginį, atsiveždavo ir rankraštį. Dovanodavo kaip dovaną bibliotekai. Džiaugsmingai, su meile. Iškart atiduodavome į fondą ir jis vis didėjo. Su tuometine Rankraščių skyriaus vedėja Stase Mikeliūniene viską komplektavome ir taip bibliotekoje atsirado vertingas fondas“, – pasakojo bibliotekos kultūrinių renginių organizatorė Elvyra Pažemeckaitė.
A. Šliogeris savo šaknis, jų įtaką filosofinei minčiai nuolat pabrėždavo filosofinėje kūryboje, eseistikoje. Gimęs ir užaugęs mokytojų šeimoje Panevėžio pakraštyje, dažnai šią patirtį transkribavo savo veikaluose, publicistikoje, skaitydamas pranešimus konferencijose ar paskaitose studentams.
Gyvenimas sostinėje, studijos, profesūra Vilniaus universitete nenuslopino meilės gimtinei. Nuosavo rankraštyno žymus filosofas neperdavė nei Lietuvos nacionalinei, nei Vilniaus universiteto ar Mokslų akademijos bibliotekoms, bet patikėjo saugoti savo gimtojo miesto – Panevėžio apskrities Gabrielės Petkevičaitės-Bitės viešajai bibliotekai. Šiame fonde saugomi 260 dokumentų originalai, datuojami nuo 1943 iki 2009 metų.
„Į biblioteką A. Šliogerio rankraščiai buvo perduoti, užsimezgus jo draugystei su bibliotekos darbuotojomis: poete, renginių organizatore Elvyra Pažemeckaite ir rankraščių skyriaus vedėja Stase Mikeliūniene. Profesoriaus kelionių į Panevėžį metu pristatant knygas, dalyvaujant renginiuose atkeliaudavo ir dovanos – chronologiškai sugrupuotų ir atidžiai atrinktų rankraščių portfeliai. Fondo apraše minima pirmų dokumentų perdavimo data – 1994 m. rugsėjo 14 d., tačiau fondas pildytas nuolat, į jį pateko daugelio išleistų ir publikuotų knygų rankraščiai, juodraščiai, recenzijos, vertimai“, – pasakoja Kultūros paveldo tyrinėjimo ir skaitmeninimo skyriaus vadovė Greta Kėvelaitienė.
Dokumentų fonde yra ir A. Šliogerio kurti eilėraščiai, jo darytos fotografijos. Tai dar viena šio didelio žmogaus domėjimosi sritis, kuri jau šiek tiek mažiau visiems žinoma.
A. Šliogeris (antras iš kairės) su savo bičiuliais kun. A. Daukniu (šalia jo), muzikologu V. Januškevičiumi (dešinėje) ir savo mokiniu N. Kardeliu Bitės bibliotekoje. Nuotr. iš Bitės bibliotekos fondų.
2021 m. į biblioteką atvyko dar viena didelė dovana – Arvydo Šliogerio asmeninė biblioteka. Ją sudaro daugiau nei 600 įvairiausio turinio knygų. Jos bus saugomos atvirame fonde, Kraštotyros skaitykloje, kad būtų prieinamos visiems. Kartu su knygomis atvyko ir paskutinė rankraštinio fondo dalis – A. Šliogeriui skirti sveikinimai, diplomai, laiškai.
2022 m. biblioteka įgyvendins projektą, kurio metu bus perorganizuota Kraštotyros skaitykla ir pavadinta pirmosios bibliotekos direktorės Elžbietos Jodinskaitės vardu. Šioje skaitykloje atsiras asmeninių bibliotekų kolekcijos, tarp kurių bus ir A. Šliogerio. Bus pristatomi filosofai, kurie formavo A. Šliogerio asmenybę, liečiamos temos, kurias ir pats filosofas nagrinėjo.
„Tai, kad visas Arvydo Šliogerio dokumentinis paveldas turėtų atsirasti būtent Panevėžyje, yra jo paties sumanymas. Jo meilė gimtajam miestui ir pasireiškė jo pasitikėjimu, kad Panevėžio biblioteka gali ir turi turėti visą jo palikimą. Tokios pat nuomonės yra ir Arvydo žmona Z. Šliogerienė. Biblioteka palaiko glaudžius santykius su filosofo šeima, jo mokiniais, bendrauja, konsultuojasi, viešina turimą fondą“, – sakė G. Kėvelaitienė.
„Mano karta gerbia ir vertina autoritetus. Ir jų turi. Vienas iš tų didžiųjų autoritetų man – A. Šliogeris. Kaip panevėžietei, žinojimas, kad jis gimė, gyveno, mokėsi Panevėžyje ir brangino atmintį apie mūsų miestą, visada sukeldavo pasididžiavimą ir žymiu kraštiečiu, ir savo gimtuoju miestu.
Pirmą kartą Arvydą Šliogerį pamačiau gyvai, kai jis apie 2004-uosius prieš renginį užėjo į bibliotekos rankraštyną, tuomet porai metų įkurdintą panevėžiečių gerai žinomame „Jūsų paslaugoms“ vadinamame pastate Respublikos gatvėje, ketvirtame aukšte. Su buvusia rankraštyno vedėja Stase Mikeliūniene jie nuolat palaikė ryšį. Jis jai perdavė bibliotekoje pristatytos knygos rankraščius – pilną pirkinių maišą. 2010 m. tokį pat didelį maišą, pilną rankraščių, laiškų, publicistikos, iš jo rankų jau perėmiau aš.
Zita ir Arvydas Šliogeriai tą vakarą bibliotekoje pristatė fotografijų parodą. Parodėme saugyklą, kur laikome jo rankraščių fondą. Supažindinome su kitomis rankraščių, retų leidinių, asmeninių bibliotekų kolekcijomis. Ir dabar kaip biblioteka galime didžiuotis, kad ir gerbiamas Arvydas, ir jo žmona Zita liko patenkinti, kur ir kaip saugomas bei tvarkomas jo archyvas. Atmintyje liko susitikimai su profesoriumi, vykę bibliotekoje, kuomet kiekvieną kartą nustembi jo minčių drąsa, netikėtomis ir kartu tokiomis netikėtai suprantamomis įžvalgomis, jo gebėjimu įtraukti į, atrodo, čia pat, salėje, vykstantį mąstymo ir gyvenimo pažinimo per filosofijos gelmę procesą“, – pasakojo Bitės bibliotekos direktoriaus pavaduotoja Audronė Palionienė.
Pasak bibliotekos direktorės Jurgitos Bugailiškienės, įstaiga pasistengs, kad tokie lobiai būtų prasmingai naudojami.
Įžymi Lietuvos filosofė, labai gera bibliotekos bičiulė, prof. Jūratė Baranova apie A. Šliogerį sakė: „Man regis, ne kiekvienam pavyksta būti absoliučiai vientisam. Kalbantis filosofas nėra rašantis filosofas. Kalbantysis neišvengiamai teatralizuoja. Šiek tiek tampa klounu. Sako paradoksus ir juokina klausytojus. Kalbantis filosofas sukelia triukšmą. Talentingas rašantis filosofas panyra į transcendencijos tylą. Šliogerio talentą visų pirma aptinki skaitydamas parašytą tekstą, o ne klausydamasis jo viešų improvizacijų. Tuo, kas yra, jis tampa pasinerdamas į rašytinės kalbos stichiją.“
