Vygintas Skaraitis/ Fotobanko nuotr.

Euro dvidešimtmetis: duobėtu keliu į stabilumą

Euro dvidešimtmetis: duobėtu keliu į stabilumą

Bendra 19 Europos Sąjungos (ES) narių valiuta – euras – nėra panacėja ekonominėms problemoms, tačiau Alfa.lt kalbinti ekonomistai sutinka, kad geresnės alternatyvos eurui Lietuva šiuo metu, kaip ir prieš ketverius metus, neturi.

„Eurobarometro“ duomenimis, trys ketvirtadaliai Lietuvos gyventojų mano, kad bendra valiuta naudinga visai bendrijai, tačiau, paklausus, ar eurą palankiai vertina Lietuvoje, teigiamai atsakė 42 proc. respondentų. Beveik tiek pat, 40 proc., bendrą valiutą vertino neigiamai.

Nepasitenkinimas euru kyla dėl nuostatos, kad įstojus į euro zoną stipriai išaugo prekių ir paslaugų kainos. Praėjusių metų liepą „Baltijos tyrimų“ atliktos visuomenės nuomonės apklausos duomenimis, taip manančių Lietuvoje buvo 94 proc.

Užmiršta svarba

Ekonomistai kalba priešingai ir aiškina, kad kainos būtų augusios tiek pat, net jei piniginėse vis dar šiugždėtų litų kupiūros, nes kainų augimą lėmė ne valiutos pasikeitimas, o šalies ūkį veikiantys vidaus politikos bei globalūs veiksniai.

„Pavyzdžiui, alkoholio akcizas didėjo, nepaisant euro. Taip pat yra ir su naftos kainomis. Euras kainoms turėjo įtakos per apvalinimo efektą. […] Jei lyginsime kainų augimą nuo 2015 m. sausio 1 d., Baltijos šalyse jokio skirtumo nepastebėsime. Tai yra įrodymas, kad bendru mastu kainoms euras įtakos neturėjo“, – aiškino ekonomistas.

„Eurostato“ duomenys patvirtina T. Poviliausko žodžius – 2015–2017 m. vartotojų kainų indeksas Estijoje vidutiniškai augo 1,5 proc., Latvijoje – 1 proc., o Lietuvoje – 1,2 proc.

Ekonomisto Stasio Kropo manymu, euras tapo atpirkimo ožiu atsakomybės besikratantiems politikams. Kainų augimas, aiškina S. Kropas, nulemtas reformų, konkurencijos, verslo sąlygų bei pasaulio ūkio tendencijų. Tiesiogiai su bendra valiuta susijęs kainų augimas tėra techninis, o ir pati valiuta puikiai atlieka jai skirtą vaidmenį.

„Nuostata, esą euras nulėmė kainų augimą, nėra pagrįsta, bet politiškai labai patraukli, ir tokią nuostatą mėgsta naudoti daugelio šalių kraštutinės dešinės politikai. Mano supratimu, euras puikiai atlieka savo funkciją (kainų stabilumo palaikymo – Alfa.lt)“, – aiškina ekonomistas.

Pašnekovo manymu, gyventojų požiūris į eurą priklauso ir nuo mūsų šalies politikų, pamiršusių kalbėti apie valiutos būtinybę vos tik ją įsivedus. Juolab kad senosios valiutos, lito, naudoti, kaip panorėję, negalėjome dėl to, kad šis su euru susietas buvo jau nuo 2002 m.

„Manau, kad neigiamas požiūris į eurą tikrai yra įsigalėjęs. Čia galbūt ir pastaraisiais metais tuo klausimu yra paleistas valdžios. Aiškinimas, kad tai mūsų ir sava valiuta po euro įvedimo, visiškai pamirštas. Daugeliui atrodo, kad tai ES, bet ne mūsų valiuta, kuria turėtų visi naudotis“, – dėstė S. Kropas.

Pagrindiniais bendros valiutos privalumais ekonomistai įvardija sumažėjusius valiutos keitimo kaštus verslui bei didesnį pasitikėjimą Lietuvos fiskaline politika.

