-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Tačiau pritaikius būtent tokį mokesčio modelį ekonominio išsivystymo atotrūkis tarp regionų gali netgi išaugti, pažymi ji.
„Mokesčio pajamos ilgainiui tik didintų savivaldybių finansinę atskirtį, nes didžiosios savivaldybės, kaip Vilnius, Kaunas, Klaipėda turėtų galimybę ne tik rinkti pajamas ne tik nuo didesnių verčių, bet ir galėtų lengvai apmokestinti nekilnojamąjį turtą aukštesniais tarifais.
Tuo tarpu mažos, beišsivaikštančios savivaldybės, kuriose mažėja gyventojų skaičius, jos būtų priverstos taikyti pačius žemiausius tarifus nuo nekilnojamojo turto verčių, kurios yra itin žemos ir tų pajamų į savivaldybių biudžetą dydis būtų labai nedidelis“, – Eltai kalbėjo I. Genytė-Pikčienė.
Ji taip pat pažymėjo, kad mokesčio visuotinumas reiškia ir tai, jog mokesčio surinkimo kaštai taip pat gali būti gan dideli.
„Kadangi tai yra naujas mokestis visiems, visuotinis mokestis, tai savivaldybėms kainuos administruoti tas mokesčių pajamas, kurios yra labai nedidelės“, – pridūrė ji.
Tuo metu ekonomistas Aleksandras Izgorodinas taip pat akcentuoja, kad toks nekilnojamojo turto mokestis, kokį dabar pasiūlė ministerija, veikiausiai gali atnešti tik nedidelę finansinę grąžą į savivaldybių biudžetus, tačiau sukurtų papildomų keblumų.
„Tokio mokesčio nauda labai abejotina, nes jeigu vidutinis mokesčio tarifas per metus bus tik 13 eurų, tai klausimas, ar tas mokestis valstybei apskritai nebus nuostolingas. Gali būti taip, kad to mokesčio administravimas tiesiog kainuos panašiai, kiek valstybė surenka pinigų iš šito mokesčio. Pajamų prasme mokestis jų atneš mažai, išlaidų prasme tą mokestį vis tiek reikės administruoti“, – tvirtino A. Izgorodinas.
Ekonomistas taip pat atkreipia dėmesį, kad dėl nedidelio mokesčio tarifo, ši iniciatyva nepasieks nė vieno iš deklaruojamų tikslų. Finansų ministerija akcentuoja papildomas savivaldybių pajamas, tuo tarpu Lietuvos bankas jau kelerius metus kalba apie tai, kad visuotinis NT mokestis leistų vėsinti kaistančią būsto rinką. Tačiau A. Izgorodino vertinimu, rinką slopinančio poveikio tai veikiausiai taip pat neduos.
„Kyla klausimas, kam apskritai reikia įvedinėti tokį mokestį. Arba mes jį įvedame pakankamai didelį, kad jis galėtų kilstelėti valstybės pajamas, arba mes norime sureguliuoti NT rinką, ją kažkaip atvėsinti. Bet vėlgi, tada tas mokestis turi būti didesnis, nes 13 eurų mokestis per metus neatbaidys pirkėjų nuo būsto pirkimo, pardavimo“, – svarstė jis.
Galimybėmis šiuo mokesčiu atvėsinti kaistančią būsto rinką sako abejojanti ir I. Genytė-Pikčienė. Ekspertės vertinimu, norint pasiekti tokį rezultatą, rinkos šaldymo sprendimus reikėjo priiminėti gerokai anksčiau. Tačiau, pasak jos, įvedant šį mokestį kyla rizika, kad pritaikius ganėtinai aukštą tarifą nuomojamam būstui, išaugs mokesčius slepiančių asmenų skaičius.
„Reikėtų pagalvoti ir apie šešėlio grėsmes, nes būsto nuomos rinka vis dar yra labai šešėlinė. Po truputėlį ji skaidrėja. Tad, jeigu antras, trečias būstas, sakykim, Vilniaus mieste būtų apmokestintas aukščiausiais tarifais, tai ne itin didelė grąža, kurią generuoja būsto nuoma, bus sukramtoma mokesčių ir tai tikrai paskatins užsiimančius nuoma lysti į šešėlį“, – akcentavo ekonomistė.
