P. Židonio nuotr.

Energetikos ekspertas: vartotojų geriau neerzinti

Sutartis su nepriklausomais tiekėjais jau yra pasirašę 1,168 mln. pirmos ir antros grupės vartotojų, suvartojančių daugiau nei 1000 kWh elektros per metus. Suvartojantieji mažiau tiekėją turi pasirinkti iki gruodžio 18 dienos.

Vis dėlto po 180 tūkst. klientų turinčios bendrovės „Perlas Energija“ pareiškimo, jog keis visų jų sutartis – pasirinkusieji stebėtinai mažas fiksuotas kainas bus perkelti į kintamos kainos planą „Birža“ ir mokės gerokai brangiau – pasigirdo kalbų, jog galbūt paskutinį tiekėjo pasirinkimo etapą vertėtų nukelti.

Energetikos ministras Dainius Kreivys nors nesutinka, kad elektros rinkos liberalizavimo procesas Lietuvoje vyksta nesėkmingai, vis dėlto pripažįsta, kad trečiąjį etapą išties gali tekti atidėti.

Buvęs ilgametis Valstybinės kainų ir energetikos komisijos pirmininkas, energetikos ekspertas profesorius Vidmantas Jankauskas „Panevėžio balsui“ tiesmukas: blogiau jau negali būti, kaip ta reforma vyksta.

Gerbiamas profesoriau, ar buvo ženklų, kad „Perlas Energija“ nesugebės laikytis sutarčių ir nuspręs naikinti fiksuotus planus? Ir kokius žingsnius dabar galėtų žengti vartotojai?

Sprendžiant pagal tai, kiek daug vartotojų „Perlas Energija“ susirinko, atrodė, kad čia tarsi didelė įmonė.

Nežinau, ar kas matė, kad gali taip staiga prapulti. Galiu pasakyti: man buvo šokas, kai „Perlas Energija“ pranešė nebegalinti vykdyti savo pasižadėjimų.

Teisininkai sako, kad nuviltiems vartotojams yra keletas variantų. Vienas jų – kukliai nuleidus akeles pereiti prie kitos „Perlas Energija“ schemos, o tai reiškia sutikti su jos siūlomais su birža susijusiais tarifais ir už elektrą mokėti daugiau.

Kitas variantas – ieškoti kito tiekėjo. Dabar aktyviai siūlosi ne vienas.

Ir dar vienas variantas, apie kurį kalba teisininkai, kad galima nesutikti su „Perlas Energija“ pasiūlymu mokėti daugiau arba rinktis kitą tiekėją.

Tokiu atveju įmonė privalėtų tiekti elektrą už tą pačią kainą. Kadangi ji turbūt negalės ar nenorės to daryti, turbūt galima numatyti „Perlo Energijos“ bankrotą.

Šiuo metu jau abejojama dėl trečio liberalizavimo etapo – teikiami siūlymai jį bent jau pusmečiui atidėti. Ką apie tai manote?

Manau, kad verta apie tai pagalvoti. Pažiūrėkime, kas patenka į tą trečią etapą? Daugiausia vieniši, neturtingi žmonės, provincijos gyventojai, kuriems jau dabar iki kaklo užteko to neaiškumo.

Mažas kainas siūliusi „Perlas Energija“ jiems atrodė išeitis, tačiau dabar turbūt reikėtų vartotojų neerzinti ir, manau, kokius metus tokius palaikyti visuomeniniame tiekime.

Kai kas sako, kad elektros kaina ir vėliau vis tiek bus aukšta. Gal ji bus nelabai žema, bet bent jau nebus nervinės įtampos, streso ir baimės, kad vėl kažkas pasikeis.

Artėja Naujieji metai. Valdžioje dar tik kalbos apie trečiojo etapo atidėjimą. Ar tai dar labiau neįaudrina vartotojų, nežinančių, ar dar laukti tikintis mažėsiančių elektros kainų ir trečiojo etapo atidėjimo, ar jau dabar suskubti pasirašyti sutartis?

Ta elektros rinkos liberalizavimo reforma buvo mūsų Vyriausybės nuolatinė bėda. Ji vyko tokiomis sąlygomis, kad atėję į antrą etapą žmonės buvo sutrikę. Prisiminkime, kaip mes laukėme sprendimo dėl kompensacijų. Aišku, dalis sutartis pasirašė dar metų pradžioje, bet dauguma laukė iki birželio, nes buvo žadėta, kad bus kažkokios kompensacijos. Ir tik birželio pradžioje paaiškėjo, kokios jos, kaip bus mokamos, kas jas gaus. Vartotojai jau buvo gerokai įaudrinti ir suklaidinti. Visai nemažai, turbūt virš 100 tūkst. vartotojų, net nespėjo pasirinkti tiekėjo. Aš matau, kad blogiau jau negali būti, kaip ta reforma vyksta.

Dabar jau artėja ir trečias etapas. Sakyčiau, jog reikia laukti ir tikėtis, kad bus geriau. Galbūt nuo Naujųjų vis dėlto jiems nebus privalomas nepriklausomas tiekimas.

