-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Pastarasis pasiūlymas Panevėžiui nuskambėjo praeitą savaitę, kai jame lankėsi susisiekimo ministras Marius Skuodis. Vyriausybės atstovas patikino, kad šis europinės reikšmės projektas jau įsibėgėjo, bet jį galima koreguoti. Nauja idėja, kad keleiviams, važiuosiantiems „Rail Baltica“, patogiau gali būti įlipti Panevėžyje ar jo priemiestyje.
„Ministerija supranta, kad tokie projektai statomi ne dešimčiai ir ne dvidešimčiai metų, o šimtui ir daugiau. Tad pastatyti reikėtų taip, kad visi būtų patenkinti“, – patikino ministras.
Iki šiol tokia keleivinė ir krovininė stotys pagal parengtą projektą buvo suplanuotos ties Gustonių geležinkelio stotimi. Jau suprojektuota ir šios vietos infrastruktūra, sukurtos įspūdingos pastatų vizualizacijos.
Panašūs pokyčiai, pasak ministro, projekte numatyti ir Kauno bei Vilniaus oro uostams. Į juos suplanuotos europinio traukinio atšakos jau pradėjus projektą, nes įvertinta tokių pakeitimų nauda.
Už projekto „Rail Baltica“ įgyvendinimą atsakingos bendros Baltijos šalių įmonės „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovas Marius Narmontas patikino: nuo Varšuvos iki Talino riedėsiantis traukinys visiškai skiriasi nuo dabar Lietuvai įprastų. Projektuojamas ir jau tiesiamas naujas geležinkelis yra kur kas tylesnis. Jo bėgiai įrengiami su garso slopinimo medžiagomis, apgyvendintose teritorijose statomos triukšmo sienelės, todėl šis greitasis traukinys nekeltų tokio triukšmo, kokį dabar girdi visas miestas pradundant traukiniams.
Be to, pasak M. Narmonto, greitasis Europos traukinys per miestus tikrai nevažiuos 250 km/val. greičiu.
„Šitą projektą remia Europos Komisija. Ji, kaip ir mūsų valstybė, yra suinteresuota didesne ekologija pasaulyje ir stengiasi rasti geriausias priemones žmones persodinti į viešąjį transportą. Taigi, ir projektuodami „Rail Baltica“ ieškome to, kas labiausiai tiktų keleiviams. Traukinys bus modernus, patogus ilgoms kelionėms su pasiekiamu internetu“, – apie ateities transportą pasakoja M. Narmontas.
O Panevėžio gyventojų patogumui, anot jo, tikrai svarstytina ir idėja per Aukštaitijos sostinę nutiesti minėto geležinkelio atšaką.
„Vyriausybė davė startą rengti specialųjį planą sudėliojant regionines šalies stotis. Panevėžyje rengiami keli specialieji planai dėl Panevėžio mazgo ir su „Rail Baltica“ susijusios infrastruktūros: depo, palaikymo įrenginių“, – aiškino „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovas.
Bet kokiu atveju, anot M. Narmonto, projektas bus įgyvendinamas pagal nustatytus terminus. Bet užbaigus pagrindinę geležinkelio liniją galima būtų nutiesti alternatyvią atšaką į Panevėžį, jei to reikės keleiviams.
„Pagrindinė linija bus pastatyta, kaip numatyta, 2025–2026 m. Po to galima būtų papildomai prijungti Panevėžį. Projektui tai netrukdys ir jo nesustabdys. Bet, aišku, papildomai kainuos“, – teigė „RB Rail AS“ Lietuvos filialo vadovas.
„Ministerija supranta, kad tokie projektai statomi ne dešimčiai ir ne dvidešimčiai metų, o šimtui ir daugiau. Tad pastatyti reikėtų taip, kad visi būtų patenkinti.“
M. Skuodis
Anot jo, suplanuota pagrindinė linija jau paruošta ir išpirkta. Jei atsiras nauja detalė objekte, vėl reikės tvarkyti dokumentus, išpirkti žemės atšakai tiesti.
„Tai gali būti gana sudėtinga, nebent yra laisvos, nenaudojamos žemės. Tokiais atvejais pateikiu pavyzdį su Vilniaus aplinkkeliu, kuris buvo nuvestas po aukštos įtampos laidas, čia žemė niekam nepriklauso. Gal ir pas jus taip yra?“ – svarsto M. Narmontas.
Tiek Lietuvoje, tiek kitose šalyse stotys suplanuotos ir miestuose, ir šalia jų.
Atskiras stotis turės Vilnius ir Kaunas, kur greitajam traukiniui tiko senoji geležinkelio infrastruktūra. Latvijoje traukinys pralėks pro Bauskės miesto šoną.
