-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pastaruoju metu europarlamentarai daug dėmesio skyrė propagandos sklaidai socialiniuose tinkluose. Ekspertai sutaria, kad dezinformacija šiuo metu yra itin paveiki dėl plintančių skaitmeninių įrankių, kurie leidžia ją lengviau kurti ir pigiau skleisti pasauliniame tinkle.
Naujas lenkų europarlamentarės Annos Fotygos (Konservatoriai ir reformistai, ECR) pranešimas, dėl kurio bus balsuojama per vasario mėnesio plenarinę sesiją Strasbūre, nustatys rekomendacijas, kaip galima būtų atsverti ES nepriklausančių šalių propagandą.
Parengtas pranešimo tekstas smerkia agresyvius Rusijos, Kinijos, Irano ir Šiaurės Korėjos veiksmus. Pasak europarlamentarų, svarsčiusių A. Fotygos pranešimą EP užsienio reikalų komitete, šios šalys siekia pakenkti ES demokratijoms, o taip pat ir Rytų partnerystės programoje dalyvaujančioms kaimyninėms šalims. Be kita ko, išnaudojant naujas priemones, tokias kaip privačios susirašinėjimo programėlės, paieškos sistemų optimizacija, garso ir vaizdo manipuliacijos, vis dažniau siekiama daryti poveikį rinkimams ir remti kraštutinius politinius judėjimus.
A. Fotyga sutiko EP naujienų tarnybai plačiau papasakoti apie rengiamą pranešimą.
Mes kalbame apie 27 paraleliai kiekvienoje valstybėje narėje vykstančius, unikalius rinkimų procesus, į kuriuos gali taikytis priešiški veikėjai, panaudodami pritaikytus instrumentų rinkinius: piktybinį botų, algoritmų, dirbtinio intelekto, trolių, „giluminių klastočių“ („deepfakes“), netikrų paskyrų panaudojimą politinėse kampanijose, kaip ir kibernetines atakas rinkimų proceso metu.
Esu tikra, kad po pastarųjų kišimosi į rinkimus ir referendumus atvejų valstybės narės ėmėsi vertinti padėtį savo teritorijose. Tačiau investicijos į kovą su dezinformacija ir į piliečių gebėjimus atpažinti dezinformaciją užima laiko, be to, prieš mus naudojami informaciniai ginklai nuolat tobulėja. Štai kodėl konkrečių priemonių imtasi ir ES lygmeniu – priimtas ES Kovos su dezinformacija kodeksas. Jis padeda užtikrinti politinės reklamos skaidrumą ir ragina imtis ryžtingų veiksmų prieš netikras paskyras socialiniuose tinkluose.
Turime nuolat būti žingsniu priekyje, o ne vien reaguoti. Mums neabejotinai reikia skirti daugiau dėmesio piktybiniam dirbtinio intelekto panaudojimui – ir plėtoti bei panaudoti dirbtinį intelektą, kad efektyviai tam pasipriešintume.
Itin svarbu yra viešai demaskuoti atakų vykdytojus, jų rėmėjus bei tikslus, kurių jie siekia. Griežtas ES atsakas galėtų apimti daugelį priemonių, įskaitant tikslines sankcijas.
Agresyvios informacinės operacijos yra dalis platesnės strategijos. Informacinė karyba, lydinti karines atakas, turi būti vertinama rimtai. Jai reikia ryžtingai ir vieningai duoti atkirtį.
Rusijos dezinformacijos kampanijos ir toliau didele dalimi sutelktos į Rytų Ukrainą ir Krymą. Vis dėlto ji atakuoja ir kitas šalis, kur įžvelgia kultūrinių, istorinių, lingvistinių ar politinių ryšių. Projektas „EUvsDisinfo“ atskleidė daugiau nei 4 tūkst. dezinformacijos kampanijų, apimančių daugybę temų, atvejų.
Pranešime pabrėžiame, jog žodžio laisvė ir žiniasklaidos pliuralizmas yra kertiniai atsparių demokratinių visuomenių akmenys ir geriausiai užtikrina saugiklius prieš dezinformaciją ir priešišką propagandą. Cenzūra mums tik pakenktų. Todėl pabrėžiame žiniasklaidos priemonių nuosavybės skaidrumą ir pliuralizmą.
Daugiausiai nerimo mums kelia socialinių tinklų platformos. Suprantame, kad įtartinų paskyrų draudimas gali būti suprastas kaip cenzūra, todėl sakome, kad tokie veiksmai turi būti aiškiai pagrįsti.
