J. Zahradilas (Europos Parlamento nuotr.)

„Eurorealisto“ pasirinkimas: abejoja, bet siekia tapti Europos Komisijos vadovu

„Eurorealisto“ pasirinkimas: abejoja, bet siekia tapti Europos Komisijos vadovu

Gegužės 15 d. Europos Parlamente (EP) vyks pagrindinių kandidatų į Europos Komisijos (EK) pirmininkus debatai. Juose dalyvaus 6 Europos politinių partijų atstovai.

Europos konservatorių ir reformistų aljansas (ACRE) kelia Jano Zahradilo kandidatūrą.

56-erių Čekijos pilietis nuo 2004 m. yra EP narys. Nuo 2009-ųjų jis yra ACRE pirmininkas.

J. Zahradilas yra baigęs Prahos Chemijos technologijų institutą ir specializavosi vandens technologijų srityje. 1988–1992 m. jis buvo to paties instituto mokslinis bendradarbis.

1995 m. J. Zahradilas pasuko į politiką, tapęs tuometinio Čekijos premjero Vaclavo Klauso patarėju. 1998–2004 m. jis buvo Čekijos parlamento narys.

J. Zahradilas save vadina ne tiek euroskeptiku, kiek „eurorealistu“. Jis priešinasi siekiams stumti bendriją federalizacijos kryptimi ir nori kuo daugiau galių palikti valstybių narių jurisdikcijai. J. Zahradilas taip pat pripažįsta turėjęs abejonių dėl to, ar verta kelti savo kandidatūrą, tačiau galiausiai nusprendęs, kad tai bus puiki proga plačiau paskleisti savo žinią.

Pirmuoju savo darbu, jei taptų EK pirmininku, J. Zahradilas mato visos ES teisinės bazės peržiūrą. Tai esą turėtų atvesti prie pasenusių bei savo funkcijos neatliekančių direktyvų panaikinimo ar pataisymų. Jis taip pat siūlytų keisti ES sutartis, oficialiai įteisinant „skirtingų greičių Europos“ koncepciją, kas leistų ES šalims savo nuožiūra bendradarbiauti ir spartinti (ar lėtinti) integraciją.

Politiškai jautriu klimato kaitos klausimu J. Zahradilas siūlo per daug neskubėti, nes tai esą gali sukelti ekonominių problemų, o gal ir savotiškus „kartų karus“.

J. Zahradilas taip pat labai skeptiškai vertina kalbas apie galimybę judėti link minimalaus atlyginimo suvienodinimo visoje ES. Geresnis sprendimas esą būtų labiau pasistengti dėl bendros ekonominės ES valstybių narių konvergencijos, kad naujosios ES narės sparčiau artėtų prie bendrijos vidurkio.

Spitzenkandidaten debatai

Prieš EP rinkimus juose dalyvausiančios Europos politinės partijos išrinko pagrindinius kandidatus užimti EK pirmininko postą.

Atsižvelgdami į EP rinkimų rezultatus, ES šalių lyderiai siūlys EP kandidatą į EK pirmininkus, kuris, kad būtų išrinktas, turės užsitikrinti daugiausia vietų Parlamente laimėjusių politinių jėgų paramą.

EP inicijavo pagrindinių kandidatų (Spitzenkandidaten) procesą siekdamas, kad į EK pirmininkus būtų siūlomas vienas iš Europos politinių partijų išrinktų pagrindinių kandidatų, užsitikrinęs daugiausia vietų EP rinkimuose laimėjusių politinių jėgų paramą. Tokiu būdu 2014 m. EK pirmininku buvo išrinktas Jeanas-Claude’as Junckeris (Europos liaudies partija). Savo ruožtu 2018 m. europarlamentarai pažymėjo, kad EP pasirengęs atmesti bet kurį kandidatą į EK pirmininkus, kuris nėra nominuotas kaip pagrindinis kandidatas.

Gegužės 15 d. 22 val. Lietuvos laiku EP Briuselyje vyks pagrindinių kandidatų debatai. Juose dalyvaus šešių Europos politinių partijų atstovai. Kai kurios partijos, išsirinkusios daugiau nei vieną pagrindinį kandidatą, pagal debatų, kuriuos organizuoja Europos transliuotojų sąjunga (EBU), taisykles turėjo deleguoti vieną jų.

Debatus ves trys vedėjai, o kandidatai pasisakys pagal eilę, kuri nustatyta burtų būdu.

EP rinkimai Lietuvoje rengiami gegužės 26 d. kartu su prezidento rinkimų antruoju turu.

Iš Lietuvos politinių partijų ACRE priklauso Lietuvos lenkų rinkimų akcija-Krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS). 2014–2019 m. EP kadencijoje Europos konservatorių ir reformistų (ECR) frakcijoje dirbo Valdemaras Tomaševskis.

Jūsų komentaras

Rekomenduojami video

Daugiau leidinio naujienų