„Tai yra greituminė linija – ji negali labai vingiuoti, turi būti tiesi. Todėl pro kai kuriuos miestus mes jos neprojektavome, o vedėme šalia. Jei reikėtų tiesti keleivinę atšaką į Panevėžį, susidarytų šioks toks lankas į dešinę nuo pagrindinės linijos ir paskui vėl eitų pirmyn į Rygą. Krovininė stotis liks kaip suplanuota ir ja traukinių srautai eis tiesiai“, – aiškino M. Narmontas.
„Šiuo metu pagal Vyriausybės nurodymą inicijuotas projekto „Rail Baltica“ infrastruktūros Panevėžio geležinkelio mazge susisiekimo komunikacijų inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimas “, – teigia „Rail Baltica“ programos vadovas bei projekte bendradarbiaujančios įmonės „LTG Infra“ atstovas Mantas Kaušylas.
Minėtas planas, anot jo, puiki galimybė dar padaryti kokius nors svarbius pakeitimus, turėsiančius naudos ateityje.
„Rail Baltica“ projektui įsisiūbavus Panevėžiui veriasi galimybė keleivių stotį turėti arčiau miesto.
Ruošiamame specialiajame plane, pasak M. Kaušylo, numatyta parengti ne mažiau kaip tris alternatyvas keleivinės stoties statybai Panevėžio miesto teritorijoje. Atlikus siūlomų variantų analizę bei strateginį pasekmių aplinkai vertinimą būtų pasirinkta optimali alternatyva. Planuojama, kad teritorinio planavimo darbai Panevėžio mazge bus užbaigti 2023 m.
„2016 metais atliktame specialiajame plane numatyta krovinių stotis atokiau nuo Panevėžio liks. Taip pat planuojama, kad ten liks ir keleivinių traukinių stotelė. Tačiau naujajame plane bus numatyta infrastruktūros plėtra pačiame Panevėžio mieste, taip atliepiant tiek gyventojų, tiek verslo lūkesčius“, – aiškino M. Kaušylas.
Teigiama, kad įgyvendinus plano pakeitimus, ties Gustonimis būtų tik keleivinio traukinio sustojimo vieta, o mieste – tarptautinė keleivinė stotis.
„Džiugina ministerijos palaikymas dėl šio sumanymo“, – per susitikimą su ministru kalbėjo Panevėžio meras Rytis Račkauskas.
Visgi, anot mero, pirmiausia šis klausimas turi būti išsamiai išnagrinėtas specialistų.
„Kol kas stotis Panevėžyje – tik idėja, bet aš ją vertinu gana pozityviai tiek miesto verslo, tiek turizmo paskatos atžvilgiu. Projekto specialistai ir ekspertai išanalizuos visas šito klausimo puses. Svarbu, kad jie ir pati Susisiekimo ministerija pritaria tokiam siūlymui“, – sako R. Račkauskas.
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis kol kas nelinkęs vertinti europinio traukinio stoties klausimo. Anot jo, tai europinis projektas ir jis turi būti svarstomas Europos mastu.
„Tai ne Panevėžio miesto ar rajono ir net ne Lietuvos objektas. Ar daug mūsų vietinių gyventojų važiuos tais traukiniais, ar daug keleivių vyks būtent mūsų krašto kryptimi?“ – kelia klausimą rajono vadovas.
Anot jo, reikia pasverti, ar iš, pavyzdžiui, Šiaulių atvykusiam žmogui bus patogu išlipti Gustonyse su nešuliais ir ieškoti kelio į Panevėžio miestą. Ar tai neapsunkins latvių, estų kelionių?
„Mano paties nuomonė šioje vietoje – itin silpna. Projektą turi apsvarstyti ekspertai ir atsakingi specialistai. Būtina matyti perspektyvą, o ne tik stotį“, – tvirtina P. Žagunis.
Komentarai
-
- One
- 10:14 2021.08.30
-
- KKK
- 22:48 2021.08.30
Rodyti visus komentarus (2)Suprojektuotas pirmasis variantas yra idiotiškas. Jei nuo Panevėčio centro iki stoties reikės važiuoti 15 min, tai tada į Kauną nebeapsimokės važiuot traukiniu, nes automobiliu gausis ir vėl greičiau. Koks turėjo būt kvailys kad Panevėžio stotį projektuotų kažkur toli laukuose?
ONE, jus turite problemu su teksto suvokimu? Perskaitykite DAR KARTA M. Narmonto paaiskinima siuo klausimu ir skaitykite tol, kol suprasite.