-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Archeologijos dienų Panevėžyje metu lankytojus intrigavo edukacinės programos, restauratorių ir archeologų pasakojimai, o ekskursija po miestą tarsi laiko mašina nukėlė keliais šimtmečiais atgal.
Į vyresniosios muziejininkės Loretos Bekerės vedamą edukacinę programą „Akmens amžiaus detektyvai“ susirinko keturios dešimtys 1–4 klasių moksleivių. Edukacinės programos metu jie tarsi laiko mašina persikėlė į akmens amžių. Atlikdami įvairias užduotis, sužinojo, kuo vertėsi, kaip atrodė ir kuo maitinosi akmens amžiaus žmonės, patys iš modelino lipdė papuošalus, primenančius akmens amžiaus gyvūnų dantis ir kaulus, dalyvavo viktorinoje, gamino dažus iš anglies ir, įkvėpti ant uolų rastų piešinių, jais piešė. Leidosi į diskusijas, apmąstydami akmens amžiaus žmogaus modernumą ir pažangumą.
Panevėžio kraštotyros muziejaus Restauravimo ir konservavimo centre I kategorijos metalo ir metalinių dirbinių restauratorė Birutė Kaziukonienė lankytojams pristatė archeologijos eksponatų restauravimo procesą, savo darbo specifiką, archeologinių radinių tvarkymą ir ruošimą muziejaus ekspozicijoms bei ilgalaikiam saugojimui.
Ilgametė muziejaus restauratorė pasakojo, kaip tvarkomi aplinkos sąlygų per ilgą laiką pažeisti eksponatai. Lankytojai susipažino, kaip restauruoti paruošiamos monetos: kruopščiai nuvalomos, vėliau merkiamos į specialius cheminius tirpalus. Tai ilgas procesas, todėl lankytojai galėjo pamatyti tik etapus, kai tokie eksponatai tvarkomi.
Ekskursijos dalyviai sužinojo įdomių detalių apie restauratoriaus profesijos kasdienybę, jų naudojamus įrankius, priemones. B. Kaziukonienė pristatė ir jau atliktų darbų rezultatus – puikiai restauruotus archeologinių ir įvairių istorinio laikotarpio muziejinių eksponatų pavydžius. Didelė dalis šio darbo rezultatų iliustruota nuotraukose, o originalai puošia Panevėžio kraštotyros muziejaus ekspozicijos sales.
Ekskursija po miestą „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ su archeologu Dovilu Petruliu.
Į muziejaus archeologijos ekspozicijos pristatymą ir ekskursiją pakvietė vyresnysis muziejininkas archeologas Dovilas Petrulis. Jis lankytojus supažindino su seniausiais archeologijos rinkinio eksponatais – daugiau kaip 370 archeologinių radinių ir muzealijų iš muziejaus saugyklų – naujausiais archeologiniais tyrimais.
Archeologas pasakojo apie akmens amžiaus būstą ir jo inventoriaus paskirtį. Dalyviai sužinojo, kokiais įrankiais yra kasinėjamas archeologinis kultūrinis sluoksnis bei kokiais prietaisais fiksuojamos atidengtos struktūros. Daug dėmesio skirta Šiaurės Lietuvos ir Žemaitijos pilkapių kultūros palikimui – archeologijos salėje eksponuojamiems radiniams iš Panevėžio rajone esančių Upytės, Berčiūnų, Lakštingalų kapinynų.
Lankytojai turėjo progą apžiūrėti ir išskirtinį eksponatą – sidabriniais apkaustėliais puoštas žirgo kamanas. Tai XI a. datuojamas unikalus eksponatas, rastas Barinės kapinyne. Taip pat dėmesys buvo skirtas XIII a. laikotarpio eksponatams, susijusiems su Upytės žeme ir jos reikšme šiam kraštui.
Archeologas Dovilas Petrulis lankytojus supažindina su seniausiais archeologijos eksponatais.
Ekskursijoje „Pamirštas Panevėžys. Naujamiesčio atodangos“ su archeologu Dovilu Petruliu dalyviai aplankė Vasario 16-osios gatvės senkapį, klausėsi istorijų apie Panevėžio Nepriklausomybės aikštę, pijorus vienuolius ir stačiatikių kapines. Sužinojo, kurioje Laisvės aikštės vietoje išlikęs seniausias miesto akmeninis grindinys, o Respublikos gatvėje – senųjų miesto pastatų pamatai.
