-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Kaip „Sekundei“ pasakojo savo pavardės nenorėjęs skelbti panevėžietis Ramutis, gyvenimo aplinkybės taip susiklostė, kad šiuo metu jam tenka minti Panevėžio darbo biržos slenkstį. Kiekvieną darbo skelbimą atidžiai perskaitantis vyras stebisi, kad pati Darbo birža skatina bedarbius emigruoti. Ir šiuo metu ieškoma pakuotojų dirbti prie linijos.
Skelbime nurodoma, kad darbo vieta bus Panevėžyje, tačiau teks vykti į komandiruotę Olandijoje. Darbo ieškančiojo atmintinėje aiškiai nurodyta, kad bedarbis, atsisakęs jam siūlomo darbo, gali būti išbrauktas iš Darbo biržos. Tad žmogui lieka tik dvi išeitys – arba eiti tiesiog į gatvę, arba ne savu noru emigruoti.
„Per kiekvieną apsilankymą išduodama rekomendacija įsidarbinti, pasirinkti tinkamą laisvą darbo vietą mieste. Tačiau jei ieškantysis atsisako siūlomo darbo, gali būti išbrauktas iš Darbo biržos sąrašų. O ši skelbiama darbo vieta lyg ir atitinka visus kriterijus, yra Panevėžio mieste. Galbūt kitam nebėra kitos išeities ir jis bus priverstas išvykti į amžiną komandiruotę, iš kurios gal niekad nebegrįš?“ – svarstė vyras.
Ir tai nėra vienintelis tokio pobūdžio skelbimas. Prieš kelias savaites dirbti Laplandijoje žmonių ieškojo dar viena net ne Panevėžyje, o Šiauliuose registruota įmonė. Principas tas pats – darbas svetur įvardijamas kaip komandiruotė. Ramučio teigimu, paprastai bedarbiai darbo ieškosi savo gyvenamojoje vietoje, o norintieji emigruoti išvyksta ir be Darbo biržos siuntimo.
„Kyla klausimas, ar mūsų valstybė gudriai, sąmoningai neprisideda prie tautos nykimo, mažėjimo?
Manau, jei tautietis norės išvykti į užsienį ir ten įsidarbinti, jis pats susiras kelius, pagaliau Darbo biržoje yra atskira „Eures“ tarnyba, begalės kitų šaltinių, skelbiančių apie darbą užsienyje“, – pasipiktinimo neslėpė Ramutis.
Panevėžio teritorinės darbo biržos direktoriaus pavaduotoja Audronė Biguzienė tikina, kad jokio kriminalo čia nėra. Komandiruotė – tai ne emigracija.
„Emigracija yra tuomet, kai žmogus išvyksta ir įsidarbina užsienio valstybėje. Šiuo atveju darbas yra Lietuvoje registruotoje įmonėje, kuri siunčia darbuotojus į savo padalinį kitoje valstybėje. Juk kai mes esame siunčiami į komandiruotę Vilniuje, nesakome, kad emigravome“, – “Sekundei” aiškino A. Biguzienė.
Tačiau dėl to, kad šio darbo atsisakęs žmogus bus išbrauktas iš bedarbių sąrašų, nereikėtų baimintis. Pasak pavaduotojos, darbas kituose miestuose ar valstybėse gali būti siūlomas tik tam Darbo biržos klientui, kuris gali ir nori dirbti ne savame mieste.
„Nežinau, gal žmogus tiesiog ne taip suprato. Atsisakęs tokio darbo bedarbis tikrai nėra braukiamas iš darbo ieškančiųjų sąrašų ir toliau jam yra siūlomi tinkami darbai“, – užtikrino A. Biguzienė.
“Sekundei” susisiekus su „Headex“ įmonės Panevėžyje atstove Monika Vilkauskaite, atsakinga už darbuotojų atranką, ji patvirtino, kad darbas iš tiesų bus Olandijoje. Panevėžyje tik sutvarkomi visi su įdarbinimu susiję dokumentai. Įmonė teikia laikino įdarbinimo paslaugas ne tik Lietuvoje, bet ir Europoje įsikūrusioms bendrovėms.
„Taip, šiuo konkrečiu atveju darbas Olandijoje, bus vykstama į komandiruotes. Kiek laiko truks komandiruotės, atskleisti negaliu. Tai yra aptariama tik su ten dirbti norinčiu žmogumi asmeniškai. O atlygis priklauso nuo pozicijos, į kurią kandidatuoja pretendentas. Tai konfidenciali informacija, tik galiu patvirtinti, kad bus mokama pagal Olandijos darbo įkainius“, – į detales nesileido M. Vilkauskaitė.
Valstybinės darbo inspekcijos Komunikacijos skyriaus vadovė Nerita Šot „Sekundei“ teigė, kad įstatymuose nėra reglamentuota, kiek turėtų trukti komandiruotė, tačiau darbo sutartyje turi būti apibrėžtas tikslus laikas, nes komandiruotėje gali būti dirbama tik ribotą laikotarpį. Ir pasibaigus šiam laikotarpiui žmogus turėtų grįžti nuolatos dirbti į Lietuvą.
„Įstatymuose nėra nurodyta, kiek gali trukti komandiruotė – ji gali trukti net ir visus metus ar ilgiau. Tokių įmonių, kurios teikia laikino įdarbinimo paslaugas, arba, kitaip tariant, išnuomoja darbuotojus kitoms, daugėja. Tai normali praktika“, – pažymi N. Šot.
Tačiau yra kita problema – nors žmogus yra įdarbinamas Lietuvoje veikiančioje įmonėje, atlyginimą jis privalo gauti pagal tos šalies, kurioje yra išsiųstas dirbti, darbo apmokestinimo įkainius. Be to, darbdavys privalo padengti ir kitas su įdarbinimu susijusias išlaidas – kelionės ir apgyvendinimo bei mokėti komandiruotpinigius.
Valstybinė darbo inspekcija kasmet sulaukia tautiečių skundų, kad darbdaviai nevykdo savo įsipareigojimų. Būta ir tokių atvejų, kai darbuotojai už darbą kitoje šalyje gaudavo lietuvišką atlyginimą. Bet bijodami prarasti darbą ar namo grįžti tuščiomis kišenėmis sutikdavo dirbti ir už gerokai mažesnį atlygį, kurį jiems garantuoja įstatymai.
Vienas paskutiniųjų atvejų – į Laplandiją dirbti išsiųstų lietuvių išnaudojimas. Beje, norinčiųjų dirbti tolimojoje Laplandijoje padėjo ieškoti ir Panevėžio darbo birža. Laplandijos viešbutyje dirbusiems lietuviams buvo mokamas tik 2,9 euro per valandą atlyginimas, nors minimalus atlyginimas Suomijoje siekia 11,4 euro.
Nors lietuvius siuntusios įmonės vadovė bandė įrodinėti, kad toks valandinis atlygis nėra diskriminacinis, mat lietuviams mokami ir dienpinigiai, jiems nekainuoja ir apgyvendinimas bei maistas, tai neįtikino atitinkamų Suomijos institucijų ir įmonei teko šioje šalyje nutraukti savo veiklą.
„Tikrai turime nesąžiningų darbdavių, kurie piktnaudžiauja ir naudojasi žmonių nežinojimu. Gauname dėl to nemažai nusiskundimų ir didžiausia bėda, kad ne visi žmonės žino, jog jiems įstatymiškai priklauso ne tik darbo užmokestis, bet ir dienpinigiai, darbdavys turi atlyginti apgyvendinimo bei kelionės išlaidas“, – teigė N. Šot.