Nemažai daliai lietuvių dėl įvairių priežasčių teikiamas garantinis tiekimas. Kaip manote, kas skatina tokį žmonių sprendimą?

Iš tų, kurie atidžiau seka situaciją, girdėjau, kad kai kurie rinkos dalyviai kai kada siūlo netgi didesnes kainas nei garantinis. Tiek aš, tiek visi kiti ekspertai patarinėjome, kad „tikrai nepasilikite garantiniame, kad visada bus brangiau“. Pasirodo, vis dėlto yra sugebančių prašyti ir brangiau. Labai liūdna, kai bandoma šitaip piktnaudžiauti.

Kaip kitose šalyse vyko elektros rinkos liberalizavimas?

Pas mus nuolatos sakoma, kad žiūrėkite – Estijoje ir Latvijoje elektros rinkos liberalizavimas jau praėjo. Pasakysiu, kuo skiriasi.

Pavyzdžiui, Estijoje šimtu procentų įdiegti išmanieji skaitikliai, tai yra kiekvieną valandą vartotojas gali stebėti, kiek kainuoja elektra, ir tiesiog kas valandą keisti mokėjimą.

Aktyviems vartotojams tai buvo geras variantas.

Gerai prisimenu, kaip liberalizavimas įvyko Latvijoje. Iki tol mūsų ir jų gyventojams elektros kainos buvo gana panašios, o tada kokius metus pas juos kainos vis dėlto šiek tiek ūgtelėjo.

Paskui po truputį stabilizavosi. Visa tai vyko normaliais laikais, kai kainos truputį svyravo, bet ne taip drastiškai.

Dar aš visada primenu kitą dalyką. Nežinau dabartinių tikslių skaičių, bet žiemą visiems sakiau, kad visai niekas neverčia Lietuvos skubėti, kai Europoje dar buvo 70 mln. gyventojų – vartotojų – kurie gavo elektrą tuo vadinamuoju reguliuojamu tarifu. Taigi, nėra taip, kaip kad mūsiškiai sako, jog „Briuselis mums liepė“. Taip, Briuselyje yra bendra tendencija, bendra tvarka, bet niekas nesako, kad jūs dabar tuoj pat ir darykite.

Rugpjūčio pradžioje biržos elektros kainos Lietuvoje buvo net 100 kartų didesnės nei Švedijoje. Kodėl deginame dujas, užuot pirkę pigią energiją?

Tai buvo toks vienos dienos fenomenas. Jeigu pažiūrėtumėte dabar, Švedijoje elektra gal tik 30 proc. pigesnė. Bet Švedijoje visiškai nekūrena dujų. Jie elektrą gamina iš hidroelektrinių ir atominių. Atrodytų, kad ten elektra turėtų būti labai pigi, bet taip nėra.

Dažnai sakoma: jeigu turėtume pakankamai galingumų, pas mus elektra būtų pigi. Bet Norvegija, Švedija jų turi pakankamai, tačiau šalys juk nėra užsidariusios.

Yra elektros linijos, jungiančios šalis, ir elektra teka ten, kur daugiau sumokama. Jei aplinkinėse rinkose gali ją brangiau parduoti, kaina kyla ir pačios šalies viduje.

Net jei švedai pasigamina elektros tiek, kiek jiems reikia ar net daugiau, tai nereiškia, kad jie visą tą elektrą sunaudoja patys ir pigiai susimoka. Taip nėra. Taigi, jei kyla kaina kitose šalyse, auga ir pas juos.

O šiaip, jei mes, pavyzdžiui, su Švedija turėtume ne vieną kabelį, o du, tikriausiai pas mus elektros kainos būtų panašesnės į jų, kaip kad dabar turime vienodas su Latvija.

Dabar neleidžia pajėgumai – tiesiog neturime pakankamai vadinamų ryšių arba jungčių su Švedija.

Ar kainų situaciją pakeis pradėjęs veikti Suomijos Olkiluoto atominės elektrinės III blokas ir Ukraina, pareiškusi, jog gali tiekti elektrą Europai, kartu ir Lietuvai?

Ukrainos elektros tiekimu per daug nepasitikėčiau. Ten Zaporižią – pačią didžiausią atominę elektrinę Europoje – užgrobė rusai. Neaišku, kaip jie ten susitvarkys.

Bet Suomija – taip, teikia vilčių. Jeigu ten prasidės gamyba, bus geras signalas ir, tikėtina, kad tikrai pajausime mažesnes elektros kainas. Matote, vienu metu sutapo daug dalykų. Elektros kaina pašoko ne tik dėl brangių dujų. Nemažai elektrinių vasarą atlieka vadinamąją profilaktiką. Vasarą elektros poreikis mažesnis, tad paprastai šiuo metų laiku ir remontuoja, tikrina, kontroliuoja elektrines. Taigi, įtakos kainai turėjo dar ir tai, kad nemažai jų buvo sustabdyta.