Ji taip pat pažymėjo, kad Finansų ministerijos siūlomame modelyje yra išimčių, kurios leistų išsisukti nuo prievolės mokėti visuotinį NT mokestį.
„Darant bet kokias išimtis, ar tai būtų senjorai, ar kitos pažeidžiamos grupės, tai išimtys atveria erdvę piktnaudžiavimui. Todėl atleidus senjorus nuo šio mokesčio, būtų atveriama galimybė pasinaudoti niša. Visi pultų perrašinėti nekilnojamąjį turtą pensininkams ir atitinkamai atsivertų erdvė mokesčio vengimui“, – tvirtino I. Genytė-Pikčienė.
Apskritai, „INVL Asset Management“ ekonomistė sako abejojanti, kad šį mokestį bus linkę palaikyti Seimo nariai. Jos vertinimu, geopolitinių įtampių ir sparčiai augančios infliacijos aplinkoje itin sudėtinga priimti sprendimus dėl naujų mokesčių įvedimo.
„Nekilnojamojo turto mokestis pateiktas svarstymui tokiu metu, kuris labai komplikuoja diskusijas. Panašu, kad politikai, norėdami įsiteikti rinkėjams ir turėdami visą bendrą kontekstą galvoje, t.y. sparčiai kylančias energetikos kainas, neapibrėžtumą, tikrai vengs platesnio gyventojų sąlygų bloginimo tam tikrais papildomais naujais mokesčiais. Panašu, kad ši iniciatyva bus gana greitai užgesinta“, – prognozuoja I. Genytė-Pikčienė.
Panašios pozicijos laikosi ir A. Izgorodinas, akcentuojantis, kad šalies ekonomika jau artimiausiu metu gali patirti recesiją, todėl toks metas naujų mokesčių įvedimui, jo požiūriu, nėra tinkamas.
„Lietuva, euro zona ir pasaulis gyvena ties ekonomikos augimo ir kritimo sankirta. Labai tikėtina, kad šių metų ketvirtas ketvirtis arba kitų metų pirmas ketvirtis jau bus gerokai prastesnis, negu metų pradžia. Galbūt ir dėl šito konteksto būtų nelogiška įvedinėti naujus mokesčius, kad ir kokie jie būtų maži. Aš nė vieno teigiamo argumento dėl šito mokesčio įvedimo nematau“, – tikino jis.
Vienintelis pozityvus aspektas, kurį kalbėdamas apie visuotinio NT mokesčio modelį įžvelgė ekonomistas – gyventojų perkamosios galios toks pokytis veikiausiai nepablogintų.
„Lietuvos gyventojų indėliai ir santaupos bankuose nuo kovido pradžios pakilo 5 mlrd. eurų. Manau, kad statistinis gyventojas tikrai puikiai galės pernešti nedidelį mokestį, kurį reikės mokėti vieną kartą per metus. Tai gera naujiena yra tai, kad tas mokestis nepakirs Lietuvos vartotojų perkamosios galios, bet, kita vertus, jis taip pat nesulėtins ir NT rinkos plėtros“, – pažymėjo A. Izgorodinas.
ELTA primena, kad nekilnojamojo turto mokestis už pagrindinį gyvenamąjį būstą, pagal Finansų ministerijos siūlymą, būtų siejamas su deklaruota gyvenamąja vieta ir apmokestinamas progresyviais tarifais, atsižvelgiant į būsto mokestinę vertę, nustatytą masinio vertinimo būdu.
Už savivaldybės nekilnojamojo turto vertės medianos neviršijančią dalį būtų mokamas 0,03 proc. tarifas, nuo vienos iki dviejų medianų – 0,06 proc., o daugiau kaip dvi medianos – 0,1 proc. Savivaldybės turėtų teisę apmokestinti komercinės paskirties būstą nuo 0,1 proc. iki 3 proc. tarifu.
Vidutinis mokesčio dydis pagal šiuo metu nustatytą turto vertę siektų 13,5 euro per metus.
Finansų ministrė Gintarė Skaistė pažymi, kad lėšos iš mokesčio surinkimo priklausys nuo savivaldybių pasirinktų tarifų. Tikimasi, kad savivaldybėms pritaikius minimalų tarifą už antrą ir paskesnį būstą, bendras mokesčių surinkimas siektų maždaug 25 mln. eurų, o taikant maksimalius tarifus – maždaug 100 mln. eurų.
