Eksperimentu pratina prie tvarkos

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• Aktualijos
• 2022.04.10 14:00

Panevėžio savivaldybės bandymas pripratinti gyventojus rūšiuoti ir virtuvės atliekas kol kas atrodo kaip nevykęs anekdotas.

Graužtukai – į atskirą kibirą

Daugiau kaip prieš du mėnesius tokiam eksperimentui pasirinktame Pilėnų mikrorajone į tik maisto atliekoms skirtus konteinerius kol kas verčiama kas pakliūva po ranka, netgi statybinės medžiagos ir automobilių dalys.

Panevėžyje jau nuo vasario pradžios maisto atliekas, pagal Savivaldybės planą, rūšiuoja kone 70 miesto daugiabučių, esančių tarp Pilėnų, Nemuno, J. Tilvyčio, V. Alanto gatvių. Tam šiame mikrorajone gyventojams išdalinta daugiau nei 1700 kibirų po septynis litrus, komplektas šiukšlių maišelių, gatvėse pastatyta 10 rudos spalvos konteinerių.

Juos išvežti planuota kasdien, tačiau atliekų surinkėjų mašinos prie šių konteinerių sustoja gerokai rečiau. Vežėjai motyvuoja, jog maisto atliekų gyventojai suneša gerokai mažiau, nei prognozuota.

Patogumo mažai

Pilėnų mikrorajone, Nendrės gatvėje, gyvenanti Kristina „Sekundei“ pasakojo prikaupianti mažai maisto atliekų, dėl to jų nerūšiuoja.

Šeima bulvių suvalgo mažai, tad į naują šiukšlių dėžę keliautų tik obuolių graužtukai, dar žievelės ir pan.

„Kiek apmąsčiau, mažai mes tokių atliekų turime. Mano trijų asmenų šeimai kol kas toks konteineris nereikalingas. Nuskusi tris bulves, išmesi kokią obuolio nuograužą, žieveles, tai stovės ir rūgs tas kibiras, kol susikaups kiek daugiau, o kvapas tai bus“, – teigia Kristina, maisto atliekas toliau metanti į bendrą atliekų dėžę.

„Nesitikėjome, kad į konteinerius, kur užrašyta, kad skirti maistui, bus sumestos statybinės medžiagos.“

R. Taučikienė

Anot jos, į eksperimentą įtrauktiems gyventojams išdalinti kibirėliai yra galvos skausmas – reikia sugalvoti, kur jį dėti, mat po kriaukle ir taip pririkiuota dėžių kitoms atliekoms rūšiuoti.

Dainavos gatvės 15-ojo daugiabučio bendrijos pirmininkė Regina Čičinskienė sutinka, kad naujovė dar neįprasta, bet ji pastebi, jog rudasis konteineris vis pildosi.

„Reikia pratintis prie naujovių, prie tvarkos“, – eksperimentą palaiko R. Čičinskienė.

Jos pačios šeimai maisto atliekų rūšiavimas problemų nesukėlė, nors didesnis jų kiekis, pastebi panevėžietė, susikaupia negreitai. Kartais ir kelias dienas R. Čičinskienė sako neprikaupianti pilno tokiam rūšiavimui duoto kibiro. Greitai gendančias maisto atliekas ji stengiasi išnešti tą pačią dieną arba, kol šalta, palaikyti balkone.

Laukia visų

Panevėžio savivaldybės Miesto infrastruktūros skyriaus specialistė Rūta Taučikienė teigia, kad prie naujosios tvarkos verčia pratintis Europos Sąjungos reikalavimas visas atliekas rūšiuoti jų susidarymo vietoje.

Jau nuo 2024 metų sausio 1-osios maisto atliekų rūšiavimas taps visiems privalomas.

Dėl to, pasak R. Taučikienės, ir buvo sumanytas bandomasis projektas pasižiūrėti, kaip panevėžiečiams seksis rūšiuoti tai, kas lieka gaminant maistą ar nesuvalgoma.

Jos teigimu, Savivaldybė yra gavusi Aplinkos ministerijos dotaciją ir pirks kibirus visų miesto daugiabučių gyventojams, o ateityje rudi konteineriai atsiras visose konteinerių aikštelėse.

Atskirus konteinerius maisto atliekoms turėtų gauti ir individualių namų gyventojai.

Kol kas į naujuosius konteinerius galima mesti tik augalinės kilmės atliekas.

Pasak R. Taučikienės, Panevėžio regiono atliekų tvarkymo centras (PRATC) stato maisto atliekų apdorojimo liniją, kurią planuojama paleisti kitų metų vasarą.

Tuomet bus galima į maisto konteinerius versti ir gyvulinės kilmės atliekas.

Daugiau kaip prieš du mėnesius eksperimentui pasirinktame Pilėnų mikrorajone į tik maisto atliekoms skirtus konteinerius kol kas verčiama, kas pakliūva po ranka. G. Kartano nuotr.

Rūšiuotojams padaugėjo darbo

Pirminė idėja buvo, kad panevėžiečių į ruduosius konteinerius suverstos augalinės kilmės maisto atliekos bus kompostuojamos PRATC sąvartyne Panevėžio rajone, Dvarininkų kaime.

Tačiau eksperimentui prasidėjus paaiškėjo, kad pirmiausia atliekų tvarkytojai turės nemažai darbo, kol jas išrūšiuos rankomis.

Mat į maisto konteinerius panevėžiečiai priverčia bet ko: pakuočių, statybinių medžiagų, netgi automobilių detalių

„Nesitikėjome, kad į konteinerius, kur užrašyta, kad skirti maistui, bus sumestos statybinės medžiagos“, – sako R. Taučikienė.

Anot jos, maisto konteinerių atliekų išrūšiavimas sąvartyne kol kas panevėžiečiams per kišenę nekirto ir į atliekų tvarkymo kainą nėra įskaičiuotas.

Tą naštą prisiima bandomojo projekto dalyviai.

R. Taučikienės teigimu, tinkamai rūšiuojant, ateityje turėtų gerokai sumažėti turinys mišrių atliekų konteineriuose.

Ar daugiau rūšiuojant panevėžiečiams galėtų mažėti atliekų tvarkymo kaina, pasak R. Taučikienės, priklausytų ne tik nuo susidariusio atliekų kiekio. Įkainiams įtakos turi ir kuro kainos, darbo užmokestis bei daug kitų veiksnių.

Tinkamų atliekų – maždaug pusė

„Panevėžio specialaus autotransporto“ įmonės Atliekų tvarkymo skyriaus vadovė Judita Vingilytė mano, kad nereikia iš karto tikėtis gerų rezultatų.

Per vasarį į naujuosius ruduosius konteinerius panevėžiečiai išmetė daugiau nei 4 tonas maisto atliekų, o kovą – jau beveik 7 tonas.

Šiuo metu vidutiniškai apie 60 proc. šių konteinerių turinio sudaro bioskaidi masė. Vasarį jos dalis tesiekė 40 proc.

J. Vingilytė tikina maniusi, kad rezultatai bus prastesni.

„Daugiau nei pusė į naujus konteinerius išmestų atliekų yra maisto. Kadangi dar tik pati pradžia, sakyčiau, rezultatai geri“, – svarsto įmonės atstovė.

Pasak J. Vingilytės, kiek truks bandomasis projektas, spręs ne įmonė, tačiau spėja, kad eksperimentuojama bus mažiausiai pusmetį, o tuomet sprendžiama, kada tokius maisto konteinerius pastatyti visiems panevėžiečiams.

• Sekundė
• Daiva SAVICKIENĖ
• #atliekos
• #Gamta
• #Panevėžys
• #rūšiavimas