-
Pasirinkti leidinį
Leidiniai
Uždaryti
Leidiniai
Prieš metus Panevėžio rajono savivaldybės žinioje esančiame Velžio komunalinio ūkio nupirktame biokure, kuris buvo naudojamas Upytės katilinėje, aptikta nemaža koncentracija formaldehido – cheminio kancerogeno ir alergeno, galinčio sukelti vėžį.
Biokure, į skiedras perdirbtose miško kirtimo atliekose, formaldehido visiškai negali būti, todėl jo kiekiai net nereglamentuojami. Išaiškinta, kad kenksminga medžiaga granulėse atsirado jas gaminant iš baldų medienos atliekų. Granulių gamintojai gauna pjuvenas, kuriose yra baldų atliekų. Tose pjuvenose yra permaltų baldų plokščių dažų, kampuočių su plastiku. Naudojant šias pjuvenas pagaminamos granulės, kurių savikaina mažesnė, o dega labai gerai, yra sausos, nes savo sudėtyje turi pakankamai plastiko.
Kūrenant kuru, kuriame yra formaldehido, į aplinką išsiskiriančios kenksmingos medžiagos į žmogaus organizmą patenka per kvėpavimo takus.
Velžio komunalinis ūkis Upytės ir kitose Panevėžio rajono katilinėse nuo 2015-ųjų spalio iki 2016 m. sausio sukūrenta 300 tonų įtarimų sukėlusio kuro.
Po Velžio skandalo birža įpareigota atsakingai vertinti biokuro kokybę, tačiau didžiausia problema, kad biokurui nėra kokybės reikalavimų.
„Lietuvoje vartojamiems naftos produktams, biodegalams ir skystajam kurui privalomi kokybės rodikliai yra patvirtinti, o kietajam kurui, įskaitant ir biokurą, tokių rodiklių nėra“, – žiniasklaidą informavo Aplinkos ministerijos Atliekų departamento Atliekų prevencijos ir tvarkymo strategijos skyriaus vedėja Jurgita Gaižiūnienė.
Aplinkos ministerijos duomenimis, pradėjo aiškėti atvejai, kai net teisėtai įsigytas biokuras buvo su neaiškios kilmės priemaišomis. Siekiant nustatyti privalomus kietojo kuro kokybės reikalavimus biokurui ir užkirsti kelią tokių atvejų pasikartojimui, Energetikos ministerija parengė Kietojo biokuro kokybės reikalavimų projektą, kurį, tikimasi, iki metų pabaigos patvirtins Vyriausybė.