„Investuotojams svarbu, kad mes esame euro zonoje. Tai yra daug tvirtesnis pagrindas tolimesnėms kalboms, kai žinoma, kad mūsų pinigų politika yra neatsiejama nuo Europos Centrinio Banko (ECB) politikos. Vis dėlto euras ne tik solidumo ir patikimumo ženklas – neliko ir pinigų keitimo kaštų, todėl nemažai sutaupoma“, – paaiškino T. Poviliauskas.

Neteisingai apkaltintas

Per du gyvavimo dešimtmečius bendrai valiutai teko atlaikyti ne vieną išbandymą, iš jų didžiausias pasireiškė valstybių skolų krize. Tankiausias kritikos strėlių debesis euro pusėn skriejo ties bedugnės kraštu atsidūrus Graikijai. Tuomet buvo kalbama, kad euras leido pietų Europos valstybei skolinti ne pagal kišenę.

Vis dėlto T. Poviliauskas įsitikinęs, kad, ES gyvenimą kūrus be euro, panašaus, o gal ir blogesnio likimo neatsakingai išlaidavusioms bendrijos narėms nebūtų pavykę išvengti.

„Problemos, iškilusios egzistuojant eurui, būtų įvykusios ir be jo. Valstybių skolų lygis buvo susikaupęs nemažas, ir gali būti, kad visos problemos būtų netgi didesnės. Ar tai būtų Graikija, Ispanija, ar Portugalija – klausimas, su kokiomis problemomis šios šalys būtų susidūrusios, jei būtų operuota nacionalinėmis valiutomis, kiek būtų nukentėjusi jų perkamoji galia ir panašiai“, – svarstė ekonomistas.

Pašnekovo manymu, tam tikros problemos yra užprogramuotos dėl to, kad šia naudojasi 19 ES valstybių su atskirais nacionaliniais biudžetais. Vis dėlto dabartinė situacija, anot ekonomisto, nėra pati blogiausia, ir privalumai – apčiuopiami. Pavyzdžiui, ECB vykdoma kiekybinio skatinimo politika palengvina naštą bendrijos narėms, kurioms turint nacionalinę valiutą skolinti būtų itin brangu.

Atsparus grasinimams

Vakarų Europos šalyse jau užaugo karta, kuri nebeprisimena, ką reiškia mokėti šilingais, guldenais ar liromis. Šias valiutas pakeitė prieš 20 metų sukurtas euras. Tiesa, banknotai ir monetos į apyvartą paleisti nuo 2002-ųjų sausio.

Šiandien eurą naudoja ne tik 19 ES šalių, bet ir Andora, San Marinas, Vatikanas, Monakas, Juodkalnija bei Kosovas. Skaičiuojama, kad euras nacionaline valiuta yra 340 mln. gyventojų – 15 mln. daugiau, nei gyvena Jungtinėse Valstijose.

Lapkritį pristatytoje „Eurobarometro“ apklausoje skelbta, kad euru pasitiki 75 proc. euro zonos gyventojų. Vis dėlto valiutai teko susidurti ne tik su jau minėtais ekonominiais sunkumais, bet ir politiniu pasipriešinimu.

Trečdalį rinkėjų balsų pastarųjų Prancūzijos prezidento rinkimų antrajame ture surinkusi Marine Le Pen žadėjo atsisakyti bendros ES valiutos ir grąžinti frankus. O Italijos parlamento rinkimus laimėjusių Penkių žvaigždučių judėjimo ir Šiaurės lygos atstovai išreiškė aštrų nepasitenkinimą ES ir ECB sprendimais dėl euro zonos finansų.

Vis dėlto Kroatijai prisijungus prie ES, o britams paliekant bendriją, potencialių euro zonos narių skaičius išsiplėtė. „Euro kelias yra duobėtas. Tačiau tai visgi nėra kelias, vedantis į niekur. Kylame į kalną, kuriame yra geresnis gyvenimas, tačiau akivaizdu, kad kelias lengvas nebuvo ir toks nebus“, – Alfa.lt sakė T. Poviliauskas.

Jūsų komentaras

Daugiau leidinio naujienų