Aštuoniolika ekskursijos dalyvių vaikščiojo po 2019–2021 m. mieste atliktų archeologinių tyrimų vietas. Ekskursijoje naudojantis mobiliaisiais įrenginiais, skenuojant QR kodus, buvo galima pamatyti archeologinių tyrinėjimų nuotraukas. Aktyvūs ekskursijos dalyviai buvo apdovanoti atminimo dovanėlėmis, Panevėžio kraštotyros muziejaus suvenyrais.
Per ekskursiją šalia Vasario 16-osios ir A. Smetonos gatvių sankryžos apžiūrėta senkapio vieta, papasakota apie ištirtus žmonių kapus. Remiantis rastomis įkapėmis ir dirbiniais, galima teigti, kad tirtų kapinių dalyje buvo laidojama XVII–XVIII a. pradžioje.
Kita ekskursijos stotelė – Nepriklausomybės aikštė, kur 2020 m. atlikti žvalgomieji archeologiniai, detalieji archeologiniai tyrimai ir archeologiniai žvalgymai. Remiantis rastomis religinio pobūdžio įkapėmis ir dirbiniais, galima teigti, kad tirtų kapinių dalyje buvo laidojama XVII–XIX a. pradžioje. Siejant istorinių šaltinių duomenis su archeologinių tyrimų rezultatais galima teigti, kad šios kapinės iki XIX a. pr. priklausė katalikų bažnyčios posesijai, kuria rūpinosi ir administravo vienuoliai pijorai.
Edukatorė Loreta Bekerė pasakoja apie akmens amžiaus žmones.
Susidomėjusiuosius Panevėžio istoriniais pėdsakais itin domino centrinėje dalyje – Laisvės aikštėje 2019 m. atrastas akmeninis grindinys. Dalyviams pristatyta, kaip ištirtoje perkasoje nustatytas 25–37 cm storio intensyvus XVII a. pab.–XVIII a. kultūrinis sluoksnis su radiniais.
Toje vietoje ir atidengtas gerai išlikęs XVII a. antrosios pusės – XVIII a. gatvės akmeninis grindinys.
Paskutinis archeologinės ekskursijos objektas – Respublikos g. 19 tyrimų vieta.
2019 m. Respublikos g. ištirtoje 27 kv. m perkasoje nustatyti du kultūrinių sluoksnių horizontai. Viršutinis – XIX a. antrosios pusės – XX a. pr. kultūrinis sluoksnis apėmė 20–35 cm storį. Jame fiksuotas XIX a. pab.–XX a. pr. akmeninis grindinys.
Apatinis – XVIII–XIX a. pr. kultūrinio sluoksnio storis – 35–40 cm. Fiksuotas XVIII a. akmeninis grindinys ir pamatai iš lauko akmenų. Nustatyta, kad tuometis pastatų suplanavimas skiriasi nuo šiandieninio gatvės vaizdo. Perkasoje rasta ir XVII a. pab.–XIX a. būdingų radinių: segė, monetų, pašto plombų, diržo sagtis, stiklo šukių, keraminių žiestų indų šukių, koklių dalių, šratas, vinių, maistinių atliekų – galvijų kaulų.
Restauratorė Birutė Kaziukonienė pasakoja apie savo profesijos kasdienybę.
Europos archeologijos dienos renginiais siekiama kuo plačiau pristatyti archeologijos mokslą ir archeologinį paveldą plačiajai Lietuvos ir užsienio visuomenei.
Lietuvos nacionalinis muziejus kartu su partneriais – Lietuvos archeologijos draugija, Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos, Vilniaus universiteto Istorijos fakultetu, Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutu – kvietė savo veiklas siūlyti ne tik muziejus, bet ir kitas organizacijas, įstaigas ir specialistus, dirbančius archeologinio paveldo tyrimų, išsaugojimo ir populiarinimo srityse.
Šiemet prie Europos archeologijos dienų prisijungė daugiau nei 20 dalyvių iš įvairių Lietuvos miestų.
Dovilas PETRULIS
Panevėžio kraštotyros muziejaus archeologas
